Biblioteka
57 pamoka. Luko 22

57 pamoka.

Luko 22

Įvadas

Jo žemiškajai tarnystei artėjant prie pabaigos, Jėzus įsteigė sakramentą, mokė Savo mokinius tarnauti kitiems ir įsakė Petrui stiprinti brolius. Apmokančioji Gelbėtojo auka prasidėjo Getsemanės sode. Jis buvo suimtas ir teisiamas Kajafo. Kai Gelbėtojas buvo teisiamas, Petras Jo išsižadėjo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Luko 22:1–38

Gelbėtojas įsteigia sakramentą ir moko Savo apaštalus

Mokinių paprašykite įsivaizduoti (arba galite pakviesti du mokinius tai suvaidinti), kad jis arba ji su šeimos nariu sėdi ant grindų. Šeimos narys nori atsistoti ir prašo jūsų pagalbos.

  • Kaip galite padėti jiems, patys sėdėdami ant grindų?

  • Kas pasikeistų, jei pirma atsistotumėte?

Paaiškinkite, kad toks palyginimas padeda mums suprasti, ką turime daryti, norėdami padėti kitiems dvasiškai.

Paraginkite mokinius studijuojant Luko 22 skyrių surasti tiesas, padedančias sužinoti, kaip padėti pakylėti kitus dvasiškai.

Apibendrinkite Luko 22:1–30, paaiškindami mokiniams, kad, artėjant Jo žemiškosios tarnystės pabaigai, Gelbėtojas susitiko su apaštalais paminėti Velykų. Tada Gelbėtojas paskelbė, kad Jį išduos vienas iš Jo mokinių, įsteigė sakramento apeigą, įsakė, kad ji būtų atliekama Jam prisiminti, ir mokė Savo apaštalus, kad didžiausi yra tie, kurie tarnauja kitiems. Gelbėtojas taip pat pagyrė Savo apaštalus už buvimą su Juo ir pažadėjo jiems, kad vieną dieną jie sėdės sostuose ir teis dvylika Izraelio giminių.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:31–32. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas pasakė Simonui Petrui. Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Luko 22:31 rašoma: „Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai Šėtonas pareikalavo tavęs, kad galėtų persijoti karalystės vaikus tarsi kviečius.“

  • Ko, pasak Gelbėtojo, pareikalavo Šėtonas? (Šėtonas norėjo Petrą ir šventuosius persijoti tarsi kviečius.)

Paaiškinkite, kad sijojant kviečius grūdai atskiriami nuo pelų.

  • Ką tokio sužinojote apie Petrą, kas parodo, kad jis jau turėjo liudijimą? (Jei reikia, priminkite mokiniams, jog Petras paliudijo, kad Jėzus yra Kristus, Dievo sūnus [žr. Mato 16:13–17].)

  • Remdamiesi 32 eilute pasakykite, ką dar Petrui reikėjo patirti prieš stiprinant brolius?

  • Koks skirtumas tarp liudijimo apie Evangeliją turėjimo ir atsivertimo į Evangeliją? (Liudijimą turime, kai per Šventąją Dvasią esame gavę dvasinį patvirtinimą apie tiesą [žr. Raštų rodyklę, „Liudijimas“; scriptures.lds.org]. Atsivertimas į Evangeliją – tai „įsitikinimų, širdies ir gyvenimo pakeitimas, pasiryžus priimti Dievo valią ir paklusti jai (Apd 3:19)“ [Raštų rodyklė, „Atsivertimas, atsivertusysis“; scriptures.lds.org).

  • Remdamiesi tuo, ką Viešpats pasakė Petrui, pasakykite, ką turime daryti atsivertę į Evangeliją? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Atsivertę į Jėzaus Kristaus Evangeliją turime stiprinti kitus. Galite mokiniams pasiūlyti 32 eilutėje pasižymėti šio principo mokančias frazes.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:33–34. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip į Gelbėtojo prašymą atsiversti ir stiprinti brolius atsiliepė Petras.

  • Kaip į Gelbėtojo prašymą atsiliepė Petras?

  • Kokius Petro poelgius išpranašavo Gelbėtojas?

Paaiškinkite, kad detalesnė šio pasakojimo versija užrašyta Mato 26 skyriuje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 26:35. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką, išgirdęs pranašystę, Gelbėtojui atsakė Petras.

  • Ką, išgirdęs šią pranašystę, atsakė Petras?

  • Ką iš Petro atsakymo sužinome apie tai, ką apie savo liudijimo stiprumą jis pats manė?

