Paulius parašė laišką šventiesiems Efeze apie jų išankstinį paskyrimą gauti Evangeliją. Jis rašė apie paskutinį Evangelijos laikotarpį, t. y. Evangelijos laikotarpį, kuriame mes dabar gyvename. Paulius mokė, kad per apreiškimą mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.
Paulius moko šventuosius, kad jie buvo iš anksto paskirti gauti Evangeliją
Pakvieskite mokinius prisiminti situaciją, kai jie sutiko prisiimti svarbią atsakomybę ir jiems buvo pažadėta, kad bus atlyginta už užduoties atlikimą.
Kaip, sunkėjant užduočiai, jus palaikė žinojimas, kad sutikote su užduotimi ir kad kažkas patikėjo jums šią užduotį įvykdyti?
Kaip buvote palaiminti ar apdovanoti už atliktą užduotį?
Paaiškinkite, kad savo laiške, kaip rašoma Efeziečiams 1–6 skyriuose, apaštalas Paulius kreipėsi į šventuosius, buvusius Efeze ir aplinkiniuose kraštuose. Jis siekė sustiprinti Bažnyčios narius ir padėti naujai atsivertusiesiems augti savo dvasiniame pažinime ir ištikimai laikytis sudarytų sandorų.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Efeziečiams 1:3–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti tiesų, kurių Paulius mokė šventuosius, kad padėtų jiems ištikimai laikytis savo sandorų.
Kokių tiesų Paulius mokė šventuosius, kad padėtų jiems išlikti ištikimiems? (Mokiniams atsakinėjant, galite paprašyti jų paaiškinti, kaip jų minimų tiesų supratimas galėjo padėti šventiesiems išlikti ištikimiems.)
Ką, jūsų manymu, 4 eilutėje reiškia žodžiai, kad Dievas kai kuriuos išsirinko „prieš pasaulio sutvėrimą“?
Paaiškinkite, kad minėta frazė bei frazė „iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų“5 eilutėje kalba apie tuos, kurie buvo iš anksto paskirti ikimirtingajame gyvenime priimti Evangeliją. Užrašykite lentoje tokią tiesą: Dievo vaikai buvo iš anksto paskirti priimti Evangelijos palaiminimus. Šių palaiminimų gavimas yra sąlygotas mūsų paklusnumo šiame gyvenime.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį teiginį:
„Ikimirtingajame dvasių pasaulyje Dievas tam tikras dvasias paskyrė atlikti ypatingas misijas mirtingajame gyvenime. Tai vadinama išankstiniu paskyrimu.
Išankstinis paskyrimas negarantuoja, kad tie asmenys gaus tam tikrus pašaukimus ar pareigas. Tokios galimybės šiame gyvenime ateina teisingai naudojantis valios laisve taip, kaip ir išankstinis paskyrimas buvo teisumo ikimirtingajame gyvenime rezultatas. […]
Išankstinio paskyrimo doktrina tinka visiems Bažnyčios nariams, ne tik Gelbėtojui ir Jo pranašams. Prieš sukuriant žemę, ištikimai tikinčioms moterims buvo duotos tam tikros pareigos, ir ištikimai tikintys vyrai buvo iš anksto paskirti tam tikroms kunigystės pareigoms. Nors ir neatsimenate to laiko, jūs tikrai sutikote atlikti svarbias užduotis savo Tėvo tarnyboje. Kai parodysite esą verti, jums bus duotos galimybės atlikti tas užduotis, kurias tada gavote“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 58).
Kaip supratimas, jog iš anksto buvome paskirti gauti Evangeliją ir daugelį jos palaiminimų, gali padėti mums ištikimai laikytis sandorų?
Paulius kalba apie laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį
Paveikslėlis
piešinys, upės, įtekančios į ežerą
Nupieškite paprastą į didelį vandens telkinį įtekančių kelių skirtingų upių piešinį. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad kiekviena upė simbolizuoja vieną Evangelijos laikotarpį.
Kas yra Evangelijos laikotarpis?
Taip pat galite peržvelgti Evangelijos laikotarpio apibūdinimą, pakviesdami kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą teiginį iš Raštų rodyklės:
„Evangelijos laikotarpis – tai laikotarpis, kuriame Viešpats žemėje turi mažiausiai vieną įgaliotą tarną, turintį šventos kunigystės raktus ir dievišką pareigą skelbti Evangeliją žemės gyventojams. Kai tai nutinka, Evangelija apreiškiama iš naujo, kad to Evangelijos laikotarpio žmonių žinios apie išgelbėjimo planą iš esmės nepriklausytų nuo praėjusių Evangelijos laikotarpių. Yra buvę daug Evangelijos laikotarpių nuo laikų pradžios. Biblija nurodo bent vieną Adomui priskiriamą Evangelijos laikotarpį, kitą – Henochui, dar kitą – Nojui ir taip toliau iki Abraomo, Mozės ir laikų pilnatvės – Jėzaus su apaštalais“ (Bible Dictionary, “Dispensations”, taip pat žr. Raštų rodyklę, „Evangelijos laikotarpis“).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 1:9–10. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, apie kurį Evangelijos laikotarpį kalba Paulius. Paaiškinkite, kad frazė „savo valios slėpin[ys]“ 9 eilutėje reiškia Dievo planus ir tikslus.
