Antrame laiške Timotiejui Paulius mokė, kad baimė neateina iš Dievo, ir patarė Timotiejui nesigėdyti savo liudijimo apie Jėzų Kristų. Paulius ragino Timotiejų ištikimai ištverti išmėginimus ir nurodė jam mokyti šventuosius atgailauti.
Lentoje užrašykite žodį Baimė ir paprašykite mokinių pamąstyti, kaip baimė gali daryti įtaką mums. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Gordono B. Hinklio teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Kas iš mūsų gali pasakyti, kad nėra jautęs baimės? Nežinau nė vieno, kuris nebūtų to pajutęs. Žinoma, kai kurie patiria didesnę baimę nei kiti. Kai kurie greitai iš jos išsivaduoja, tačiau kiti yra jos sukaustomi ar net nugalimi. Mus kankina baimė būti išjuoktiems, nesėkmių, vienatvės bei nemokšiškumo baimės. Vieni bijo dabarties, kiti – ateities. Kai kurie neša nuodėmių naštą ir galėtų viską atiduoti, kad nuo savęs tas naštas nusimestų, tačiau bijo keisti savo gyvenimą“ (“God Hath Not Given Us the Spirit of Fear,” Ensign, Oct. 1984, 2).
Kaip, pagal prezidentą Hinklį, mus gali veikti baimė?
Kaip baimė veikia mūsų gebėjimą gyventi pagal Evangeliją?
Pakvieskite mokinius studijuojant 2 Timotiejui 1 skyrių ieškoti principo, kuris gali padėti jiems įveikti baimę.
Paaiškinkite, kad prieš pat savo mirtį, būdamas įkalintas Romoje, Paulius parašė savo Antrą laišką Timotiejui. Apibendrinkite 2 Timotiejui 1:1–5, paaiškindami, kad Paulius išreiškė troškimą pamatyti Timotiejų ir prisiminė nuoširdų jo tikėjimą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 1:6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius priminė Timotiejui daryti.
Ką Paulius priminė Timotiejui daryti?
Paaiškinkite, kad „Dievo malonės dovan[a]“, suteikiama rankų uždėjimu, greičiausiai reiškia Šventąją Dvasią. Paulius patarė Timotiejui vėl sužadinti Šventosios Dvasios dovaną, arba uoliai siekti pakviesti Šventąją Dvasią būti su juo.
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Kai mes uoliai siekiame Dvasios bendrystės…
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 1:7–8. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kokių palaiminimų galime sulaukti turėdami Dvasią su savimi.
Kokių palaiminimų, pagal 7 eilutę, galime sulaukti turėdami Dvasią su savimi?
Ką šie palaiminimai padeda mums įveikti?
Paaiškinkite, kad Paulius kalbėjo apie pasaulietišką baimę, kuri atneša nerimą, nežinią bei paniką ir skiriasi nuo to, ką Raštai vadina „Viešpaties baime“ (Patarlių 9:10). Bijoti Viešpaties reiškia jausti pagarbumą ir turėti pagarbią baimę Jam bei laikytis Jo įsakymų (Raštų rodyklė, „Baimė“, scriptures.lds.org).
Ką, pagal 8 eilutę, Paulius kvietė Timotiejų daryti, žinant, kad Dvasia gali jam padėti įveikti baimę?
Paklauskite mokinių, kaip jie užbaigtų teiginį lentoje remdamiesi Pauliaus mokymais 7–8 eilutėse. Remdamiesi mokinių pasakytais žodžiais baikite rašyti teiginį, kad jis perteiktų maždaug tokį principą: Kai uoliai siekiame Dvasios bendrystės, mes galime įveikti baimę ir nesigėdyti savo liudijimo apie Jėzų Kristų.
Kaip dieviška galia, meilė ir teisingas mąstymas, kurį mes gauname per Dvasią, gali padėti mums įveikti baimę?
Kaip galime parodyti, kad nesigėdijame savo liudijimo apie Jėzų Kristų?
