Jėzus mokė palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą. Fariziejai girdėjo Jėzaus mokymus ir išjuokė Jį. Tada Jėzus papeikė fariziejus ir mokė juos palyginimo apie turtuolį ir Lozorių.
Į pamoką galite atsinešti žemiškus turtus ir valdžią simbolizuojančių daiktų, tokių kaip pinigai, elektronikos prietaisas, diplomas, žaislinė mašinėlė, namo nuotrauka.
Pamoką pradėkite paklausdami:
Kokius žinote daiktus, kurių trokšta ir stengiasi įsigyti žmonės? (Jei į pamoką atsinešėte minėtus daiktus, parodykite juos, kai tik mokiniai paminės. Galite vieną mokinį pakviesti lentoje surašyti kitų paminėtus daiktus.)
Kokie yra turtai, kurių Dangiškasis Tėvas nori, kad mes siektume? (Pakvieskite vieną mokinį lentoje surašyti bendraklasių atsakymus, tarp kurių galėtų būti šeima, ramybė, džiaugsmas ir celestialinė šlovė. Nurodykite mokiniui virš sąrašo užrašyti antraštę Amžinieji turtai.)
Pabrėžkite, kad kai kuriais iš šių amžinųjų turtų galime džiaugtis ir šiame gyvenime. Pakvieskite mokinius pagalvoti, kokie iš šių amžinųjų turtų jiems ypač svarbūs. Paraginkite mokinius studijuojant Luko 16 skyrių surasti tiesas, kurios gali padėti jiems gauti amžinuosius turtus.
Paaiškinkite, kad pamokęs palyginimų apie paklydusią avį, pamestą monetą ir sūnų palaidūną, Gelbėtojas mokė palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą. Galite paaiškinti, kad prievaizdas yra asmuo, kuris prižiūri žmogaus verslą, reikalus, finansus ir turtą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 16:1–2. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką apie savo prievaizdą sužinojo šeimininkas.
Ką su turtuolio turtu darė prievaizdas?
Kokios buvo prievaizdo išlaidumo pasekmės? (Jis galėjo prarasti darbą.)
Apibendrinkite Luko 16:3–7, paaiškindami, kad prievaizdas nerimavo, nežinodamas, ką darys praradęs darbą, nes manė nesugebėsiąs dirbti fizinio darbo, o elgetauti gėdijosi. Jis sumanė planą, kuris, jo manymu, turėjo suteikti galimybę gauti darbą kituose namuose. Jis aplankė du turtingo žmogaus skolininkus ir gerokai sumažino jų skolas, tikėdamasis, kad taip įgis jų palankumą.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 16:8. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip turtuolis reagavo, sužinojęs apie prievaizdo veiksmus. Paaiškinkite, kad „šio pasaulio vaikai“ yra pasaulio dalykais susirūpinę žmonės, o „šviesos vaikai“ yra Dievo pasekėjai, arba dvasiškai mąstantys žmonės.
Kaip reagavo turtuolis, sužinojęs apie prievaizdo veiksmus? Kaip reagavo turtuolis? (Turtingasis žmogus pagyrė prievaizdo gudrumą stengiantis įgyti jo skolininkų palankumą. Kokios buvo prievaizdo nesąžiningumo pasekmės?)
Išdalinkite mokiniams po Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją. Kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti šį teiginį. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Gelbėtojas mokė palyginimu apie apsukrųjį prievaizdą.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas
„Mūsų Viešpats norėjo parodyti skirtumą tarp žmonių, užsiimančių finansiniais šio pasaulio reikalais, rūpestingumo, sumanumo bei pasišventimo ir daugumos žmonių, kurie dedasi siekią dvasinių turtų, abejingumo. […]
Pasimokykite net ir iš negarbingai ir piktai besielgiančiųjų. Jeigu jie taip apdairiai rūpinasi ta vienintele ateitimi, kurią patys mato, kaip daug labiau jūs, tikintieji amžinuoju gyvenimu, turėtumėte juo rūpintis! […] Pamėgdžiokite apsukrųjį prievaizdą ir mamonos mylėtojus – ne jų nesąžiningumą, godumą ir niekingą turtų, kurie yra tik laikini, kaupimą, bet jų uolumą, įžvalgumą ir ruošimąsi ateičiai“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 463, 464).
