Biblioteka
118 pamoka. Galatams 1–4

118 pamoka

Galatams 1–4

Įvadas

Apaštalas Paulius priekaištavo Galatijos šventiesiems už sekimą klaidingais mokymais ir mokė juos, kad tikėdami Jėzų Kristų ir Juo sekdami jie gali tapti Dievo paveldėtojais.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Galatams 1–2

Paulius peikia šventuosius už sekimą netikrais mokytojais ir ragina juos sugrįžti prie Evangelijos

Pakvieskite mokinius įsivaizduoti, kad jų brolis, sesuo ar draugas pasakė jiems, jog ji ar jis nebėra tikras, kad Bažnyčios mokymai teisingi. Dėl to šis žmogus nustojo lankyti Bažnyčią ir negyvena pagal Evangeliją. Paprašykite mokinių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti, ką jie pasakytų savo broliui, seseriai ar draugui, kad padėtų jam ar jai sužinoti, jog Bažnyčios mokymai teisingi.

Pakvieskite mokinius studijuojant Galatams 1 skyrių ieškoti tiesų, kurios padėtų jiems sužinoti, kaip atpažinti tikrus mokymus.

Paaiškinkite, kad Galatija buvo regionas centrinės Mažosios Azijos šiaurėje, apėmęs daug miestų, kuriuos apaštalas Paulius aplankė savo antrosios ir trečiosios misionieriškos kelionės metu (žr. Apaštalų darbų 16:6; 18:23). (Galite paprašyti mokinių 13 Biblijos žemėlapyje „Apaštalo Pauliaus misijų kelionės“ surasti Galatiją.) Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Galatams 1:6–7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokia problema egzistavo tarp galatų šventųjų.

  • Kodėl daug Galatijos šventųjų atkrito nuo tikrosios Evangelijos?

Paaiškinkite, kad tie, kurie trikdė Galatijos šventuosius ir iškreipė Evangelijos mokymus, kėlė abejones (žr. Galatams 1:7) dėl Pauliaus mokymų, kad išgelbėjimas ateina tik per Jėzų Kristų. Šie netikri mokytojai buvo krikščionys žydai, kurie teigė, kad galatų šventieji turi būti apipjaustyti (žr. Bible Dictionary, „Circumcision“) ir, norėdami būti išgelbėti, turi laikytis Mozės įstatymo ritualų.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Galatams 1:8–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius sakė apie tuos, kurie skelbė Evangeliją, priešingą tai, kurią skelbė jis, kaip Viešpaties apaštalas. Paprašykite jų papasakoti, ką rado.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Galatams 1:10–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas buvo Pauliaus mokymų šaltinis.

  • Kas, pagal 12 eilutę, buvo Pauliaus mokymų šaltinis?

  • Kokios tiesos apie teisingą doktriną galime pasimokyti iš Pauliaus žodžių 10–12 eilutėse? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokią tiesą: Jėzus Kristus Savo pranašams apreiškia tikrąją doktriną.)

  • Kuo mums gali būti naudinga prisiminti šią tiesą, kai iškyla klausimai apie pranašų mokymus?

Paaiškinkite, kad dėl to, jog Jėzus Kristus Savo pranašams apreiškia tikrąją doktriną, Jis taip pat gali apreikšti mums pranašų mokymų teisingumą.

  • Ką galime daryti, kad gautume apreiškimą iš Viešpaties, idant žinotume, jog pranašų mokymai yra tiesa?

Priminkite mokiniams pamokos pradžioje pateiktą situaciją. Pakvieskite kelis mokinius paaiškinti likusiems mokiniams, kaip jie, pasinaudodami ką tik atpažinta tiesa apie apreiškimą, atsakytų žmogui, kuris abejoja Bažnyčios mokymais.

Paliudykite, kad tikrąją doktriną galime atpažinti studijuodami pranašų mokymus ir siekdami apreiškimo iš Viešpaties.

Apibendrinkite Galatams 1:13–2:21, paaiškindami, kad šiose eilutėse Paulius pasakoja apie savo atsivertimą ir pirmąsias misionieriškas keliones. Jis taip pat aiškina, kad išgelbėjimas ateina ne per Mozės įstatymą, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi, per kurį gauname atleidimą arba esame išteisinti.

Galatams 3–4

Paulius kviečia galatus gauti visus palaiminimus, pažadėtus Abraomo per Jėzų Kristų.