Kada Dvasia padėjo jums įveikti baimę ar suteikė drąsos tvirtai laikytis savo liudijimo apie Jėzų Kristų?
Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip jie gali pakviesti Dvasią būti su jais taip, kad nugalėtų baimę ir nesigėdytų savo liudijimo apie Jėzų Kristų.
Apibendrinkite 2 Timotiejui 1:9–18, paaiškindami, kad Paulius priminė Timotiejui išlikti ištikimam tikrajai doktrinai. Paulius taip pat patvirtino, kad Bažnyčioje prasidėjo visuotinis atsimetimas (žr. 2 Timotiejui 1:15).
Paulius nurodo Timotiejui ištikimai ištverti sunkumus
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Timotiejui 2:1 ir ieškoti, ką Paulius patarė Timotiejui.
Ką Paulius patarė Timotiejui? (Paaiškinkite, kad mes dėl savo tikėjimo naudojamės dieviška Jėzaus Kristaus malone, arba pagalba) [žr. Romiečiams 5:2].)
Kodėl gali būti sunku išlikti stipriam savo tikėjime Jėzumi Kristumi?
Paaiškinkite, kad Paulius patarė Timotiejui būti stipriam per Jėzaus Kristaus malonę, nes jis žinojo, kad Timotiejus, kaip Kristaus mokinys, patirs suspaudimus ir persekiojimą.
Parodykite kareivio, sportininko ir ūkininko paveikslėlius. (Arba galite paprašyti mokinių nupiešti šiuos tris žmones lentoje.)
Paveikslėlis
piešiniai, kareivis, barjerininkas, ūkininkas
Paaiškinkite, kad Paulius vartojo kareivio, sportininko ir žemdirbio (arba ūkininko) metaforas, mokydamas Timotiejų, kaip, nepaisant sunkumų, išlikti stipriam tikėjime.
Lentoje nubraižykite tokią lentelę. Paprašykite mokinių nusibraižyti ją savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose arba išdalinkite išspausdintas jos kopijas.
Metafora
Apibūdinimas
Ko ši metafora moko apie išlikimą stipriam tikėjime
Kareivis
Sportininkas
Žemdirbys (ūkininkas)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 2:3–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Paulius apibūdino kareivį, sportininką ir ūkininką. Paaiškinkite, kad žodis vargai (3 eilutė) reiškia suspaudimus (žr. 3 eilutę), o žodžiai „sto[ti] į rungtynes“ (5 eilutė) reiškia dalyvavimą sporto varžybose (žr. 5 eilutę).
Ką, pagal Pauliaus mokymus 3–4 eilutėse, daro geras kareivis? (Pirmame lentelės stulpelyje po antrašte „Aprašymas“ užrašykite: Geras kareivis pareigingai ištveria sunkumus ir atideda į šalį kitus reikalus, kad įtiktų savo vadovui.
Ką 5 eilutėje reiškia, kad sportininkas „negaus vainiko“, jeigu jis arba ji nesistengs ar nesivaržys „pagal taisykles“? (Antrame lentelės stulpelyje po antrašte „Aprašymas“ užrašykite: Sportininkas gali pasiekti pergalę tik tada, jeigu jis arba ji laikosi taisyklių.)
Koks atlygis, pagal 6 eilutę, paskirtas ūkininkui, triūsiančiam nuimant derlių? (Trečiame lentelės stulpelyje po antrašte „Aprašymas“ užrašykite: Ūkininkas turi dirbti, kad galėtų mėgautis savo darbo vaisiais.)
Paraginkite mokinius užbaigti savo lenteles, trečiame stulpelyje parašant, ko kiekviena metafora moko apie išlikimą stipriam tikėjime. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo atsakymais.
