Jokūbas rašė laišką išsklaidytiems Izraelio namams, ragino juos būti kantrius savo suspaudimuose ir siekti Dangiškojo Tėvo išminties. Jokūbas taip pat mokė juos, kaip atsispirti pagundai, būti žodžio vykdytojais, tarnauti kitiems ir išlikti dvasiškai švariems.
Jokūbas ragina išsklaidytąjį Izraelį būti kantrų savo suspaudimuose ir siekti Dievo išminties
Pieš pamoką lentoje užrašykite šį teiginį: Norėčiau būti išmintingesnis! Pamoką pradėkite pakviesdami mokinius apsvarstyti lentoje parašytą teiginį. Pakvieskite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti gyvenimo sritis ar asmenines situacijas, kuriose jiems trūksta išminties. Galite pasiūlyti į sąrašą įtraukti evangelines temas ir slegiančius gyvenimo klausimus. Keleto mokinių paprašykite paminėti jų sąraše esančias temas ar klausimus. (Priminkite jiems, kad nepasakotų nieko, kas yra per daug asmeniška.)
Koks aktualus klausimas nedavė ramybės jaunajam Džozefui Smitui? (Jei mokiniams reikia pagalbos, pasiūlykite jiems paskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:9–10.)
Paaiškinkite, kad skaitydamas Jokūbo laišką Džozefas sužinojo, kaip rasti atsakymus į savo klausimus. Jokūbas buvo Jėzaus Kristaus apaštalas ir vyskupas Jeruzalėje. Krikščionių tradicijoje taip pat yra paplitusi nuomonė, kad Jokūbas buvo Marijos ir Juozapo sūnus, tad ir paties Jėzaus įbrolis.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:1–4. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko Jokūbas mokė Izraelio namus apie jų vargus ir suspaudimus. Paminėkite, kad Džozefo Smito Vertime, 2 eilutėje (Raštų rodyklė, Jokūbo 1:2), žodžiai „visokius išmėginimus“ yra pakeisti į „daugybę suspaudimų“.
Ko Jokūbas moko Izraelio namus apie jų vargus ir suspaudimus?
Kodėl svarbu turėti kantrybės vargų ir suspaudimų metu?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:5–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką tokio sužinojo Džozefas Smitas, kas jam padėjo atrasti atsakymus į savo klausimus.
Ką Jokūbas patarė savo skaitytojams daryti, kad atrastų atsakymus į savo klausimus?
Ką reiškia tai, kad Dievas duoda „dosniai“ ir „nepriekaištauja“? (5 eilutė.) (Dosniai reiškia su noru ir nešykštint. Priekaištauti reiškia barti ir kritikuoti.)
Pakvieskite vieną mokinį lentoje užrašyti principą, kurio galime išmokti iš Jokūbo 1:5–6. (Galbūt kitais žodžiais, bet mokinys turėtų atpažinti daugmaž tokį principą: Dievas dosniai duoda išminties tiems, kurie Jo prašo tikėdami.
Ką reiškia prašyti tvirtai tikint, nė kiek neabejojant? (Žr. 6 eilutę.)
Pakvieskite mokinį paaiškinti, kaip Jokūbo 1:5–6 eilutės paveikė jaunąjį Džozefą Smitą beieškant atsakymų (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:12). Paprašykite kito mokinio apibendrinti Džozefo Smito nuoširdžios maldos, išsakytos giraitėje netoli namų, rezultatą.
Kada Dangiškasis Tėvas dosniai atsakė į jūsų maldas po to, kai meldėtės Jam su tikėjimu?
Paliudykite, kad Dievas dosniai suteikia išminties tiems, kurie Jo prašo tikėdami. Pakvieskite mokinius sekti Džozefo Smito pavyzdžiu taikant šį principą savo gyvenime, kad galėtų gauti Dangiškojo Tėvo išminties, kurios jiems reikia.