Garsiai perskaitykite tokius pavyzdžius. Perskaitę kiekvieną jų, paprašykite mokinių paaiškinti, kodėl pavyzdyje aprašytas žmogus gali jaustis negalintis gauti visų Viešpaties palaiminimų, palyginti su kitais Bažnyčios nariais, kurie nuo mažens žinojo ir buvo ištikimi Evangelijai.

  1. Jaunas vyras užaugo mažiau aktyvioje šeimoje ir jaunystėje nebuvo mokomas Evangelijos. Dabar jo šeima vėl tampa aktyvi Bažnyčioje ir pradeda mokytis Evangelijos ir gyventi pagal ją.

  2. Moteris daugelį metų kritikavo Bažnyčią. Neseniai ji patyrė širdies permainą ir pasikrikštijo.

Pakvieskite mokinius studijuojant Galatams 3–4 skyrius ieškoti tiesos, kuri padėtų mums suprasti, kokie palaiminimai yra prieinami kiekvienam, nepaisant jo ar jos aplinkybių ar ankstesnių pasirinkimų.

Paaiškinkite, kad daug Galatijos šventųjų buvo į krikščionybę atsivertusieji kitataučiai, todėl jie nebuvo tikrieji Abraomo palikuonys, kuriems buvo pažadėti visi Dievo palaiminimai. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Galatams 3:7–9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Paulius mokė apie tuos, „kurie [yra tikintys]“ (7 eilutė), arba kurie tiki Jėzų Kristų.

  • Ko Paulius mokė apie tuos, kurie tiki Jėzų Kristų?

  • Ką, pagal 8 eilutę, Viešpats pažadėjo Abraomui?

  • Kas, pagal 9 eilutę, nutiks tiems, kurie tiki Jėzų Kristų?

Paaiškinkite, kad „susilauk[ti] palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu“ reiškia galimybę gauti Dievo su Abraomu sudarytos sandoros palaiminimus, ir per tai visi žmonės gali džiaugtis Evangelijos palaiminimais (žr. Abraomo 2:11).

Apibendrinkite Galatams 3:10–25, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog Mozės įstatymas buvo skirtas padėti izraelitams ateiti pas Jėzų Kristų ir būti išteisintiems per jų tikėjimą Juo.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Galatams 3:26–27. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką turime daryti, kad gautume Abraomo pažadėtus palaiminimus?

  • Ką mes turime padaryti, kad gautume Abraomo pažadėtus palaiminimus?

Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Visi, kurie rodo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir sudaro Evangelijos sandorą, taps …

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Galatams 3:28–29. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti žodžių ir frazių, kuriais remdamiesi jie galėtų pabaigti principą, iš dalies užrašytą lentoje.

  • Kuo, pagal 28 eilutę, skirtingi žmonės tampa sudarydami Evangelijos sandorą?

  • Kuo, pagal 29 eilutę, taip pat taps ir tie, kurie bus priskaičiuoti prie Abraomo sėklos per Jėzų Kristų?

Paaiškinkite, kad paveldėtojas yra žmogus, kuris pagal įstatymą turi gauti kito žmogaus turtą arba daiktus.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Galatams 4:7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kieno paveldėtojais jie gali tapti.

  • Kieno paveldėtojais mes galime tapti? (Remdamiesi mokinių pavartotais žodžiais užbaikite principo teiginį lentoje taip, kad jis reikštų štai tokią tiesą: Visi, kurie rodo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir sudaro Evangelijos sandorą, taps Dievo paveldėtojais ir viena Kristuje.)

  • Kodėl svarbu žinoti, kad Dievas pažada šiuos palaiminimus visiems, kurie sudaro sandorą, nepriklausomai nuo jo ar jos aplinkybių?

Paliudykite, kad Dangiškojo Tėvo pažadai yra skirti visiems, kurie sudaro Evangelijos sandorą. Paraginkite mokinius būti ištikimus savo sudarytoms sandoroms.

Apibendrinkite Galatams 4:8–31, paaiškindami, kad Paulius kvietė Galatijos šventuosius sugrįžti pas Kristų ir pabėgti iš vergijos, į kurią pakliūnama griežtai laikantis Mozės įstatymo.

