108 pamoka

1 Korintiečiams 11

Įvadas

Paulius kalbėjo apie ginčus, kilusius tarp Korinto šventųjų, dėl religinių papročių. Jis pabrėžė, kad vyrai ir moterys turi amžinus ir dieviškus vaidmenis ir Viešpaties plane yra būtini vienas kitam. Jis taip pat mokė Bažnyčios narius apie tinkamą pasiruošimą priimti sakramentą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

1 Korintiečiams 11:1–16

Paulius kalba apie ginčus dėl to meto papročių

Parodykite susituokusios poros nuotrauką (pavyzdžiui, Jaunavedžių pora, einanti į šventyklą, Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 120 pav.; taip pat žr. LDS.org). Garsiai perskaitykite pateiktas žmonių nuomones apie santuoką:

1. „Sėkminga karjera man yra viskas. Nenoriu dalinti savo dėmesio tarp karjeros tikslų ir santuokos.“

2. „Nenoriu įsipareigoti ilgalaikiams santykiams. Bijau, kad galiu priimti sprendimą, dėl kurio vėliau gailėsiuosi.“

3. „Santuoka suvaržys mane. Nebegalėsiu daryti ką panorėjęs.“

4. „Žinau, kad santuoka – tai svarbiausias iš visų sprendimų, kuriuos man teks padaryti, ir aš to laukiu.“

Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie patys mano apie santuoką. Paraginkite juos studijuojant 1 Korintiečiams 11:1–16, rasti tiesą, galinčią padėti jiems bei kitiems suprasti santuokos svarbą.

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 11:3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Paulius mokė apie vyro atsakomybes. Galite paaiškinti, kad šioje eilutėje žodis, išverstas kaip „vyro“ gali taip pat reikšti sutuoktinį vyrą, o žodis „moters“ – žmoną.

• Koks yra sutuoktinio vyro vaidmuo? (Gali tekti paaiškinti, kad frazė „moters galva – vyras“ reiškia, kad šventa vyro pareiga yra pirmininkauti namuose. Pirmininkauti reiškia teisiai vesti ir vadovauti kitiems dvasiniuose ir žemiškuose reikaluose.)

• Kas turi pirmininkauti vyrui ir jam vadovauti, kai jis pirmininkauja šeimoje?

Apibendrinkite 1 Korintiečiams 11:4–16, paaiškindami, kad Paulius atsakė į Korinto šventųjų klausimus, kaip turi elgtis vyrai ir moterys, melsdamiesi ir pranašaudami pamaldų metu.

Padėkite mokiniams suprasti, kad kartais Naujojo Testamento skaitytojai klaidingai supranta Pauliaus mokymus, tarsi jie reiškia, kad vyro vaidmuo yra svarbesnis už moters arba kad vyras yra viršesnis arba svarbesnis už moterį. Garsiai perskaitykite šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Vyrai ir moterys Dievo ir Bažnyčios akyse yra lygiaverčiai, tačiau lygiavertiškumas nereiškia, kad jie yra tokie patys. Vyrų ir moterų atsakomybės ir dieviškos dovanos skiriasi pagal prigimtį, tačiau nesiskiria savo svarba ar įtaka. Pagal mūsų Bažnyčios doktriną moterys yra lygios vyrams, bet visgi jos skiriasi nuo vyrų. Dievas neišskiria nė vienos lyties kaip geresnės ar svarbesnės už kitą“ (“Men and Women in the Work of the Lord,” New Era, Apr. 2014, 4).

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 11:11. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Paulius mokė apie vyro ir žmonos santykius.

• Ko Paulius mokė apie vyro ir žmonos santykius?

Atkreipkite mokinių dėmesį į žodį „Viešpatyje“. Šis žodis nurodo Viešpaties planą padėti mums tapti panašiems į jį ir įgyti amžinąjį gyvenimą.

• Kokios doktrinos ši eilutė moko apie vyrą ir moterį Viešpaties plane? (Remdamiesi mokinių žodžiais lentoje užrašykite šį principą: Viešpaties plane vyrai ir moterys vieni be kitų negali įgyti amžinojo gyvenimo. [Žr. DS 131:1–4.])

Kad padėtumėte mokiniams suprasti ką tik įvardintą tiesą, iškelkite ir parodykite žirkles, tada pradėkite kirpti popierių. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad abi žirklių pusės buvo atskirtos viena nuo kitos.