Ko Gelbėtojas norėjo, kad Jo mokiniai išmoktų iš tokių pasaulio dalykais susirūpinusių žmonių kaip apsukrusis prievaizdas?
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: Jei išmintingai ruošiamės amžinajai ateičiai …
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Luko 16:10–12. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką, pasak Gelbėtojo, mes turime daryti, kad gautume amžinuosius turtus. Paaiškinkite, kad čia žodis Mamona reiškia žemiškuosius turtus – pinigus, nuosavybę ir ryšius.
Ką, jūsų manymu, reiškia „patikimas smulkmenose“ (10 eilutė)? (Mokiniams atsakius, lentoje nebaigtą teiginį papildykite tokia fraze: ir teisiai naudojame žemiškuosius turtus …)
Atkreipkite mokinių dėmesį į lentoje surašytą amžinųjų turtų sąrašą.
Kas juos padaro „tikrosiomis gėrybėmis“ (11 eilutė)?
Paprašykite mokinių užbaigti lentoje užrašytą teiginį taip, kad būtų sukurtas principas apie amžinųjų turtų gavimą. (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei išmintingai ruošiamės amžinajai ateičiai ir teisiai naudojamės žemiškaisiais turtais, tai galime būti palaiminti amžinaisiais turtais.)
Kodėl kartais sunku išmintingai ir stropiai ruoštis ateičiai amžinybėje?
Kaip teisiai naudotis žemiškaisiais turtais?
Kaip teisus žemiškųjų turtų naudojimas rodo mūsų vertumą gauti amžinuosius turtus?
Jėzus papeikia fariziejus ir moko juos palyginimo apie turtuolį ir Lozorių
Mokinių dėmesį sutelkite į lentoje užrašytą sąrašą (arba į pasaulio turtus simbolizuojančius daiktus, jeigu juos atsinešėte) ir paprašykite pamąstyti, kaip žemiškųjų turtų geidimas trukdo įgyti amžinuosius turtus. Paskatinkite mokinius vieno atsakymo į šį klausimą paieškoti studijuojant Luko 16:13–26.
Apibendrinkite Luko 16:13–14, paaiškindami, kad Gelbėtojas mokė, jog vienu metu „negali[me] tarnauti Dievui ir Mamonai“ (13 eilutė). Fariziejai girdėjo Jėzaus mokymus ir „šaipėsi“ (14 eilutė) iš Jo. Paprašykite mokinių Luko 16:14 rasti žodį, apibūdinantį fariziejus, ir paaiškinti, kodėl jie šaipėsi iš Gelbėtojo dėl Jo mokymų.
Iš to, ką sužinojote apie fariziejus, pasakykite, ko jie geidė? (Žemiškų turtų ir valdžios [žr. Mato 23:2–6, 14].)
Kodėl, jūsų manymu, fariziejų godumas skatino juos šaipytis iš Gelbėtojo?
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertimo Luko 16:16–23 (Raštų rodyklėje) suteikiama daugiau informacijos apie fariziejų ir Gelbėtojo pokalbį. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šio vertimo apibendrinimą:
Fariziejai tvirtino, kad Mozės įstatymas ir kiti pranašiški raštai (Senasis Testamentas) yra jų įstatymas, ir todėl Jėzų, kaip teisėją, jie atmetė. Jėzus paaiškino, kad Mozės įstatymas ir pranašai liudijo apie Jį. Jis klausė jų, kodėl šie neigia tai, kas parašyta, ir peikė juos, nes jie „iškreip[ia] teisingą kelią“ (Džozefo Smito Vertimo Luko 16:21). Norėdamas padėti fariziejams, kurių širdys buvo nukreiptos į žemiškus turtus ir valdžią, suprasti savo elgesį ir jo pasekmes, Gelbėtojas Luko 16:19–31 užrašytame palyginime palygino juos su turtuoliu.