Komentarai ir kontekstas

Galatams 1:8–10. „Angelas iš dangaus“

Pauliaus mokymai, aprašyti Galatams 1:8–10, kartais yra netinkamai naudojami kaip argumentai prieš angelų regėjimus ir sugrąžintosios Evangelijos skelbimą. Tačiau Paulius nemokė, kad visus angelų apsireiškimus reikia atmesti, nes Raštai kalba, jog angelai išties ateis paskutinėmis dienomis iš naujo skelbti Evangelijos (žr. Apreiškimo 14:6). Vietoje to Paulius mokė, kad, jeigu angelas ateitų atitraukti žmonių nuo tikrosios Evangelijos, tokį angelą reikėtų atmesti (taip pat žr. Almos 30:53). Šiandien tikroji Evangelija, kaip ir Pauliaus laikais, yra vykdoma įgaliotų pranašų ir apaštalų (žr. Efeziečiams 2:19–20; 4:11–14) ir yra sutvirtinta „Kristaus malone“ (Galatams 1:6; taip pat žr. 2 Nefio 2:8; 10:24).

Galatams 2:11–16. Pauliaus nesutarimas su Petru

Daugiau informacijos apie Pauliaus nesutarimą su Petru, kai šis lankėsi pas šventuosius Antiochijoje, ieškokite New Testament Student Manual (Church Educational System manual, 2014), 413.

Galatams 3:10–14. „Įstatymo prakeikim[as]“

Kaip rašoma Galatams 3:10, Paulius mokė, kad tie, kurie siekia būti teisūs prieš Mozės įstatymą yra įsipareigoję jam visam paklusti. Paulius sakė: „Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų dalykų, surašytų Įstatymo knygoje, ir jų nevykdo.“ Šis neįmanomas įvykdyti reikalavimas visus, kurie siekia išteisinimo per įstatymą, paverčia taip pat prakeiktais įstatymo (žr. Galatams 3:13). Paulius toliau aiškino, kad Jėzus Kristus kentėjo dėl „įstatymo prakeikimo“ per Savo Apmokėjimą „tapdamas už mus prakeikimu“ (Galatams 3:13). Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, rodydami tikėjimą Jėzumi Kristumi ir sudarydami Evangelijos sandorą, visi gali gauti Abraomo palaiminimus.

Galatams 3:24. „Įstatymas buvo mūsų auklėtojas“

Vyresnysis Polas V. Džonsonas iš Septyniasdešimties paaiškino, kad daugelis žmonių Naujojo Testamento laikais klaidingai suprato Mozės įstatymo paskirtį.

„Daugelis žydų ir netgi krikščionių žydų, … iš akių pametė įstatymo tikslą ir tikrąją jo vietą. Viena to priežasčių buvo neteisėtas įstatymo papildymas reikalavimais ir papročiais, dėl kurių jo tikras ketinimas tapo neaiškus. Šie papildymai ir tradicijos, užuot buvę „auklėtoj[ai], ved[ę] į Kristų“ (Galatams 3:24), „nukreipia[ntys] mūsų sielas į jį“ (Jokūbo 4:5), buvo tokie slegiantys ir įpareigojantys, kad daugelis žydų žiūrėjo „toliau tikslo“ (Jokūbo 4:14) ir iškreiptą įstatymą buvo pastatę aukščiau Pačio Įstatymų Leidėjo“ (“Responding Appropriately to Change” [address to Church Educational System religious educators, Feb. 8, 2013], 1, si.lds.org).

Galatams 3:28. „Visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje“

Kartais žmonės dvejoja pasikrikštyti ar visapusiškai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, nes nerimauja, kad jiems gali prireikti atsisakyti savo kultūros arba kad jie gali pasijusti nepritampantys. Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kad dalyvavimas Bažnyčioje gali būti įvairialypis ir vientisas:

„Tapdami šios bažnyčios nariais mes neprarandame savo tapatybės. Mes tampame Dievo karalystės paveldėtojais, prisijungę prie Kristaus kūno ir dvasiškai atidėję kai kuriuos savo asmeninius skirtumus, kad susijungtume didesniam dvasiniam tikslui. Visiems, prisijungusiems prie Bažnyčios, mes sakome: pasilikite visa, ką jūsų kultūra ir jūs pats turite kilnaus, gero ir pakylėjančio. Tačiau dėl kunigystės raktų įgaliojimo ir galios visi skirtumai ištirpsta, kai mes siekiame tapti Dievo karalystės paveldėtojais“ (“Heirs to the Kingdom of God,” Ensign, May 1995, 62).