Paulius patarė Bažnyčios nariams žydams bėgti mokinystės lenktynėse sekant Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Jis taip pat paaiškino apie palaiminimus priimant Viešpaties drausminimą. Paulius ragino šventuosius vykdyti Dievo valią, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą jie galėtų būti padaryti tobuli.
Pastaba. 140 pamoka suteikia galimybę mokyti dviem mokiniams. Išrinkite du mokinius ir duokite jiems paskirtų 140 pamokos dalių kopijas, kad jie galėtų pasiruošti. Paskatinkite juos pamaldžiai išstudijuoti pamokos medžiagą ir siekti šventosios Dvasios vadovavimo besiruošiant ir mokant.
Paulius pataria šventiesiems su tikėjimu ir kantrybe bėgti gyvenimo lenktynėse
Paveikslėlis
bėgiko piešinys
Lentoje nupieškite bėgiką. Paprašykite mokinių apibūdinti sunkumus, su kuriais gali susidurti bėgikas, bėgantis ilgų nuotolių distanciją. (Taip pat galite paklausti, ar kas nors iš mokinių yra bėgęs ilgų nuotolių distanciją. Tada tų, kurie yra tai patyrę, paklauskite, su kokiais sunkumais susidūrė bėgdami.)
Kas gali motyvuoti bėgiką toliau bėgti, net susidūrus su nuovargiu ar kitais sunkumais?
Kokiu būdu Jėzaus Kristaus mokinio gyvenimas yra panašus į ištvermės lenktynes?
Su kokiais sunkumais galime susidurti kaip Jėzaus Kristaus mokiniai?
Paklauskite mokinių, su kokiais sunkumais jiems teko (ar tenka) susidurti sekant Jėzumi Kristumi. Paprašykite mokinių studijuojant Hebrajams 12 skyrių ieškoti tiesų, kurios padėtų jiems ir toliau sekti Jėzumi Kristumi net tada, kai tai tampa labai sudėtinga.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 12:1. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Paulius pasakė šventiesiems daryti, kad jie galėtų sėkmingai bėgti mokinystės lenktynėse.
Ką Paulius pasakė šventiesiems daryti, kad jie galėtų sėkmingai bėgti mokinystės lenktynėse?
Į klasės priekį pasikvieskite vieną mokinį ir paprašykite jo ar jos užsidėti kuprinę. Į kuprinę pridėkite akmenų, tada paprašykite mokinio paaiškinti, kokią įtaką bėgikui turės akmenų prikrautos kuprinės nešimas.
Kuo mūsų nuodėmės panašios į akmenų prikrautą kuprinę?
Paprašykite mokinio nusiimti kuprinę ir atsisėsti į savo vietą.
Ką reiškia kantriai bėgti mokinystės lenktynėse?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 12:2–4. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Paulius patarė šventiesiems daryti, idant paliktų savo nuodėmes ir kantriai kęstų priešinimąsi. Paaiškinkite, kad žodis priešgyniavimas3 eilutėje reiškia priešinimąsi.
Kas, remiantis Pauliaus mokymais šventiesiems, gali padėti mums palikti savo nuodėmes ir kantriai kęsti priešinimąsi? (Galbūt kitais žodžiais, bet mokiniai turėtų atpažinti daugmaž tokį principą: Žvelgdami į Jėzaus Kristaus pavyzdį galime įgyti stiprybės atsisakyti savo nuodėmių ir kantriai ištverti priešinimąsi.)
Ką, pasak 2 eilutės, padarė Jėzus Kristus, kas, anot Pauliaus, turėtų būti pavyzdys šventiesiems?
Paveikslėlis
Nukryžiavimas
Parodykite paveikslėlį „Nukryžiavimas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], 57 pav.; taip pat žr. LDS.org) ir paaiškinkite, jog Paulius pasakė šventiesiems, kad Jėzus Kristus pasirinko iškęsti mirtį ant kryžiaus ir pasaulio gėdą, nes žinojo, kokį džiaugsmą patirs, jei išliks ištikimas Dangiškajam Tėvui.
