Kai kurie Bažnyčios nariai iš Judėjos atsivertusius kitataučius Antiochijoje mokė, jog jiems, kad būtų išgelbėti, reikalingas apipjaustymas. Paulius ir Barnabas šį klausimą pateikė apaštalams Jeruzalėje. Šiame susirinkime, kartais dar vadinamame Jeruzalės konferencija (apie 49–50 m. po Kr.), Petras paliudijo, kad Dievas išgelbės ištikimus žydus ir kitataučius, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo apipjaustyti ar ne. Apaštalai išsiuntė laiškus Bažnyčios nariams, aiškindami, jog apipjaustymas nėra būtinas, kad būtum išgelbėtas. Paulius pasirinko Silą kaip misionierių porininką ir leidosi į antrąją savo misiją.
Per įkvėptą patarimą Petras ir kiti apaštalai nusprendė, kad Viešpats daugiau nebereikalauja apipjaustymo.
Pasiūlykite mokiniams lentoje surašyti visus svarbius sprendimus, kuriuos jie turi priimti dabar arba turės priimti ateityje.
Su kuo tariatės, kai turite priimti svarbius sprendimus? Kodėl tariatės su šiais žmonėmis?
Kodėl išmintinga siekti Dievo pagalbos prieš priimant sprendimus?
Pakvieskite mokinius studijuojant Apaštalų darbų 15 skyrių rasti tiesas, galinčias vesti juos, kai jie sieks sužinoti Dievo valią jiems.
Paaiškinkite, kad Pauliui ir Barnabui lankantis pas šventuosius Antiochijoje, kai kurie į krikščionybę atsivertę žydai iš Judėjos ėmė teigti, kad atsivertusieji kitataučiai turi kai ką padaryti, kad būtų išgelbėti.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:1. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką, anot šių žmonių iš Judėjos, turi padaryti visi atsivertusieji kitataučiai, kad būtų išgelbėti.
Ką, anot šių žmonių, turi padaryti atsivertusieji kitataučiai, kad būtų išgelbėti?
Paaiškinkite, kad su Abraomu sudarytos sandoros dalis buvo Dievo įsakymas, kad visi šią sandorą su Juo sudarę vyrai būtų apipjaustyti. „Apipjaustymas būdavo atliekamas nupjaunant apyvarpio odą vyriškos lyties kūdikiams ir taip pat suaugusiems“ (Raštų rodyklė, „Apipjaustymas“, scriptures.lds.org). Apipjaustymas buvo duotas kaip žmonių su Dievu sudarytos sandoros ženklas, arba priminimas.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:2–3. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas įvyko Pauliui ir Barnabui išgirdus, kad tie vyrai skelbia, jog atsivertę kitataučiai turi būti apipjaustyti.
Kas, anot 2 eilutės, įvyko, kai šie žmonės pasakė, jog Bažnyčios atsivertusieji turi būti apipjaustyti?
Ką Bažnyčios nariai Antiochijoje nutarė, jog būtina padaryti?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:4–6. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kas nutiko, kai Paulius ir kiti žmonės atvyko į Jeruzalę.
Ką sakė kai kurie atsivertę fariziejai dėl to, ką atsivertusiems kitataučiams reikia daryti, kad būtų išgelbėti, Pauliui ir Barnabui papasakojus apie dalinimąsi Evangelija su kitataučiais?
Ko padaryti, anot 6 eilutės, susirinko apaštalai ir vyresnieji?
Šiuos klausimus užrašykite lentoje arba padalinkite mokiniams dalijamąją medžiagą:
Mokinius suskirstykite poromis. Pasiūlykite mokiniams drauge su porininkais perskaityti Apaštalų darbų 15:7–11 ir rasti atsakymus į pateiktus klausimus. Prieš jiems pradedant skaityti, paaiškinkite, jog frazė „įsiliepsnojus ilgam ginčui“ (7 eilutėje) reiškia, kad apaštalai daug diskutavo apipjaustymo klausimu.