Luko 22:39–53

Gelbėtojas kenčia Getsemanėje, prakaituoja tiršto kraujo lašais ir yra išduodamas Judo

Paaiškinkite, kad po Velykų Gelbėtojas su apaštalais nuėjo į Getsemanės sodą. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Luko 22:39–43. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Gelbėtojas darė atėjęs į Getsemanės sodą. Paprašykite mokinių pasakyti, ką rado.

  • Remdamiesi 43 eilute pasakykite, kas sustiprino Gelbėtoją, kad Jis galėtų atlikti Dangiškojo Tėvo valią?

  • Ką iš šitos istorijos sužinome apie tai, ką dėl mūsų padarys Dangiškasis Tėvas, jei stengsimės vykdyti Jo valią? (Mokiniai gali atpažinti įvairius principus, bet įsitikinkite, jog jie supranta, kad, jei stengsimės paklusti Dangiškojo Tėvo valiai, Jis mus sustiprins.)

  • Kaip Dangiškasis Tėvas gali mus sustiprinti?

Paaiškinkite, kad dažniausiai pagalba, kurios sulauksime iš Dangiškojo Tėvo, ateis ne angelų pasirodymu, bet tais būdais, kurie, kaip Jis žino, bus geriausi mums. Paskatinkite mokinius prisiminti, kada jie buvo sustiprinti Dangiškojo Tėvo, kai stengėsi vykdyti Jo valią.

Paaiškinkite, kad Luko pasakojime apie Gelbėtojo kentėjimą Getsemanės sode yra svarbi detalė, kurios nėra Mato ir Morkaus pasakojimuose. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:44. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Lukas apibūdino Gelbėtojo kentėjimą Getsemanėje.

  • Kaip Lukas apibūdino Gelbėtojo kentėjimą Getsemanėje? (Galite pasiūlyti mokiniams 44 eilutėje pasižymėti žodžius, mokančius šios tiesos: Jėzaus Kristaus kančia Getsemanės sode buvo tokia, kad Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai. Galite paaiškinti, kad apie šį Gelbėtojo kančių aspektą buvo pranašaujama daugiau kaip prieš šimtmetį [žr. Mozijo 3:7].)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką patyrė Gelbėtojas, paaiškinkite, kad savo kančias Jis apibūdino pranašui Džozefui Smitui duotame apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje. Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose prie Luko 22:44 užsirašyti nuorodą į Doktrinos ir Sandorų 19:18. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 19:18. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Gelbėtojas apibūdino savo kentėjimą.

  • Kokių dar detalių apie Gelbėtojo kentėjimą sužinome iš 18 eilutėje Jo paties pateikto apibūdinimo? (Kentėjimas Jėzų Kristų vertė „drebėti iš skausmo ir kraujuoti iš kiekvienos poros, ir kentėti tiek kūnu, tiek ir dvasia“.)

  • Kokios mintys kyla žinant, kad Jėzui Kristui teko tiek daug už jus kentėti?

Apibendrinkite Luko 22:45–48 paaiškindami, kad po kančios Getsemanėje, Gelbėtojas buvo išduotas Judo Iskarijoto.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:49–51. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką padarė Petras, kai vyriausieji kunigai ir kiti atėjo suimti Jėzaus (žr. Jono 18:10, tai vienintelis pasakojimas, kuriame nurodoma, kad tarno ausį nukirtęs apaštalas buvo Petras).

  • Ką vyriausiojo kunigo tarnui padarė Petras?

  • Ką nepaprasto padarė Gelbėtojas tam tarnui?

Apibendrinkite Luko 22:52–53, paaiškindami, kad Gelbėtojas paklausė, kodėl vyriausieji kunigai ir kiti Jo suimti atėjo naktį, o ne dieną, kai Jis buvo šventykloje.

Luko 22:54–71

Jėzus teisiamas sinedriono, Petras išsižada Jo

Apibendrinkite Luko 22:54, paaiškindami, kad Jėzų nuvedus teisti į vyriausiojo kunigo rūmus, Petras nusekė paskui.

Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvienam mokiniui paruoškite po lapelį su toliau parodyta lentele (arba nubraižykite ją lentoje). Paprašykite mokinių perskaityti lentelėje nurodytas ištraukas ir kartu su porininku užpildyti lentelę.

Paveikslėlis
New Testament Seminary Teacher Manual

Luko 22:54–60

Naujojo Testamento seminarijos mokytojo vadovėlis. 57 pamoka

Kas nutiko Petrui?

Ką Petras pasakė?

Luko 22:55–57

Luko 22:58

Luko 22:59–60

© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos.