Kaip, jūsų manymu, Jėzaus Kristaus pavyzdys gali padėti mums, kai susiduriame su kentėjimais ir kliūtimis?
Paprašykite mokinių pagalvoti apie dabartinius savo sunkumus ir kaip Jėzaus Kristaus pavyzdys gali padėti jiems tuose išbandymuose.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip Jėzaus Kristaus pavyzdys gali padėti mums palikti savo nuodėmes ir kantriai tęsti.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Tam, kad Jo Apmokėjimas būtų beribis ir amžinas, Jis turėjo pajusti, ką reiškia mirti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, pajusti, ką reiškia, kai dieviška dvasia išeina, palikdama žmogų jaustis visiškai ir beviltiškai vienišą.
Bet Jėzus laikėsi. Jis veržėsi pirmyn. Jo kilnumas leido tikėjimui nugalėti netgi didžiausioje kančioje. Pasitikėjimas, kuriuo Jis gyveno, leido jam suprasti, kad, nepaisant to, ką jautė, dieviška užuojauta niekada neprapuola, kad Dievas visada ištikimas, visada šalia, niekada nemiega, nenuvilia ir nepabėga“ („Nė vieno nebuvo su Juo“,2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paraginkite mokinius kasdien skirti laiko (galbūt kaip dalį Raštų studijavimo) apžvelgti Jėzaus Kristaus pavyzdį, kad rastų stiprybės palikti savo nuodėmes ir kantriai kęsti priešinimąsi.
Kad paruoštumėte mokinius atpažinti kitą Pauliaus Laiško hebrajams 12 skyriuje mokomą principą, paprašykite jų prisiminti, kada kas nors sudrausmino juos. Paprašykite, kad jie prisimintų, kaip reagavo į tą drausminimą.
Kodėl gali būti sunku priimti kito žmogaus drausminimą?
Kokios, jūsų nuomone, gali būti priežastys, dėl kurių žmonės galėtų norėti mus sudrausminti, ypač kai žino, kad mums gali nepatikti jų drausminimas?
Paaiškinkite, kad bėgdami mokinystės lenktynėse galime tikėtis drausminimo arba auklėjimo. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 12:6–9. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas ir kodėl mus drausmins. Šiame kontekste žodis pavainikiai8 eilutėje reiškia gimusius ne santuokoje, tuos, kurie nebuvo laikomi teisėtais paveldėtojais.
Kas mus drausmins bėgant mokinystės lenktynėse?
Kodėl, pasak Pauliaus, Dangiškasis Tėvas bara arba drausmina mus?
Kokiu būdu Dangiškojo Tėvo drausminimas yra meilės Jo vaikams išraiška?
Pakvieskite mokinius skirti 30 sekundžių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, kaip Dangiškasis Tėvas gali mus sudrausminti. Paprašykite kelių mokinių perskaityti, ką parašė. Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog, nors drausminama gali būti įvairiai, ne kiekvienas patiriamas išbandymas ar kančia ateina iš Dievo.
Ką 9 eilutėje Paulius sakė apie tai, ką turėtume daryti, kai Dangiškasis Tėvas drausmina ir bara mus?
Ką reiškia būti „dar klusnesn[iems]“ Dangiškajam Tėvui? (Būti nuolankiam, imliam mokymams ir pasiruošusiam keisti savo gyvenimą pagal Jo valią.)
Parašykite lentoje šią neužbaigtą frazę: Jei priimame Dangiškojo Tėvo drausminimą, mes …
Paaiškinkite, kad 10 eilutėje Paulius pripažino, kad nors mūsų žemiškieji tėvai kartais gali sudrausminti mus netobulais būdais, tačiau Dangiškojo Tėvo drausminimas yra tobulas ir sumodeliuotas mūsų labui. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 12:10–11. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Paulius mokė apie tai, kas nutiks, jei priimsime Dangiškojo Tėvo drausminimą. Paaiškinkite, kad žodžiai „jo šventumo dalininkais“ 10 eilutėje reiškia tapimą panašesniems į Dievą.