Skirkite tam pakankamai laiko, po to pakvieskite kelis mokinius rastus atsakymus pasakyti visai klasei. Mokiniams atsakius į pirmąjį klausimą, priminkite, kad Petras buvo vyriausiasis apaštalas žemėje ir todėl buvo įgaliotas kalbėti Viešpaties vardu.
Koks yra vienas iš būdų, kaip galime sužinoti Viešpaties valią? (Mokiniai turėtų įvardyti maždaug tokį principą: Viešpaties valią galime sužinoti per Jo dabartinius pranašus ir apaštalus. Užrašykite šią tiesą lentoje.)
Kaip dabartiniai apaštalai gali padėti mums žinoti jų gautus apreiškimus?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:12–15. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip susirinkusi minia reagavo į Petro pareiškimą, jog apipjaustymas nėra būtinas, kad būtum išgelbėtas.
Kaip susirinkusi minia reagavo į Petro pareiškimą?
Ką Paulius ir Barnabas padarė, kad patvirtintų Petro pareiškimą, jog kitataučiams nereikia apipjaustymo?
Kieno žodžius, pasak Jokūbo (15 eilutė), atitiko Petro (Simeono) pareiškimas?
Galite paaiškinti, kad Petras pirmininkavo šiai konferencijai, o joje, kaip manoma, svarbų vaidmenį atliko ir Jokūbas. Jokūbas buvo Jėzaus Kristaus įbrolis ir pirmasis Bažnyčios Jeruzalėje vyskupas. Apibendrinkite Apaštalų darbų 15:16–18, paaiškindami, kad Jokūbas pacitavo Amoso 9:11–12, parodydamas, kad Petro pareiškimas sutinka su Raštuose užrašytais pranašų žodžiais.
Koks, pagal Jokūbo mokymus, yra kitas būdas, kaip galime sužinoti Viešpaties valią? (Nors ir kitais žodžiais, mokiniai turėtų išreikšti maždaug tokią tiesą: Viešpaties valią galime sužinoti studijuodami Raštus. Šią tiesą galite užrašyti lentoje.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:19–20. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Jokūbas patarė Bažnyčios vadovams. Paaiškinkite, kad žodis manding19 eilutėje reiškia, kad tai yra siūlymas ar rekomendacija (žr. Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 2:143).
Ką Jokūbas patarė Bažnyčios vadovams dėl kitataučių? (Jokūbas Bažnyčios vadovams rekomendavo „neapsunkinti“ [19 eilutė] atsivertusių kitataučių, arba nedaryti jų gyvenimo pagal Evangeliją sunkesnio, ir nereikalauti, kad prieš prisijungdami prie Bažnyčios jie atliktų ritualus pagal Mozės įstatymą. Tais žodžiais Jokūbas palaikė Petro anksčiau pateiktą sprendimą.)
Kurių Mozės įstatymo dalių, anot 20 eilutės, Jokūbo nuomone, atsivertę kitataučiai vis dar turėjo laikytis? (Draudimų dėl lytinių nuodėmių, stabams paaukotos mėsos valgymo ir kraujo valgymo.)
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:22–27. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti tos tarybos sprendimą.
Ką apaštalai nutarė? (Bažnyčios nariams pasiųsti laišką, skelbiantį, kad apipjaustymas nėra būtinas, norint būti išgelbėtam.)
Kodėl, jūsų manymu, apaštalai nusprendė tą laišką pasiųsti per tokius Bažnyčios vadovus kaip Paulius ir Silas? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, bet pagrindinė priežastis buvo ta, kad tie vadovai turėjo patvirtinti, jog nutarimą vieningai priėmė visi apaštalai. Pabrėžkite, kad Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas taip elgiasi ir mūsų dienomis įkvėptai vadovaudami Bažnyčios nariams.)