• Kaip sektųsi žmogui kirpti popieriaus lapą su viena žirklių puse? Kuo žirklės panašios į drauge besidarbuojančius vyrą ir žmoną?

Naudokite daiktus, vaizdžiai padedančius mokiniams suprasti dvasines tiesas

Gali būti nelengva mokyti neapčiuopiamų Evangelijos aspektų. Naudodami daiktus diskusijai skatinti padėsite mokiniams analizuoti ir suprasti doktrinas ir principus ir taip paskatindami smalsumo dvasią pagerinsite mokymo aplinką.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Pagal dievišką sumanymą vyrams ir moterims skirta augti kartu siekiant tobulumo ir šlovės pilnatvės. Dėl skirtingo temperamento ir sugebėjimų vyrai ir moterys santuokinius ryšius papildo unikaliomis galimybėmis ir patyrimais. Vyrai ir moterys prie kitais būdais nepasiekiamos bendrystės ir vienybės prisideda skirtingai, bet lygiomis teisėmis. Vyras papildo ir tobulina moterį, kaip moteris papildo ir tobulina vyrą, kai jie mokosi vienas iš kito ir kartu stiprina vienas kitą“ (“Marriage Is Essential to His Eternal Plan,” Ensign, June 2006, 83–84).

• Kaip skirtingi vyro ir moters bruožai bei atsakomybės šeimoje papildo vienas kitą?

Priminkite mokiniams pamokos pradžioje jūsų perskaitytas skirtingas žmonių nuomones apie santuoką. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo mintimis ir jausmais apie santuokos svarbą Viešpaties plane. Galite pasidalinti ir savo liudijimu.

1 Korintiečiams 11:17–34

Paulius moko Korinto šventuosius nežiūrėti į sakramentą paviršutiniškai

Lentoje užrašykite tokias frazes: tikrai dvasingas patyrimas, atgaiva sielai, svarbiausias šabo dienos įvykis.

Paprašykite mokinių prisiminti, kaip jie paskutinį kartą priėmė sakramentą, ir pagalvoti, ar apibūdindami savo patyrimą galėtų pavartoti vieną iš šių frazių. Paprašykite mokinių studijuojant 1 Korintiečiams 11:17–34 rasti tiesas, kurios galėtų padėti jiems sakramentą paversti dvasingesniu ir prasmingesniu įvykiu.

Paaiškinkite, kad Pauliaus laikais Bažnyčios nariai laikėsi papročio, primenančio paskutinę vakarienę. Jie rinkdavosi drauge valgyti ir tada priimdavo sakramentą. Apibendrinkite 1 Korintiečiams 11:17–22, paaiškindami, kad Paulius užsiminė apie gautą žinią, jog Korinto šventiesiems susirinkus priimti sakramentą, tarp jų vyravo susiskaldymas ir nesantaika. Paulius pasmerkė šventuosius, nes užuot išlaikę sakramento apeigų šventumą, jie pavertė susirinkimus įprastu užkandžiavimu.

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 11:23–26. Likusių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Paulius kvietė Bažnyčios narius prisiminti apie sakramentą. Galite paaiškinti, kad žodis skelbiate 26 eilutėje taip pat reiškia liudijimą).

Parodykite paveikslėlį Paskutinė vakarienė (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 54 pav.; taip pat žr. LDS.org).

• Ką, pasak Pauliaus, Gelbėtojas mokė Savo mokinius atsiminti priimant sakramentą?

• Kaip prisiminimas apie Gelbėtojo kūną ir kraują būtų galėjęs padėti susiskaldžiusiems Bažnyčios nariams?

Paprašykite kurio nors vieno mokinio garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 11:27–30. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, dėl ko kalbėdamas apie sakramentą Paulius perspėjo Korinto šventuosius.

• Dėl ko, pasak 27 ir 29 eilučių, Paulius perspėjo Korinto šventuosius?

• Kokias tiesas sužinome iš šių eilučių apie tai, kas atsitinka, jei nevertai priimame sakramentą? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Nevertai priimantys sakramentą, užsitraukia pasmerkimą.)

Paaiškinkite, kad mums „nereikia būti tobul[iems], kad priimtu[me] sakramentą, bet [mums] reikia turėti nusižeminimo ir atgailos dvasią širdyje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 140). Jei gyvename rimtoje nuodėmėje ir su neatgailaujančia širdimi priimame sakramentą, neturėdami jokio noro prisiminti Gelbėtoją ir juo sekti, sakramentą priimame nevertai. Jei mokiniai dvejoja dėl savo vertumo priimti sakramentą, paraginkite juos melstis Dangiškajam Tėvui ir pasikalbėti su savo vyskupu (žr. 3 Nefio 18:26–29).