Apie kurį Evangelijos laikotarpį Paulius kalba Efeziečiams 1:10?
Atkreipkite dėmesį, kad laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis yra Evangelijos laikotarpis, kuriame mes dabar gyvename.
Kuo laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis yra panašus į vandens telkinį, į kurį suteka upės?
Kas, pagal Pauliaus pranašystę, nutiks laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje? (Paaiškinkite, kad Paulius, rašydamas, kad „visa, kas yra danguje ir žemėje, [bus] iš naujo suvienyt[a] Kristuje kaip galvoje“ [10 eilutėje], omenyje turėjo sugrąžinimą ir sujungimą visų raktų, galių ir pažadų, kuriuos Dievas apreiškė Savo vaikams nuo pasaulio įkūrimo, bei tai, kas dar niekada nebuvo apreikšta [žr. DS 128:18]. Lentoje užrašykite tokią doktriną: Laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje visa iš ankstesnių Evangelijos laikotarpių bus atstatyta.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo B. H. Robertso iš Septyniasdešimties teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis B. H. Robertsas
„Tai yra laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis, į kurį mes įžengiame; kaip galingos upės įteka į vandenyną, visi ankstesni Evangelijos laikotarpiai paliečia mus; verčia mus susiliesti su jais; ir mes matome, kad Dievas nuo pradžių turėjo numatęs tik vieną didį tikslą – išgelbėti Savo vaikus. Ir dabar atėjo paskutinė diena, paskutinis Evangelijos laikotarpis, kai tiesa, šviesa ir teisumas turi užtvindyti žemę“ (Conference Report, Oct. 1904, 73).
Pakvieskite mokinius ateiti prie lentos ir nupieštas upes pavadinti tiesomis, Raštų ištraukomis, sandoromis ir ankstesnių Evangelijos laikotarpių galiomis, kurios buvo atstatytos ar perkeltos į laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį. (Pavadinimai gali būti užantspaudavimo galia, išgelbėjimo apeigos, Mormono knyga ir panašiai; jei reikia, mokiniai gali nupiešti papildomas upes.)
Kodėl gyvenimas laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje jums yra palaiminimas?
Kas, pagal vyresniojo Robertso teiginį, turi nutikti šiame Evangelijos laikotarpyje? (Tiesa, šviesa ir teisumas turi užtvindyti žemę.)
Kokie mūsų Evangelijos laikotarpio ištekliai įgalina mus užtvindyti žemę Evangelijos tiesa ir šviesa?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Mano mylimi broliai ir seserys, kas buvo atlikta iki šiol šiame Evangelijos laikotarpyje perduodant Evangelijos žinią per socialinius tinklus yra gera pradžia – bet tai tik lašelis. Dabar kviečiu jus padėti paversti tą lašelį potvyniu. […] Aš raginu jus užtvindyti žemę teisumo ir tiesos žinutėmis – žinutėmis, kurios yra autentiškos, pakylėtos ir pagirtinos, – tiesiogine to žodžio prasme užtvindyti žemę kaip potvyniu“ (“To Sweep the Earth as with a Flood” [Brigham Young University Campus Education Week devotional, Aug. 19, 2014], LDS.org).
Pakvieskite mokinius papasakoti, ką jie daro, kad padėtų užtvindyti žemę teisumo ir tiesos žiniomis.
Apibendrinkite Efeziečiams 1:11–12, paaiškindami, kad Paulius mokė, jog per Jėzų Kristų šventieji įgijo „paveldėjimą“ (11 eilutė) Dievo karalystėje.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 1:13–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokį palaiminimą už savo ištikimybę, pasitikėjimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi gavo šventieji.
Kokį palaiminimą, pagal 13 eilutę, gavo šventieji? (Jie buvo „paženklinti Pažado Šventąja Dvasia“.)
Paaiškinkite, kad paženklinimas Pažado Šventąja Dvasia reiškia, jog Šventoji Dvasia liudija Tėvui, kad išgelbėjimo apeigos buvo atliktos tinkamai ir kad laikomasi su jomis susijusių sandorų (žr. Raštų rodyklę, „Pažado Šventoji Dvasia“, scriptures.lds.org). Dvasia yra „mūsų paveldėjimo laidas“ (14 eilutė). Tai reiškia, kad Šventosios Dvasios turėjimas mūsų gyvenime yra ženklas, priminimas ir patvirtinimas iš Dievo, kad, jei išliksime ištikimi, mes gausime amžinąjį gyvenimą.
Apibendrinkite Efeziečiams 1:15–16, paaiškindami, kad Paulius sakė šventiesiems, jog jis nuolatos dėkoja Dievui už jų ištikimybę.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Efeziečiams 1:17–18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką suteikti šventiesiems Paulius meldė Dievą.
Ką suteikti šventiesiems Paulius meldė Dievą?