Kokią tiesą iš šito pasakojimo galime sužinoti apie tai, kaip Bažnyčios vadovai gauna įkvėpimus dėl sunkių problemų sprendimo? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Tardamiesi kartu ir siekdami apreiškimo iš Dievo Bažnyčios vadovai gauna įkvėpimą, kaip spręsti sunkias problemas.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip ši tiesa siejasi su Bažnyčia šiais laikais, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Todo. D. Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Dabar tų pačių principų laikomasi sugrąžintoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Bažnyčios prezidentas gali paskelbti ar aiškinti doktrinas, kurias jis gavo per jam skirtą apreiškimą (pvz., žr. DS 138). Doktrina taip pat gali būti išaiškinama jungtinėje Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo taryboje (pvz., žr. 2 Oficialus Pareiškimas). Paprastai taryba apsvarsto kanonizuotus Raštus, Bažnyčios vadovų mokymus ir praeities praktikas. Bet galiausiai, kaip ir naujatestamentinėje Bažnyčioje, tikslas yra ne tik bendras tarybos narių sutarimas, bet apreiškimas iš Dievo. Tai procesas, apimantis ir samprotavimą, ir tikėjimą, siekiant sužinoti Viešpaties mintį bei valią“ („Kristaus doktrina“,2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad Bažnyčios vadovai dažnai tartųsi drauge siekdami apreiškimo iš Dievo?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 15:28–29. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką apaštalai ir vyresnieji parašė tame laiške Bažnyčios nariams.
Ką apaštalai ir vyresnieji rašė tame laiške Bažnyčios nariams?
Ką reiškia frazė 28 eilutėje „neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina“? (Žmonėms nereikia paklusti papildomiems reikalavimams, ateinantiems iš žmonių, o ne iš Dievo.)
Kaip, anot 28 eilutės, apaštalai sužinojo Dievo valią dėl reikalavimų atsivertusiems kitataučiams?
Pabrėžkite, kad Šventoji Dvasia apaštalus įkvėpė jiems tariantis drauge. Ji taip pat patvirtindama paliudijo, kad jų sprendimas yra teisingas.
Remdamiesi tuo, kaip, anot 28 eilutės, Bažnyčios vadovai sužinojo Viešpaties valią, atsakykite, kaip mes galime sužinoti Viešpaties valią? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet įsitikinkite, kad jie supranta, jog Viešpaties valią galime sužinoti per įkvėpimą iš Šventosios Dvasios. Šią tiesą užrašykite lentoje.)
Pasiūlykite mokiniams pažvelgti į lentoje užrašytas tiesas.
Kaip šios tiesos gali padėti mums, kai reikia priimti svarbų sprendimą?
Ką, anot šių tiesų, turime daryti, kad sužinotume Viešpaties valią?
Kada esate pajutę, kad sužinojote Viešpaties valią vadovaudamiesi šiomis tiesomis?
Paskatinkite mokinius studijuoti šiuolaikinių pranašų žodžius ir Raštus. Paaiškinkite, kad taip darydami jie per Šventąją Dvasią gali sužinoti Viešpaties valią, kai priima svarbius sprendimus.
Paulius ir kiti pristato apaštalų laišką Bažnyčios nariams Antiochijoje
Apibendrinkite Apaštalų darbų 15:30–41, paaiškindami, kad keli Bažnyčios vadovai pristatė apaštalų laišką Bažnyčios nariams Antiochijoje. Tada, paskelbus Evangeliją Antiochijoje, Paulius paprašė Barnabą vykti drauge aplankyti visų vietų, kuriose jie skelbė Evangeliją. Barnabas drauge norėjo pasiimti ir Morkų, bet Paulius atsisakė. Po tam tikro šių dviejų Bažnyčios vadovų ginčo, Barnabas nutarė pasiimti Morkų, todėl Paulius kaip misijos porininką pasirinko Silą ir iškeliavo į savo antrąją misiją. Paaiškinkite, kad nesutikti su kitų nuomone nėra nuodėmė. Tačiau, užuot ginčijęsi, turėtume stengtis drauge rasti savo nesutarimų sprendimus. (Iš 2 Timotiejaus 4:11 sužinome, kad problema tarp Pauliaus ir Morkaus vėliau buvo išspręsta.)