• Kodėl, jūsų manymu, priimdami sakramentą nevertai galime užsitraukti pasmerkimą?

• Ką, pasak 1 Korintiečiams 11:28, Paulius patarė Bažnyčios nariams? (Remdamiesi mokinių žodžiais lentoje užrašykite šį principą: Priimdami sakramentą turime ištirti savo gyvenimą.)

Pabrėžkite, kad gyvenimo ištyrimo tikslas ne vien nuspręsti, ar esame verti priimti sakramentą, bet taip pat išsiaiškinti, kaip mums sekasi laikytis sandorų su Viešpačiu ir kaip turėtume atgailauti ir pasitaisyti.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:

„Uždaviau sau tokį klausimą: „Ar Dievą laikau svarbesniu už viską, ir ar laikausi visų Jo įsakymų?“ Tada kilo viena mintis ir sprendimas. Sudaryti su Viešpačiu sandorą visuomet laikytis Jo įsakymų yra rimtas įsipareigojimas, o tokios sandoros atnaujinimas yra lygiai toks pats rimtas. Ši svarbi apmąstymo akimirka, kai dalijamas sakramentas, turi didelę reikšmę. Tokiomis akimirkomis galime save ištirti, stebėti, išanalizuoti; tai laikas apmąstyti ir nuspręsti“ (“Thoughts on the Sacrament,” Ensign, May 1977, 25).

Kad padėtumėte mokiniams apsvarstyti, kaip jie galėtų taikyti 1 Korintiečiams 11:28 atrastą tiesą, paprašykite jų pagalvoti, kokius klausimus jie galėtų užduoti sau prieš priimdami sakramentą. Pavyzdžiui, jie galėtų savęs paklausti: „Kaip man tapti geresniu Jėzaus Kristaus mokiniu?“ Paprašykite mokinių pateikti daugiau klausimų. Jūs taip pat galite pasiūlyti kelis savo sugalvotus klausimus. Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose surašyti klausimus, kuriuos, mąstydami apie savo vertumą, jie galėtų užduoti sau per sakramentą.

Paliudykite, kad, jei prieš priimdami sakramentą ir per jį mokiniai ištirs savo vertumą, Viešpats galės jiems padėti sužinoti, kaip geriau vykdyti savo sandoras ir pasirengti palaiminimams, kuriais Jis nori juos laiminti. Tie palaiminimai – tai apvalymas nuo nuodėmių ir didesnės Šventosios Dvasios galios suteikimas jų gyvenime. Paprašykite mokinių užsirašyti tikslą, susijusį su geresniu pasiruošimu kitam sakramento priėmimui.

Apibendrinkite 1 Korintiečiams 11:33–34, paaiškindami, kad Paulius davė papildomus nurodymus Korinto šventiesiems dėl maisto, valgyto jiems kartu priimant sakramentą.

Pamoką baikite paliudydami apie 1 Korintiečiams 11 skyriuje atrastas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

1 Korintiečiams 11:11. „Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters“

Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kad vyro ir moters vaidmenys yra lygūs, bet skirtingi:

„Mūsų Dangiškojo Tėvo didžiajame kunigyste apdovanotame plane vyrams suteikiama unikali pareiga naudoti kunigystę, tačiau jie nėra toji kunigystė. Vyrai ir moterys turi skirtingus, bet vienodai vertingus vaidmenis. Kaip moteris negali pagimdyti vaiko be vyro, taip ir vyras be moters negali visiškai išnaudoti kunigystės galios kurdamas amžinąją šeimą. […] Iš amžinybės perspektyvos dauginimosi galia ir kunigystės galia priklauso tiek nuo vyro, tiek ir nuo žmonos“ („Tai yra mano darbas ir mano šlovė“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kreipimasis „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ nurodo Dievo duotas vyrų ir žmonų atsakomybes:

„Pagal dievišką planą, tėvai turi pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu, būti atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui, ir savo šeimų apsaugą. Motinos visų pirma atsako už savo vaikų ugdymą. Tėvai ir motinos yra įpareigoti vykdant šias šventas pareigas padėti vienas kitam kaip lygūs partneriai“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“).