Paaiškinkite, kad Paulius, būdamas Kristaus mokinys, patyrė daug išbandymų (žr. 2 Timotiejui 2:9). Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 2:10–12. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius sakė apie tai, kodėl jis ištvėrė tokį išbandymą. Paaiškinkite, kad žodis „išrinktieji“ (10 eilutėje) reiškia ištikimus Bažnyčios narius, o žodis ištversime12 eilutėje – ištvėrimą ir išlikimą pastoviems (žr. 12 eilutę).
Kodėl, remiantis Pauliaus žodžiais 10 ir 12 eilutėse, jis ištvėrė sunkumus ir išliko ištikimas Jėzui Kristui?
Kokio principo galime išmokti iš Pauliaus apie tai, kas nutiks mums, jei ištversime sunkumus ir išliksime ištikimi Viešpačiui? (Mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, bet turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Ištverdami sunkumus ir išlikdami ištikimi Viešpačiui, mes galėsime padėti sau ir kitiems įgyti išgelbėjimą per Jėzų Kristų. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kaip ištikimai ištverdami sunkumus galime padėti kitiems įgyti išgelbėjimą per Jėzų Kristų?
Apibendrinkite 2 Timotiejui 2:13–19, paaiškindami, kad Paulius patarė Timotiejui priminti šventiesiems vengti nesutarimų ir „[atsitraukti] nuo neteisybės “ (19 eilutė).
Parodykite įvairių indų paveikslėlius, pvz., puodo, puodelio ir vazos. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 2:20. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokie indai yra „dideliuose namuose“.
Kokie indai, pagal Paulių, yra „dideliuose namuose“?
Paaiškinkite, kad Paulius naudojo įvairių indų metaforą Jėzaus Kristaus šeimynai, arba, kitaip tariant, Bažnyčios nariams apibūdinti. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Timotiejui 2:21. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip žmogus gali tapti „ind[u] … tinkam[u] Valdovui“.
Kaip, pagal Paulių, mes galime tapti „tinkami Valdovui“.
Atkreipkite dėmesį į tai, jog frazė „apsivalys nuo tų ydų“ (21 eilutėje) reiškia tapimą visiškai švariam nuo nedorybių (žr. 19 eilutę).
Kokio principo, kaip mums geriau tarnauti Viešpačiui, galime išmokti, remdamiesi Pauliaus vartojama indų metafora? (Mokiniai turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Jei apsivalysime nuo nedorybės, galėsime geriau tarnauti Viešpačiui.
Kaip galime apsivalyti nuo nedorybės?
Pasiūlykite mokiniams tyliai perskaityti 2 Timotiejui 2:22 ir ieškoti, kaip dar galime apsivalyti nuo nedorybės? Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Kaip, apsivalę nuo nedorybės, galėsime geriau tarnauti Viešpačiui?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių pasiklausyti, kaip šis principas tinka tiems, kurie tarnauja Viešpačiui kaip misionieriai:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Joks misionierius negalės įtikinti kitų atgailauti už seksualinio pobūdžio prasižengimą arba nešvarią kalbą, arba įsitraukimą į pornografiją, jeigu jis pats liks už tai neatgailavęs! Jūs negalite to padaryti. Su jumis nebus Dvasios. Jei bandysite apie tai kalbėti, springsite žodžiais. Negalite patys keliauti tokiais keliais, kuriuos Lehis pavadino „uždraustais keliais“ [1 Nefio 8:28], ir tikėtis, kad galėsite kitus vesti „ankštu ir siauru“ keliu [2 Nefio 31:18], – tai neįmanoma.
[…] Kad ir kas būtumėte, kad ir ką esate padarę, jums gali būti atleista. […] Tai yra atleidimo stebuklas, Viešpaties Jėzaus Kristaus Apmokėjimo stebuklas. Bet jums nepavyks to padaryti be tvirto įsipareigojimo laikytis Evangelijos ir be atgailos, kai jos reikia. […] prašau jūsų – būkite aktyvūs ir švarūs. Prašau, jei būtina, tai tapkite aktyvūs ir tapkite švarūs“ („Visi esame pašaukti“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl skelbiant Evangeliją svarbu būti švariam nuo nuodėmės?