Pakvieskite tris mokinius dalyvauti skaitovų teatre. Vienam savanoriui paskirkite skaityti Gelbėtojo žodžius (Luko 16:19–23), kitam savanoriui – turtuolio žodžius (Luko 16:24, 27, 28, 30), o trečiam – Abraomo žodžius (Luko 16:25, 26, 29, 31). Paprašykite šių mokinių iš Luko 16:19–26 perskaityti jiems paskirtus žodžius. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką patyrė neturtingas žmogus, vardu Lozorius, ir turtuolis.
Kuo skyrėsi žemiškasis turtuolio ir Lozoriaus gyvenimas?
Kuo skyrėsi jų gyvenimas po mirties? (Jums gali tekti paaiškinti, kad „Abraomo prieglobstis“ [22 eilutė] reiškia dvasių pasaulį, o „kentė[jimas] mirusiųjų pasaulyje“ (pragaras) [23 eilutė] reiškia dvasių kalėjimą [žr. Bible Dictionary, „Abraham’s Bosom“, „Hell“].)
Kokie turtuolio veiksmai naudojant žemiškus turtus buvo nedori?
Mokiniams priminkite, kad šiame palyginime turtuolis simbolizuoja godžius fariziejus.
Ko galime pasimokyti iš šio palyginimo apie mūsų ateitį, jei būsime godūs ir savo žemiškųjų turtų nenaudosime teisiai? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei esame godūs ir savo žemiškųjų turtų nenaudojame teisiai, galiausiai kentėsime ir gailėsimės [taip pat žr. DS 104:18].)
Kad parengtumėte mokinius šiame palyginime atrasti dar vieną tiesą, paprašykite jų prisiminti kokį nors žmogų, kuris jiems rūpi, pasirinkusį nepaklusti Gelbėtojo mokymams.
Kaip manote, kas galėtų jį arba ją įtikinti atgailauti ir pakeisti gyvenimo būdą?
Paskirtų mokinių paprašykite garsiai perskaityti savo dalį iš Luko 16:27–31. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti turtuolio prašymą.
Ką turtuolis norėjo padaryti dėl savo penkių brolių? Kodėl?
Kas, turtuolio manymu, galėjo atsitikti, jei Lozorius pasirodytų turtuolio broliams?
Paaiškinkite, jog turtuolis manė, kad, jei Lozorius pasirodys jo broliams, šie atgailaus ir atsivers į tiesą. Atsivertimas yra „įsitikinimų, širdies ir gyvenimo pakeitimas, pasiryžus priimti Dievo valią ir paklusti jai“ (Raštų rodyklė, „Atsivertimas, atsivertusysis“, scriptures.lds.org).
Kodėl, pagal palyginimą, Abraomas neišsiuntė Lozoriaus pas turtuolio brolius?
Atkreipkite dėmesį, kad, paminėdamas „Mozę ir pranašus“ (Luko 16:29, 31), Gelbėtojas vėl užsimena apie Raštus, kuriais fariziejai dėjosi tikintys, bet iš tiesų juos atmetė. Paaiškinkite, kad vėliau vienas realus žmogus, vardu Lozorius, tapo tuo, kas „iš numirusiųjų prisik[ėlė]“ (31 eilutė), kai Gelbėtojas sugrąžino jam gyvybę (žr. Jono 11). Vėliau Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų. Tačiau abiem atvejais fariziejai atmetė Gelbėtojo dieviškumo įrodymus ir nebuvo įtikinti atgailai.