Apibendrinkite Jokūbo 1:7–11, paaiškindami, kad Jokūbas įspėjo nebūti neryžtingiems, arba dvejojantiems, dėl ištikimybės ir atsidavimo Viešpačiui. Jokūbas taip pat parašė, kad turtingieji turėtų tapti nuolankūs, nes žemiški turtai yra laikini ir greit praeis.
Pastaba. Galite pakviesti du mokinius mokyti šių dviejų ištraukų iš Raštų. Būtų naudinga šią užduotį mokiniams paskirti dieną ar dvi prieš pamoką, kad jie galėtų pasiruošti. Abu mokančius mokinius galite pakviesti mokyti visą klasę. Arba galite padalyti klasę pusiau ir abu mokančius mokinius pakviesti savo Raštų ištraukos mokyti pusę klasės. Tada galite paprašyti jų (arba klasės) apsikeisti, kad jie galėtų mokyti kitą pusę klasės.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:12. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti palaiminimus, pažadėtus tiems, kurie myli Viešpatį ir atsispiria pagundai. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertime šios eilutės žodžiai „ištveria išmėginimą“ yra pakeisti į „atsispirti pagundai“.
Kokių palaiminimų sulauks tie, kurie myli Viešpatį ir atsispiria pagundai? (Po to, kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Savo meilę Viešpačiui parodome atsispirdami pagundoms, o tai yra vienas iš reikalavimų amžinojo gyvenimo karūnai gauti.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:13–16. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas sukelia pagundą, o kas ne.
Paaiškinkite, kad terminas geismas14 eilutėje reiškia nešventus troškimus, kurių galime turėti dėl savo puolusios prigimties. Šėtonas gundo mus pasiduoti tiems nešventiems troškimams.
Pakvieskite mokinius pagalvoti, su kokiomis pagundomis jie kovoja.
Kaip galime atrasti dvasinės galios atsispirti pagundai?
Kokiu būdu atsilaikymas prieš pagundą parodo mūsų meilę Viešpačiui?
Paliudykite apie Jokūbo 1:12 principų, kuriuos mokiniai atrado, tiesą. Pakvieskite juos apmąstyti, ką jie darys, kad atsispirtų pagundoms, su kuriomis kovoja.
Apibendrinkite Jokūbo 1:17–21, paaiškindami, kad Jokūbas mokė, jog visos geros dovanos ateina iš Dievo ir kad šventieji turėtų atsisakyti „bet kokios netyrybės“, o Viešpaties žodį priimti „su romumu“ (21 eilutė).
Jokūbas kviečia savo skaitytojus būti žodžio klausytojais ir vykdytojais
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Kventino L. Kuko iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Kventinas L. Kukas
„Neseniai buvau susitikęs su puikiu vaikinu. Jo tikslai buvo vykti į misiją, įgyti išsilavinimą, susituokti šventykloje ir turėti tikinčią laimingą šeimą. […] Jutau, kad jis nuoširdžiai norėjo vykti į misiją ir vengė galinčių tam sutrukdyti rimtų prasižengimų, tačiau savo kasdieniu elgesiu nesiruošė jo laukiantiems fiziniams, emociniams, socialiniams, protiniams ir dvasiniams iššūkiams. Jis neišmoko sunkiai dirbti. Rimtai negalvojo apie mokslus ar seminariją. Jis lankė bažnyčią, bet nebuvo perskaitęs Mormono Knygos. Ypač daug laiko skyrė vaizdo žaidimams ir socialiniams tinklams. Jam atrodė, kad užteks tiesiog atvykti į misiją“ („Rinkitės išmintingai“,2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kas jums keltų nerimą dėl šio jaunuolio pasiruošimo misijai, jei būtumėte vyresniojo Kuko vietoje?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:22. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti Jokūbo mokymus, kurie galėtų padėti vaikinui, apie kurį pasakojo vyresnysis Kukas.
Kas iš Jokūbo mokymų galėtų padėti tam vaikinui?
Paaiškinkite, kad, kaip rašoma Jokūbo 1:23–24, Jokūbas tuos, kurie klausosi, bet nedaro, palygino su žmogumi, kuris pamiršta, kaip atrodo, vos tik nusisukęs nuo veidrodžio.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:25. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas nutinka pasirinkusiems veikti pagal išklausytas tiesas.