Prezidentas Hovardas V. Hanteris pateikė svarbią pamoką apie bendras vyro ir moters atsakomybes vadovaujant šeimai:

„Kunigystę turintis vyras pripažįsta savo žmoną kaip vadovavimo namams ir šeimai partnerę, tiek pat žinančią ir dalyvaujančią visuose su tuo susijusiuose sprendimuose. Tiek Bažnyčioje, tiek namuose turi būti pirmininkaujantis pareigūnas (žr. DS 107:21). Dievišku pavedimu pareiga pirmininkauti namuose tenka kunigystės turėtojui (žr. Mozės 4:22). Pagal Viešpaties sumanymą, žmona turi būti vyro padėjėja (lygi jam) – tai yra lygiateisė ir būtina tobulos partnerystės bendražygė. Teisiam pirmininkavimui būtina, kad atsakomybė būtų padalyta tarp vyro ir žmonos; jūs veikiate kartu žinodami ir dalyvaudami visuose šeimos reikaluose. Jei vyras, vadovaudamas šeimai, veikia neatsižvelgdamas ar nepaisydamas žmonos jausmų ar patarimo, jis naudoja neteisų viešpatavimą“ (“Being a Righteous Husband and Father,” Ensign, Nov. 1994, 50–51.)

1 Korintiečiams 11:27–29. Ką reiškia priimti sakramentą nevertai?

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė: „Jei nesilaikome įsakymų, jei esame prasižengę, jei esame pilni pykčio, neapykantos ir pagiežos, turėtume rimtai pagalvoti, ar mums dera priimti sakramentą“ (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 225).

Vyresnysis Džonas H. Grobergas iš Septyniasdešimties paaiškino, kad mūsų nusiteikimas yra pagrindinis vertumo priimti sakramentą komponentas:

„Jei trokštame pasitaisyti (tai yra atgailauti), ir mums neuždraudė kunigystės vadovai, tada, mano nuomone, esame verti. Tačiau, jeigu neturime noro taisytis, jei neketiname sekti Dvasios nurodymais, turime savęs paklausti: ar esame verti priimti sakramentą, o gal savo veiksmais šaipomės iš esminio sakramento tikslo – būti asmeninės atgailos ir permainos katalizatoriumi? Jei prisiminsime Gelbėtoją ir viską, ką Jis padarė ir padarys dėl mūsų, pagerinsime savo veiksmus ir taip priartėsime prie Jo. Tai išlaikys mus kelyje į amžinąjį gyvenimą.

Tačiau, jei atsisakysime atgailauti ir keistis, jei neprisiminsime Jo ir nesilaikysime Jo įsakymų, būsime sustabdę savo augimą. Tai yra prakeikimas mūsų sieloms“ (“The Beauty and Importance of the Sacrament,” Ensign, May 1989, 38.)

1 Korintiečiams 11:27–32. Į sakramentą negalima žiūrėti atsainiai

Sakramentas yra šventos apeigos, į kurias negalima žiūrėti atsainiai. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad „sakramento apeigos sakramento susirinkimą padaro pačiu švenčiausiu ir svarbiausiu Bažnyčios susirinkimu“ („Sakramento susirinkimas ir sakramentas“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Prezidentas Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškė, kad sakramentas „tai svarbiausias šabo dienos šventimo įvykis“ (“Worshiping at Sacrament Meeting,” Ensign, Aug. 2004, 26).

Vyresnysis Melvinas Dž. Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad reguliarus sakramento priėmimas suteikia mums dvasinio saugumo:

„Norime, kad kiekvienas pastarųjų dienų šventasis prie sakramento stalo ateitų todėl, kad tai yra savęs ištyrimo ir savęs patikrinimo vieta, kurioje galime mokytis tiesinti savo kelius ir sutvarkyti savo gyvenimą, taip susiderinant su Bažnyčios bei mūsų brolių ir seserų mokymais. Tai vieta, kur tampame savo pačių teisėjais. […]

Vienas iš kiekvieną vyrą ir moterį apsaugosiančių dalykų yra pasirodymas prie sakramento stalo kiekvieną šabo dieną. Per vieną savaitę nutolsime nedaug – bent ne tiek, kad ištyrę save, nebeįstengtume atitaisyti padarytų skriaudų. […] Kelias link sakramento stalo – tai pastarųjų dienų šventųjų kelias į saugumą“ (Bryant S. Hinckley, Sermons and Missionary Services of Melvin Joseph Ballard [1949], 150–151).