Kokią tiesą apie atsivertimą sužinome iš Abraomo pamokymo turtuoliui tame palyginime? (Mokinių atsakymai gali būti įvairūs, tačiau įsitikinkite, kad jie įvardija tokią tiesą: Atsiverčiama patikėjus pranašų žodžiais ir jais sekant, o ne pamačius stebuklus ar angelus.)
Kodėl, jūsų manymu, atsiverčiama patikėjus pranašų žodžiais ir jais sekant, o ne pamačius stebuklus ar angelus?
Kaip galėtume padėti žmonėms patikėti pranašų žodžiais ir jais sekti?
Kokie konkretūs pranašų mokymai prisidėjo prie jūsų atsivertimo?
Paprašykite mokinių sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose aprašyti keletą būdų, padedančių patikėti jų atsivertimą stiprinančiais konkrečiais pranašų žodžiais arba patarimais ir jais sekti. Raginkite mokinius taikyti tai, ką užsirašė.
„Neteisingąja Mamona pasidary[ti] bičiulių“ reiškia siekti dorų tikslų naudojantis žemiškais pinigais, turtais, įtaka ir pažintimis. Savo žemiškos tarnystės metu Gelbėtojas patarė tai ir savo mokiniams, ir pastarųjų dienų šventiesiems (žr. DS 82:22). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino, kaip pastarųjų dienų šventiesiems taikyti šį principą:
„Neturima omenyje, kad susibičiuliavę su „neteisiąja mamona“ broliai turi dalyvauti su jais jų nuodėmėse, priimti juos į savo glėbį, tuoktis su jais ir kitokiais būdais nusileisti iki jų lygio. Jie turi gyventi taip, kad būtų užtikrinta taika su priešais. Jie turi elgtis su jais maloniai, elgtis su jais tiek draugiškai, kiek leidžia teisingi ir dori principai, bet niekada nepiktžodžiauti su jais, neišgėrinėti ir nelėbauti su jais. Jeigu jiems pavyktų sumažinti išankstinį nusistatymą, parodyti norą su jais prekiauti ir malonią dvasią, tai galėtų padėti nukreipti juos nuo jų kartėlio. Teismas telieka Viešpačiui“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:323).
Mes, Jėzaus Kristaus mokiniai, su kitais turime elgtis pagarbiai ir draugiškai. Taip elgdamiesi galime praplėsti savo pažinčių ratą ir mokytis iš kitų. Tie, su kuriais nuoširdžiai bendraujame, gali susidaryti palankią nuomonę apie mus ir Viešpaties Bažnyčią. Atsiradus poreikiui, jie net gali prašyti, kad mes arba Bažnyčia juos apgintų.
Luko 16:1–12. Mokykimės iš palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą
Ką dar galime sužinoti iš palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą, rasite buvusio Azijos krašto Septyniasdešimties nario brolio Tsung-Ting Jango straipsnyje “Parables of Jesus: The Unjust Steward,” Ensign, July 2003, 28–31.