  • Kaip manote, kodėl Petras buvo gundomas prieš visus šiuos žmones išsižadėti Jėzaus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 22:61–62. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas atsitiko Petrui išsižadėjus Gelbėtojo.

  • Kas atsitiko Petrui išsižadėjus Gelbėtojo?

Jei galite, parodykite Karlo Heinricho Bloko paveikslą Petro išsižadėjimas. Šį paveikslą galima rasti internete adresu LDS.org.

Paveikslėlis
Peter's Denial

Petro išsižadėjimas, aut. Karlas Heinrichas Blokas. Spausdinama Frederiksborg Kestl nacionaliniam istorijos muziejui Hilerode, Danijoje, leidus. Nekopijuoti.

  • Kaip manote, ką galvotumėte ir kaip jaustumėtės tuo metu būdami Petro vietoje, kai į jus pasižiūrėtų Gelbėtojas? Kodėl?

  • Kaip šis Petrui nutikęs įvykis parodo skirtumą tarp liudijimo apie Evangeliją ir atsivertimo į ją?

Paaiškinkite, kad nors Petras turėjo liudijimą apie Evangeliją, jis nebuvo visiškai atsivertęs. Tačiau jis pripažino savo silpnybes, visiškai atsivertė ir savo gyvenimą paskyrė tarnavimui Dievui ir Evangelijos skleidimui.

  • Ko galime pasimokyti iš Petro patyrimo?

Apibendrinkite Luko 22:63–71, paaiškindami, kad Viešpatį mušė ir iš Jo tyčiojosi Jį saugantys vyrai.

Pamoką užbaikite pasiūlydami mokiniams sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti, ką jie gali daryti siekdami tikrai atsiversti į Jėzaus Kristaus Evangeliją. Paprašykite, kad kažką iš sąrašo jie atliktų dar šiandien.

Komentarai ir kontekstas

Luko 22:32. Petro atsivertimas į Evangeliją

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie Petrą:

„Petras – tai klasikinis atsivertimo galios poveikio jautrioms sieloms pavyzdys. Žemiškosios mūsų Viešpaties tarnystės metu Petras turėjo Dvasios jam duotą liudijimą apie Kristaus dieviškumą ir didįjį išgelbėjimo per Kristų planą. „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“, – sakė jis Šventosios Dvasios duotais jam žodžiais. (Mato 16:13–19.) Kitiems atkritus, Petras atsilaikė su apaštališku tvirtumu: „Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis.“ (Jono 6:69.) Petras žinojo, o jo žinojimas buvo gautas per apreiškimą.

Bet Petras nebuvo atsivertęs, nes netapo nauju Šventosios Dvasios kūriniu. Praėjus nemažai laiko po to, kai Petras įgijo liudijimą, Jėzus tą pačią naktį, kai buvo suimtas, pasakė Petrui: „O tu sutvirtėjęs stiprink brolius.“ (Luko 22:32.) Iškart po to, nors ir turėjo liudijimą, Petras išsižadėjo Kristaus. (Luko 22:54–62.) Po nukryžiavimo Petras nuėjo žvejoti ir prisikėlusio Viešpaties buvo vėl pašauktas tarnystėn. (Jono 21:1–17.) Galiausiai Sekminių dieną buvo gautas pažadėtas apdovanojimas. Petras ir kiti ištikimi mokiniai tapo naujais Šventosios Dvasios kūriniais. Jie tikrai atsivertė ir jų vėlesni pasiekimai rodo jų atsivertimo tvirtumą (ApD 3; 4)“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 162–163).

Luko 22:32. „O tu sutvirtėjęs stiprink brolius“

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patvirtino atsivertimo svarbą:

„Norėdamas sustiprinti savo brolius – maitinti ir vesti Dievo kaimenę – šis trejus metus paskui Jėzų sekęs žmogus, gavęs šventos apaštalystės galią, uolus Kristaus Evangelijos mokytojas ir liudytojas, dėl kurio liudijimo Mokytojas jį pavadino palaimintu, vis dar turėjo atsiversti.

Šis Jėzaus kvietimas rodo, kad atsivertimas, kurio jis reikalavo iš tų, kurie įeis į Dangaus karalystę (žr. Mato 18:3), buvo kur kas daugiau nei vien atsivertimas liudyti apie Evangelijos tikrumą. Liudyti reiškia žinoti ir apie tai skelbti. Evangelija kviečia mus atsiversti, o tai reiškia daryti ir tapti. Jei kas nors iš mūsų pasikliauja vien tik Evangelijos žinojimu ir liudijimu, esame tokioje pat padėtyje kaip palaiminti, bet nesusiformavę apaštalai, kuriuos Jėzus kvietė „atsiversti“. Visi pažįstame žmonių, turinčių stiprų liudijimą, tačiau neveikiančių pagal jį kaip turėtų veikti atsivertusieji. […]

Dabar pats laikas mums siekti asmeninio atsivertimo, siekti tapti tokiems, kokius mus nori matyti mūsų Dangiškasis Tėvas“ (“The Challenge to Become,” Ensign, Nov. 2000, 33).

Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino, kaip atsivertimas į Evangeliją gali padėti stiprinti kitus:

„Negalite pakylėti kitos sielos nestovėdami ant aukštesnio pagrindo nei ji. Įsitikinkite, kad gelbėdami žmogų patys rodote pavyzdį, kokiu žmogumi jis turėtų tapti“ (“Stand Ye in Holy Places,” Ensign, Oct. 2008, 47).

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo konferencijos kalboje „Atsivertę į Viešpatį“ (2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) paaiškino, koks ryšys tarp liudijimo ir atsivertimo ir kokie tarp jų skirtumai.

Luko 22:44. „Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai“

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad Gelbėtojo kančia buvo fizinė, protinė ir dvasinė:

„Tokią kančią, kai iš kiekvienos poros pradeda sunktis kraujas, Jam sukėlė ne tik fizinis skausmas ar protinė kančia; Jį dar buvo apėmusi tokia dvasinė sielos agonija, kurią patirti galėjo tik Dievas. Joks kitas žmogus, kokie bebūtų jo fizinės ar protinės ištvermės sugebėjimai, negalėtų to pakelti, nes jo fizinis kūnas palūžtų, […] prarasdamas sąmonę ir pasinerdamas į geidžiamą mirtį. Tą didelio skausmo valandą Kristus patyrė ir įveikė visus siaubus, kuriuos Šėtonas, „šio pasaulio princas“, galėjo sukelti (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 613).

Luko 22:62. „Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko“

Prezidentas Gordonas B. Hinklis pažymėjo, kad ir mes galime padaryti klaidų, panašių į tą, kurią padarė Petras, bet atgailaudami galime sulaukti atleidimo dėl šių padarytų klaidų:

„Petras pasakė, kad niekada neišsižadės, patvirtindamas savo lojalumą, ryžtą ir apsisprendimą. Bet jį apėmė žmonių baimė, kūniškos silpnybės jį pergalėjo, ir, prispaudus aplinkybėms, jo ryžtas subyrėjo. […]

Skaitant šį pasakojimą mano širdis prisipildo užuojautos Petrui. Kiek daug mūsų esame panašūs į jį. Mes pasižadame būti lojalūs, patvirtiname savo apsisprendimą būti drąsūs, pareiškiame, kartais net ir viešai, kad kas benutiktų, visada elgsimės teisiai, ginsime teisius dalykus, būsime teisūs prieš save ir kitus.

Tada prasideda spaudimas. Kartais tai socialinis spaudimas. Kartais tai mūsų norai. Kartais tai netinkamos ambicijos. Valia pradeda silpnėti. Drausmė pašlyja. Žmogus pasiduoda. Tada prasideda graužatis, savęs kaltinimas ir karčios apgailestavimo ašaros. […]

Supratęs savo klaidą, atgailavęs dėl savo silpnybės, [Petras] pasikeitė ir tapo galingu balsu, liudijančiu apie prisikėlusį Viešpatį. Jis, vyriausiasis apaštalas, savo likusį gyvenimą paskyrė tam, kad liudytų apie Jėzaus Kristaus, gyvojo Dievo sūnaus, misiją, mirtį ir prisikėlimą. […]

Tie galingi žodžiai ir daugybė nepaminėtų kalbų buvo pasakyti Petro, kuris kadaise išsižadėjo ir gailėjosi, tada pakilo virš visos tos sąžinės graužaties, kad tęstų Viešpaties darbą. […]

Jei tarp jūsų yra tokių, […] kurie žodžiais ar darbais išsižadėjo tikėjimo, meldžiu, kad galėtumėte stiprybės ir ryžto pasisemti iš pavyzdžio Petro, kuris, nors ir kasdien vaikščiojo su Jėzumi, sunkumų valandą išsižadėjo tiek Viešpaties, tiek ir širdyje nešioto liudijimo. Bet jis pakilo virš viso to ir tapo stiprus gynėjas ir galingas užtarėjas. Taigi ir jums yra būdas atsigręžti ir savo stiprybę bei tikėjimą sudėti su kitų stiprybe ir tikėjimu statant Dievo karalystę“ (“And Peter Went Out and Wept Bitterly,” Ensign, May 1979, 65–67).