Apibendrinkite paliudydami apie šio principo teisingumą. Pakvieskite mokinius pamąstyti apie nuodėmes, už kurias jiems reikėtų atgailauti, kad galėtų geriau tarnauti Viešpačiui.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė apie baimės ištakas ir poveikį:
„Pripažinkime, kad baimė neateina iš Dievo, – šis griaužiantis, naikinantis dalykas ateina iš tiesos ir teisumo priešininko. Baimė yra tikėjimo antitezė [priešingybė]. Ji turi naikinantį, netgi mirtiną poveikį.
„Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią“ [2 Timotiejui 1:7].
Šie principai yra puikūs priešnuodžiai neleisti baimėms atimti iš mūsų stiprybę ir kartais mus parversti, kad nugalėtų. Jie suteikia mums galios.
Kokios galios? Evangelijos galios, tiesos galios, tikėjimo galios, kunigystės galios“ (“God Hath Not Given Us the Spirit of Fear,” Ensign, Oct. 1984, 2).
Vyresnysis Deividas E. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kuo dievobaimingumas skiriasi nuo pasaulietiškos baimės:
„Kitoks nei mūsų baimės, bet su jomis susijęs, yra Raštuose minimas dievobaimingumas“ (žr.Hebrajams 12:28), arba „Viešpaties baimė“ (Jobo 28:28; Patarlių 16:6; Izaijo 11:2–3). Skirtingai nei pasaulietiška baimė, kuri kelia nerimą ir paniką, dievobaimingumas yra ramybės, tikrumo ir pasitikėjimo šaltinis.
Bet kaip su baime susijęs dalykas gali būti ugdantis ar dvasiškai naudingas?
Sesuo Bonė L. Oskarson, visuotinė Merginų organizacijos prezidentė, papasakojo apie Mariją Madeliną Kardon, jauną atsivertusiąją, kuri parodė drąsą gindama savo naująjį tikėjimą:
„Neseniai skaičiau pasakojimą apie Mariją Madeliną Kardon, kuri 1850 m. drauge su šeima sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią priėmė iš pirmųjų misionierių, pašauktų tarnauti Italijoje. Tuo metu, kai jie pasikrikštijo, šiai merginai buvo 17 ar 18 metų. Vieną sekmadienį, šeimai susirinkus garbinti Italijos šiaurinėse Alpėse esančiuose jų namuose, prie durų susirinko pikta vyrų gauja, kurioje buvo ir vietinių dvasininkų; jie pradėjo šūkauti, bartis ir reikalauti, kad išeitų misionieriai. Nemanau, kad jie norėjo mokytis Evangelijos, – jie veikiau norėjo juos apkulti. Sutikti gaujos iš namo išžygiavo jaunoji Marija.
Jie nesiliovė piktai rėkavę ir reikalavę, kad išeitų misionieriai. Marija rankoje iškėlė Bibliją ir įsakė jiems išeiti. Ji pasakė ginsianti vyresniuosius, ir jie negalėsią pakenkti nė vienam jų galvos plaukeliui. Paklausykite, ką ji pasakė: „Visi buvo priblokšti. […] Su manimi buvo Dievas. Tai Jis įdėjo man į lūpas tuos žodžius, nes pati jų ištarti tikrai nebūčiau drįsusi. Visi bemat nurimo.“ Tie stiprūs, nuožmiai nusiteikę vyrai buvo bejėgiai prieš gležną, drebančią, tačiau bebaimę merginą. Dvasininkai paprašė gaujos išeiti, ir jie tyliai išėjo, susigėdę, išsigandę ir graužiami sąžinės. Mažoji kaimenė ramiai baigė savo susirinkimą.
Ar galite įsivaizduoti tą drąsią merginą, kuri buvo maždaug daugumos iš jūsų amžiaus, atsilaikančią prieš gaują ir narsiai bei tvirtai ginančią naujai atrastąjį tikėjimą?“ („Pareiškimo apie šeimą gynėjos“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).