Kas nutinka tiems, kurie yra ne tik žodžio klausytojai, bet ir vykdytojai? (Kai mokiniai atsakys, lentoje užrašykite tokį principą: Kai klausome ir veikiame pagal Dievo žodį, Jis laimina mus mūsų darbuose.)
Pakvieskite mokinius įvertinti save kaip Dievo žodžio klausytojus ir vykdytojus apmąstant šiuos klausimus. Galite perskaityti šiuos klausimus arba surašyti juos lentoje.
Ar nuoširdžiai tikiu tiesomis, kurių išmokstu iš Raštų studijuodamas namuose, Bažnyčioje ar seminarijoje?
Kaip dažnai užsibrėžiu dvasinius tikslus veikti pagal išmoktas tiesas? Kaip dažnai įgyvendinu juos? Kaip dažnai pamirštu juos?
Ką galėčiau daryti geriau, kad būčiau žodžio vykdytojas, o ne vien klausytojas?
Paliudykite apie palaiminimus, kurių sulaukiame, kai veikiame pagal tai, ką išmokstame.
Kai mokiniai baigs mokyti savo Raštų ištraukas, paprašykite kitų mokinių apibendrinti tai, ką išmoko.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jokūbo 1:26–27. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir ieškoti Jokūbo patarimų, kaip galėtume gyventi pagal savo religiją.
Kaip, pasak Jokūbo, galėtume gyventi pagal savo religiją, arba parodyti savo atsidavimą Dievui?
Paaiškinkite, kad Jokūbas panaudojo stokojančių našlaičių ir našlių šelpimo idėją kaip vieną iš rūpinimosi aplinkiniais pavyzdžių. „Sergėti [kitus] nesuteršt[us] šiuo pasauliu“ (27 eilutė) reiškia išlikti dvasiškai švariems, net tokiame pasaulyje, kuriame yra įsigalėjęs nelabumas.
Kokią tiesą galime sužinoti iš 27 eilutės? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažįsta tokią tiesą: Mes parodome tyrą religiją, kai rūpinamės aplinkiniais ir išliekame dvasiškai švarūs. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Kokiu būdu rūpinimasis aplinkiniais ir savo dvasinės švaros išlaikymas yra svarbi mūsų atsidavimo Dievui išraiška?
Ar pažįstate ką nors, kas yra geras „tyros religijos“ pavyzdys kasdieniame savo gyvenime? Ką daro tas žmogus, kas įkvepia jus?
Pakvieskite mokinius ant popieriaus lapo užrašyti vieną ar du darbus, kuriuos jie atliks per ateinančią savaitę rūpindamiesi kitais arba išlikdami nesusiteršę „šiuo pasauliu“. Pakvieskite juos būti Dievo žodžio vykdytojais taikant šį principą savo gyvenime.
Paaiškinkite mokiniams, kad, jei mintinai išmoks Jokūbo 1:5–6, tai padės jiems jų gyvenime, kai kils klausimų dėl Evangelijos, kai sieks Viešpaties pagalbos priimant sprendimus ir kai mokys Evangelijos kitus.
Sugalvokite savo arba panaudokite vieną iš įsiminimo veiklų iš šio vadovėlio priedo, kad padėtumėte mokiniams mintinai išmokti Raštų ištrauką. Nepamirškite su mokiniais reguliariai kartoti įsimintas Raštų įvaldymo eilutes, kad padėtumėte jiems išsaugoti atmintyje tai, ką išmoko. Pagalvokite, kaip būsimose pamokose suplanuosite laiką, kad galėtumėte peržvelgti ir pakviesti mokinius pakartoti šią eilutę.