Kaip Pauliaus 11 eilutės žodžiai apibūdina tai, kaip mes galime jaustis ką tik sudrausminti?
Kas, pasak 10–11 eilučių, nutiks, jei priimsime Dangiškojo Tėvo drausminimą? (Po to, kai mokiniai atsakys, užbaikite lentoje užrašytą teiginį, kad būtų užrašyta taip: Jei priimame Dangiškojo Tėvo drausminimą, mes tampame panašesni į Jį ir atrandame ramybę, kuri ateina dėl teisumo.)
Galite pasidalyti savo patirtimi, kai priėmėte Dangiškojo Tėvo drausminimą ir buvote palaiminti dėl to. (Įsitikinkite, kad nepasidalinsite kuo nors, kas yra itin šventa ar asmeniška.) Pakvieskite mokinius pamąstyti, kada jie jautėsi Dangiškojo Tėvo drausminami. Paprašykite jų pagalvoti, kaip jie reagavo į tą drausminimą. Paraginkite mokinius dabar apsispręsti priimti Dangiškojo Tėvo drausminimus, kurių jie gali sulaukti ateityje.
Apibendrinkite Hebrajams 12:12–29, paaiškindami, kad Paulius skatino šventuosius stiprinti kitus Bažnyčios narius tikėjime. Jis primygtinai ragino juos susilaikyti nuo nuodėmės, kad neprarastų Dievo palaiminimų taip, kaip Ezavas arba Izraelio vaikai prie Sinajaus kalno. Paulius taip pat paaiškino, kad šventieji, kurie lieka ištikimi ir tarnauja Dievui, gaus neprilygstamą šlovę ir vietą Jo karalystėje.
Paaiškinkite, kad Paulius baigia savo laišką hebrajų šventiesiems pateikdamas patarimų įvairiomis temomis. Suskirstykite mokinius mažomis grupelėmis po du ar tris. Paprašykite jų visų kartu perskaityti Hebrajams 13:1–9, 17 ir rasti, kokių patarimų Paulius davė šventiesiems. Kai mokiniai baigs skaityti, nurodykite jiems grupelėmis aptarti toliau duotus klausimus. Tuos klausimus galite surašyti lentoje.
Kuris patarimas, jūsų nuomone, yra reikalingiausias mūsų dienomis? Kodėl?
Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius perskaityti savo atsakymus į klausimus. Pakvieskite mokinius apmąstyti, kurį iš Pauliaus patarimų galėtų geriau pritaikyti savo gyvenime.
Apibendrinkite Hebrajams 13:10–12, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog Senojo Testamento laikais gyvulių aukos buvo deginamos už Izraelio stovyklos ribų. Panašiai Jėzus Kristus buvo paaukotas už Jeruzalės miesto sienų. Paaiškinkite, kad Jėzui Kristui įvykdžius Apmokėjimą, gyvulių aukojimas tapo nereikalingas (žr. 3 Nefio 9:18–20).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Hebrajams 13:13–16. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką, pasak Pauliaus, vietoj gyvulių turėtų aukoti šventieji. Galite paraginti mokinius pasižymėti tai, ką randa.
Ką, pasak Pauliaus, turėtume aukoti?
Kodėl, jūsų manymu, tokios atnašos turėtų patikti Dievui?
Apibendrinkite Hebrajams 13:17–25, paaiškindami, kad Paulius patarė šventiesiems paklusti savo dvasiniams vadovams ir melstis už juos. Paulius meldėsi, kad Dievas suteiktų šventiesiems visko, kas reikalinga Jo valiai įvykdyti.