Luko 16:19–26. Kito žmogaus poreikių nepaisymo pasekmės
Turtuolis gyveno prabangoje, kai Lozorius kentė skurdą. Nors jokia konkreti turtuolio nuodėmė palyginime neminima, Lozoriaus apibūdinimas, taip pat ir tai, kad jis „prie [turtuolio] rūmų vartų gulėjo“ (Luko 16:20), parodo, kad turtuolis nepaisė Lozoriaus maldavimo padėti. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo priminė mums, kad visi prašome Dievo malonės išmaldos, ir mokė apie mūsų atsakomybę padėti kitiems, turintiems materialinių poreikių. Šiuo teiginiu jis pažadėjo, kad žinosime, kaip geriausiai padėti kitiems:
„[Dievas] padės jums ir ves jus gailestinguose mokinystės darbuose, jei sąmoningai norite, meldžiatės ir ieškote būdų įvykdyti įsakymą, kurį Jis yra mums davęs daug kartų“ („Argi visi mes nesame elgetos?“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Luko 16:19–31. Mirtingojo gyvenimo neteisybių ištaisymas
Palyginime apie turtuolį ir Lozorių turtingajam buvo pasakyta: „Tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti“ (Luko 16:25). Skirtumai turtuolio ir Lozoriaus žemiškame gyvenime bei dvasių pasaulyje parodo Apmokėjimo galią panaikinti, arba ištaisyti, šiame gyvenime patirtą nesąžiningumą ir neteisybę. Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo teisingumas veikia teisiojo naudai ir yra jo draugas.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Todėl Gelbėtojas viską atitaiso. Jokia neteisybė mirtingame gyvenime nėra nuolatinė, net pati mirtis, kadangi Jis grąžina gyvybę. Dėl Jo didžio teisingumo ir gailestingumo joks sužeidimas, jokia negalia, jokia išdavystė ar smurtas neliks be atpildo“ („Jėzaus Kristaus Prisikėlimas“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Luko 16:19–31. Dvasių pasaulis palyginime apie turtuolį ir Lozorių
„Palyginimas apie turtuolį ir Lozorių parodo dvi skirtingas būsenas pomirtiniame dvasių pasaulyje: „Abraomo prieglobstis“ ir „kentėjimas mirusiųjų pasaulyje“ (pragaras) (žr. Luko 16:22–23.) Pirmasis apibūdinamas kaip poilsio kartu su ištikimaisiais vieta (pavyzdžiu nurodant Abraomą), o antrasis – kaip kančios vieta. […] Tarp šios teisiųjų buveinės ir pragaro „žioji neperžengiama bedugnė“(Luko 16:26), neleidžianti iš vienos vietos patekti į kitą. […]
Iki Kristaus mirties rojuje buvusios dvasios negalėjo apsilankyti pas esančius dvasių kalėjime. Jo tarnystė dvasių pasaulyje nutiesė tiltą per prarają, skyrusią rojų nuo dvasių kalėjimo, ir leido kalėjime esančioms dvasioms išgirsti Evangelijos žinią iš įgaliotų tarnautojų, siunčiamų iš rojaus (žr. DS 138:18–37; Jono 5:25–29; 1 Petro 3:18–21; 4:6)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 173). Iliustraciją, kaip Kristus nutiesė tiltą per prarają, esančią tarp šių dviejų būsenų, rasite vadovėlyje New Testament Student Manual, Luko 16:19–31komentaruose.
Kaip rašoma Džozefo Smito Vertime, Luko 16:16–23, Jėzus papeikė fariziejus, nes jie „iškreip[ia] teisingą kelią“ (Džozefo Smito Vertimas, Luko 16:21 [Raštų rodyklėje]). Viena iš priežasčių buvo fariziejų apsimetinėjimas laikantis Mozės įstatymo ir kitų Raštų, kai iš tiesų jie naudojosi jais nedoriems tikslams. Vieną pavyzdį Jėzus paminėjo pavadindamas juos svetimautojais, į tai jie reagavo piktai ir vėl iš Jo šaipėsi. Tada Jėzus įvardijo fariziejų neteisėtai sankcionuojamų skyrybų tikslą – ištvirkavimą, kurį fariziejai stengėsi pateisinti iškraipydami Mozės įstatymą (taip pat žr. Mato 19:3–9). Gelbėtojas taip pat pareiškė, kad tie vyrai savo širdyse iš tiesų netiki Dievo.
Per savo tarnystę Jėzus daug kartų viešino fariziejų daromus nusižengimus ir iškraipytą Mozės įstatymo bei kitų senovės pranašų mokymų aiškinimą. Tai sukėlė pavojų politinei ir socialinei fariziejų galiai, kurią jie įgijo savo nelabumu. Dėl šios priežasties fariziejai ieškojo būdų nužudyti Jėzų.