Baigdami pamoką paliudykite apie tiesas, kurias mokiniai atpažino Apaštalų darbų 15 skyriuje.
Komentarai ir kontekstas
Apaštalų darbų 15:6. „Apaštalai ir vyresnieji susirinko apsvarstyti šio klausimo“
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip Gelbėtojas apreiškia Savo valią pranašams:
„Kaip Gelbėtojas apreiškia savo valią ir doktriną pranašams, regėtojams ir apreiškėjams? Jis gali veikti per pasiuntinį arba asmeniškai. Jis gali kalbėti savo paties balsu arba Šventosios Dvasios balsu, kalbėdamas Dvasia dvasiai žodžiais ar jausmais, perteikdamas supratimą geriau nei žodžiais (žr. 1 Nefio 17:45; DS 9:8). Jis gali bendrauti su savo tarnais asmeniškai arba su jų taryba (žr. 3 Nefio 27:1–8)“ („Kristaus doktrina“,2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Apaštalų darbų 15:6–11. Petras paskelbė Viešpaties valią po to, kai apaštalai drauge pasitarė
Prezidentas Gordonas B. Hinklis apie Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo sprendimus mokė:
„Visi Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo sprendimai kyla vieningai visiems jiems dalyvaujant. Reikalų aptarimo pradžioje nuomonės gali skirtis. To reikėtų tikėtis. Šių vyrų kilmė yra įvairi. Jie savarankiškai protaujantys vyrai. Tačiau prieš priimant galutinį sprendimą pasiekiama proto ir balso vienybė.
To reikėtų tikėtis, jei sekama Viešpaties apreiškimo žodžiu. Vėl pacituosiu apreiškimą:
„Šių kvorumų ar bet kurio iš jų sprendimai turi būti priimami su visu teisumu, šventumu ir širdies nusižeminimu, romumu ir didžiu kantrumu, tikėjimu ir dorybe, ir pažinimu, susivaldymu, kantrybe, dievotumu, brolišku maloningumu ir tikrąja meile;
kadangi yra pažadas: jei tai juose tarpsta, jie nebus bevaisiai Viešpaties pažinime“ (DS 107:30–31).
Remdamasis savo asmeniniu patyrimu pridėsiu, kad, per tuos dvidešimt metų tarnaujant Dvylikos Tarybos nariu ir beveik trylika metų tarnaujant Pirmojoje Prezidentūroje, visų svarbių veiksmų imtasi sekant šia tvarka. Šiuose pasitarimuose mačiau nuomonių nesutapimų. Tiems vyrams reiškiant mintis vyko idėjų ir sąvokų atrinkimas bei sijojimas. Tačiau niekada tarp savo Brolių nemačiau ryškios nesantaikos ar asmeninio priešiškumo. Aš veikiau pastebėjau kai ką gražaus ir nuostabaus – Šventosios Dvasios sąlygotą ir apreiškimo galia atėjusį skirtingų pažiūrų susivienijimą, visišką harmoniją ir visišką sutarimą. Tik tada imamasi vykdymo. Aš liudiju, kad tai vaizduoja nuolatos besikartojantį apreiškimo dvasios pasireiškimą vadovaujant šiam Viešpaties darbui“ (“God Is at the Helm,” Ensign, May 1994, 54, 59).
„Kadangi Mozės įstatymas draudė valgyti kraują (žr. Kunigų 3:17; 17:10–14; 19:26), Jokūbo patarimas susilaikyti nuo „pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo“ greičiausiai buvo skirtas tam, kad būtų išvengta žydų įžeidimo, kuris trukdytų misionieriškam darbui tarp jų“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 309).