Komentaras ir pagalbinė informacija
Jokūbo 1:5. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibūdino unikalią Jokūbo 1:5 eilutės svarbą pastarųjų dienų šventiesiems:
„Joks kitas sakinys, užrašytas bet kurio kito pranašo bet kuriame kitame amžiuje, neturėjo žmonijai tokios didelės ir taip toli siekiančios įtakos kaip ši Raštų eilutė. Drąsiai galima teigti, kad vainikuojantis Jokūbo tarnystės įvykis buvo ne jo nužudymas dėl liudijimo apie Jėzų, bet šių paprastų žodžių, kurie paskatino atidaryti dangus šiais laikais, deklaravimas Šventajai Dvasiai vadovaujant.
Ir dar galima pridurti, kad kiekvienas besidomintis apreikštąja tiesa tam tikrame savo ieškojimų laikotarpyje atsiduria Džozefo Smito vietoje. Jis turi atsigręžti į Visagalį ir per apreiškimą gauti išminties iš Dievo, jei nori žengti ankštu ir siauru keliu, kuris veda į amžinąjį gyvenimą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:246–247).
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kaip svarbu mūsų dienomis klausti Dievo:
„Gyvename pasaulyje, kuriame žmonės neklausia Dievo, verčiau jie kreipiasi į „Google“. Net dėl tikėjimo klausimų yra daug tokių, kurie, norėdami gauti tikslius, teisingus ir subalansuotus atsakymus į savo klausimus, internetu pasitiki labiau nei pagrindiniu tiesos šaltiniu, mūsų Dangiškuoju Tėvu. […]
Šiandien internete pilna žmonių, tykančių apgauti tuos, kuriems trūksta informacijos ir patirties.
Beieškant Evangelijos tiesų, mums reikia ne tik atsigręžti į patikimą šaltinį, bet Viešpačiui skirti tiek pat laiko, kaip ir kitiems kasdieniniams užsiėmimams. Mums reikia studijuoti Raštus bei Viešpaties tarnų žodžius. Prieš Dievą turime gyventi teisiai, turime vykdyti Jo valią [žr. Jono 7:16–17]. Neįmanoma per daug sureikšminti to, kaip svarbu savo dvasinius rūpesčius pateikti tiesiai Dievui ir pasitikėti Jo įkvėpimu bei vadovavimu“ („Women of Dedication, Faith, Determination, and Action“ [kalba, pasakyta Brigamo Jango universitete, Moterų konferencijoje, 2015 m. gegužės 1 d.], ce.byu.edu/cw/womensconference).
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką reiškia prašyti su tikėjimu:
„Klasikinis prašymo su tikėjimu pavyzdys yra Džozefas Smitas Pirmajame regėjime. Siekdamas sužinoti tiesą apie religiją, jaunasis Džozefas skaitė [Jokūbo 1:5–6]. […]
Prašome pastebėti reikalavimą prašyti tikint – ką aš suprantu, kaip būtinybę ne tik išsakyti, bet ir daryti, dvejopą įpareigojimą tiek maldauti, tiek ir vykdyti, reikalavimą bendrauti ir veikti“ („Prašykite tikėdami“,2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Kai pasiryšite tvirtai stovėti teisume, kai įtvirtinsite savo asmeninius standartus ir sudarysite sandoras jų laikytis, kai kilus pagundoms veiksite vadovaudamiesi tais standartais, jūs būsite sutvirtinti ir prireikus jums bus suteikta daugiau stiprybės, nei galite turėti. Sunkumai kyla tada, kai į kovą su pagunda stojate be aiškaus plano“ (“Do What Is Right,” Ensign, June 1997, 53).
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:
„Kai išmoksite kontroliuoti savo mintis, galėsite nugalėti įpročius, net menkinančius asmeninius įpročius. Jei išmoksite jas valdyti, gyvensite laimingesnį gyvenimą. […]
Sykį išmokę išvalyti savo proto sceną nuo nevertų minčių, laikykite ją užimtą, mokydamiesi vertų dalykų. Pakeiskite savo aplinką, kad jus suptų tai, kas įkvepia geras ir pakilias mintis. Būkite užimti dorais dalykais“ („Inspiring Music—Worthy Thoughts,“ Ensign, Jan. 1974, 28).