Ko šios eilutės moko mus apie tai, kaip mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą? (Mokiniai turėtų savais žodžiais nusakyti tokią tiesą: Per apreiškimo dvasią mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti apreiškimo dvasią, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Deivido E. Bednario teiginį. Paprašykite mokinių pasiklausyti, kas yra apreiškimo dvasia.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Apreiškimas yra Dievo bendravimo su Savo vaikais žemėje forma. Tai yra vienas didžiausių palaiminimų, susijusių su Šventosios Dvasios dovana ir nuolatine Jos bendryste. Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Šventoji Dvasia yra apreiškėja“ ir „joks žmogus negali priimti Šventosios Dvasios, jeigu jis nepriima apreiškimų“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 132).
Apreiškimo dvasia yra prieinama kiekvienam, kuris per tinkamą kunigystės įgaliojimą priima gelbstinčias apeigas – krikštą panardinimu nuodėmėms atleisti ir Šventosios Dvasios dovanos suteikimą rankų uždėjimu – ir tikėjimu vykdo kunigystės paliepimą „priimk Šventąją Dvasią“ („Apreiškimo dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kas yra apreiškimo dvasia?
Kaip apreiškimas per Šventąją Dvasią gali padėti mums pažinti Dangiškąjį Tėvą?
Galite pakviesti mokinius pasidalinti, kaip apreiškimas per Šventąją Dvasią jiems padėjo geriau pažinti Dangiškąjį Tėvą. Jūs taip pat galite papasakoti atvejį iš savo patirties. Skatinkite mokinius stengtis būti vertus Šventosios Dvasios bendrystės, kad galėtų ir toliau eiti pas Dangiškąjį Tėvą, kad geriau Jį pažintų.
Apibendrinkite Efeziečiams 1:19–23, paaiškindami, kad Paulius toliau mokė apie šventiesiems pažadėtą paveldą ir Jėzaus Kristaus, kaip Jo Bažnyčios galvos, vietą.
Pažado Šventoji Dvasia yra dar vienas Šventosios Dvasios pavadinimas. Jis yra vartojamas kalbant apie užantspaudavimą ir patvirtinimą Šventosios Dvasios galia (žr. DS 76:53; 132:7).
„Pažado Šventoji Dvasia patvirtina, kad teisūs žmonių poelgiai, apeigos ir sandoros yra priimtini Dievui. Pažado Šventoji Dvasia liudija Tėvui, kad gelbstinčios apeigos buvo atliktos deramai ir kad su jomis susijusios sandoros buvo įvykdytos.
Tie, kurie yra užantspauduoti Pažado Šventąja Dvasia, gauna viską, ką turi Tėvas [žr. Ef 1:13–14; DS 76:51–60]. Kad turėtų galią po šio gyvenimo, visos sandoros ir ritualai turi būti užantspauduoti Pažado Šventąja Dvasia [žr. DS 132:7, 18–19, 26]“ (Raštų rodyklė, „Šventoji Pažado Dvasia“, scriptures.lds.org).
Rašydamas, kad šventieji buvo „paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia“ (Efeziečiams 1:13), Paulius kalbėjo apie amžinojo gyvenimo pažadą, duotą ištikimiems šventiesiems mirtingame gyvenime. Kai žmonės yra užantspauduojami Pažado Šventąja Dvasia, Šventoji Dvasia patvirtina juos kaip celestialinius paveldėtojus, nors jie ir yra mirtingi. Ši doktrina kartais yra vadinama pašaukimo ir išrinkimo sutvirtinimu (žr. 2 Petro 1:4–19; DS 131:5–6; DS 132:6–7; Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:493–95; History of the Church, 3:379–380).
Kalbėdamas apie Pažado Šventąją Dvasią prezidentas Džozefas Fildingas Smitas teigė:
„Pažado Šventoji Dvasia tai Šventoji Dvasia, uždedanti patvirtinantį antspaudą ant kiekvienos apeigos: krikšto, patvirtinimo, įšventinimo, santuokos. Pažadėta, kad palaimos ateis per ištikimą tikėjimą.
Jei žmogus pažeidžia sandorą, ar tai būtų krikšto, įšventinimo, santuokos ar kokia kita, Dvasia patraukia tą tvirtinantį antspaudą ir palaimos nebus duotos.
Visos apeigos užantspauduojamos pažadėtu apdovanojimu, pagrįstu ištikimybe. Pažeidus sandorą, Šventoji Dvasia nuima patvirtinimo antspaudą [žr. DS 76:52–53; 132:7]“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 1:45).
Posakis „mūsų paveldėjimo laidas“ Efeziečiams 1:14 nurodo, kad, kai ištikimi šventieji yra užantspauduoti Pažado Šventąja Dvasia, jie gauna asmeninį patikinimą, jog paveldės celestialinę karalystę. „Šventosios Dvasios dovana yra viena iš brangiausių mūsų Dangiškojo Tėvo dovanų. […] Ši dovana yra amžinojo džiaugsmo pavyzdys ir amžinojo gyvenimo pažadas“ (Skelbti mano Evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis [2005], 77).