Pamoką galite užbaigti paliudydami apie tiesas, kurias mokiniai rado Laiško hebrajams 12–13 skyriuose.
Padėkite mokiniams įsiminti Laiško hebrajams 12:9 pasiūlydami jiems ant lapo užrašyti pirmąsias šios eilutės žodžių raides. Kartu su mokiniais peržvelkite eilutę daug kartų, kol jie atkartos ją tik pagal pirmąsias žodžių raides.
Kokios doktrinos apie mūsų santykius su Dangiškuoju Tėvu galime išmokti iš šios eilutės? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Dangiškasis Tėvas yra mūsų dvasių Tėvas.)
Štai ką apie Viešpaties drausminimą aiškino vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo:
„Jei norime pasiekti „tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapti tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką“ (Efeziečiams 4:13), turime taisytis. Apie dievišką taisymą, arba drausminimą, Paulius sakė: „Dievas griežtai auklėja, ką myli“ (Hebrajams 12:6). Nors dažnai tai sunku ištverti, iš tikrųjų turėtume džiūgauti, kad Dievas laiko mus vertus to laiko ir pastangų, kuriuos skiria mūsų auklėjimui“ („Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu“,2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad kiekvieno žmogaus dvasia yra Dangiškojo Tėvo vaikas:
„Jūs esate Dievo vaikas. Jis yra mūsų dvasių tėvas. Pagal dvasią esate taurios kilmės, dangaus Karaliaus palikuonis. Įtvirtinkite šią tiesą savo prote ir laikykitės jos. Kad ir kiek yra jūsų protėvių kartų, kad ir kokiai rasei ar žmonių grupei atstovaujate, jūsų dvasios kilmė gali būti nusakyta vienu sakiniu. Jūs esate Dievo vaikas!“ (“To Young Women and Men,” Ensign, May 1989, 54.)
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kaip svarbu suprasti, kad esame Dievo vaikai:
„Pagalvokite apie idėjos, kurios mokoma mūsų mėgstamoje giesmėje „Dievo vaikas aš“, galią (Giesmės, 169). […] Štai ir atsakymas į vieną iš svarbių gyvenimo klausimų „Kas aš esu?“ Aš esu Dievo vaikas, dvasiškai kilęs iš dangiškųjų gimdytojų. Ta kilmė nusako mūsų amžinąjį potencialą. Ta galinga idėja yra stiprus antidepresantas. Ji gali sustiprinti kiekvieną iš mūsų, kad galėtume teisingai rinktis ir siekti to, kas mumyse geriausia. Jei įtvirtintume jauno žmogaus prote šią galingą idėją, kad jis ar ji yra Dievo vaikas, tai suteiktume jam savigarbos ir motyvacijos kovoti su gyvenimo problemomis“ (“Powerful Ideas,” Ensign, Nov. 1995, 25).
„Pauliaus mokymas, kad išpirkti šventieji prisijungia prie „pirmagimių Bažnyčios“ (Hebrajams 12:23) yra vienintelis toks Biblijoje. Per pastarųjų dienų apreiškimus pranašas Džozefas Smitas suprato, kad Pirmagimio Bažnyčia reiškia Kristaus dangiškąją Bažnyčią, kurią sudaro ištikimi, išaukštinti šventieji celestialinėje karalystėje (žr. DS 76:54; 88:4–5). Jėzus buvo pirmagimis tarp savo Dangiškojo Tėvo dvasinių vaikų, Tėvo Viengimis kūne ir pirmas prisikėlęs iš mirusiųjų prikėlimo metu (Kol 1:13–18). Ištikimi šventieji tampa Pirmagimio Bažnyčios nariais amžinybėje (DS 93:21–22)“ (Raštų rodyklė, „Pirmagimis“, raštai.lds.org)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 489). Šie šventieji yra „paveldėtojai drauge su Kristumi“ (Romiečiams 8:17) ir galiausiai paveldės viską, „ką turi […] Tėvas“ (DS 84:38).
