Būdamas Galilėjoje Jėzus aiškino, kodėl Jo mokiniai nesilaiko tradicijos prieš valgį rituališkai nusimazgoti rankas. Po to jis nukeliavo prie Viduržemio jūros kranto ir ten išgydė svetimšalės moters dukterį. Tada Jėzus sugrįžo į Galilėją, išgydė daug žmonių ir stebuklingai pamaitino daugiau nei keturis tūkstančius žmonių.
Rašto žinovai ir fariziejai klausia, kodėl Jėzaus mokiniai prieš valgydami nesimazgoja rankų
Paprašykite trijų mokinių garsiai perskaityti duotus pavyzdžius. Klasės paprašykite pasiklausyti, kas bendro yra tarp šių trijų pavyzdžių.
Merginą draugės ragina į šokius mokykloje apsivilkti nekuklius drabužius. Mergina žino, kad tokia apranga neatitinka Viešpaties nustatytų kuklumo standartų, nors jos šalies kultūroje panaši apranga yra visiškai priimtina.
Vaikinas gyvena pastarųjų dienų šventųjų šeimoje, kuriai patinka sporto renginiai. Kad galėtų stebėti per televiziją rodomus populiarius sporto renginius, šeima įprastai atideda šeimos maldas, Raštų studijavimą, šeimos namų vakarus ir sekmadieninius Bažnyčios susirinkimus.
Jauna pora ruošiasi tuoktis. Jie gyvena šalyje, kurioje visuotinai priimtini ikivedybiniai lytiniai santykiai. Kai kurie žmonės porai aiškina, kad jie senamadiški ir keisti, nes lytinius santykius atideda iki santuokos.
Ką bendro turi šie pavyzdžiai? (Kiekvienas iš pavyzdžių parodo priešpriešą tarp Dievo įsakymų laikymosi ir tradicijų ar papročių laikymosi.)
Paaiškinkite, kad tradicijos ar papročiai – tai tam tikros kultūros, bendruomenės, šeimos ar grupės draugų įsitikinimai ir elgesys.
Paprašykite mokinių išvardinti, kokios tradicijos ar papročiai galėtų trukdyti jiems paklusti Dievo įsakymams. Pasiūlykite mokiniams Mato 15 skyriuje paieškoti tokių tiesų, kurios galėtų jiems padėti renkantis, ar paklusti Dievo įsakymams, ar laikytis tradicijų ir papročių.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 15:1–2. Tegul klasė pasiklauso, dėl kokios tradicijos Rašto žinovai ir fariziejai teiravosi Jėzaus.
Kokios tradicijos nesilaikė Jėzaus mokiniai?
Paaiškinkite, kad Rašto žinovų ir fariziejų minimas rankų mazgojimas buvo apeiginis apsiprausimas dėl ritualinio tyrumo, o ne dėl higienos.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 15:3, o klasė tegul pasiklauso, ką Jėzus atsakė į Rašto žinovų ir fariziejų klausimą.
Ką, pasak Gelbėtojo, darė Rašto žinovai ir fariziejai laikydamiesi savo tradicijų?
Mato 15:4–6 apibendrinkite paaiškindami, jog Jėzus pateikė pavyzdį, kaip savo tradicijų besilaikantys Rašto žinovai ir fariziejai sulaužė Dievo įsakymą. Jie mokė, kad Dievui, arba korbanui (žr. Morkaus 7:10–12), pinigus paaukojantys žmonės yra atleidžiami nuo rūpinimosi savo senstančiais tėvais (5–6 eilutė). Tačiau Jėzus mokė, kad taip darydami jie laužo įsakymą gerbti savo tėvą ir motiną.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 15:7–9, o klasė tepasiklauso, kokių tradicijų Rašto žinovai ir fariziejai skatino žmones laikytis, kad pateisintų nepaklusnumą Dievo įsakymams.
Ko Rašto žinovai ir fariziejai skatino žmones laikytis?
Kokio principo dėl to, ką turime daryti, jei trokštame artintis prie Dievo, galime pasimokyti iš šių eilučių? (Mokiniai savais žodžiais turėtų išreikšti panašų į šį principą: Jei trokštame artintis prie Dievo, tai Jo įsakymus turime iškelti aukščiau esamų tradicijų ir papročių.)
Paprašykite mokinių dar kartą perskaityti pavyzdžius, duotus pamokos pradžioje. Perskaičius kiekvieną pavyzdį, paklauskite:
Kaip žmogus iš šio pavyzdžio galėtų paklusti Dievo įsakymams?
Kaip tai padėtų žmogui artėti prie Dievo?
Kai aptarsite kiekvieną pavyzdį, klasės paklauskite:
Ar esate kada nors pasirinkę paklusti Dievo įsakymams, o ne laikytis visiems priimtinos tradicijos ar papročio? Kaip tai padėjo jums artėti prie Dangiškojo Tėvo? (Galite pasidalinti ir savo patirtimi.)
Paprašykite mokinių pagalvoti apie anksčiau jų paminėtas tradicijas ir papročius. Paraginkite juos pasirinkti paklusti Dievo įsakymams, o ne laikytis tų tradicijų ar papročių. Taip jie galės artintis prie Dievo.
Mokiniams priminkite, jog Rašto žinovai ir fariziejai tikėjo, kad valgymas neplautomis rankomis suteršia žmogų, arba padaro tokį žmogų dvasiškai nešvarų. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 15:10–11, o klasė tepasiklauso, kas, pasak Gelbėtojo mokymo, mus tikrai suteršia.
Kas, pasak Gelbėtojo, mus suteršia?
Atkreipkite dėmesį, kad Gelbėtojas pasakė: „Kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“ (11 eilutė). Savo mokiniams pasakęs nekreipti dėmesio į dėl Jo žodžių įsižeidusius fariziejus (žr. Mato 15:12–16), Jėzus toliau aiškino, kas mus tikrai teršia.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 15:17–20. Tegul klasė pasiklauso, ką Gelbėtojas turėjo omenyje sakydamas, „kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“ (11 eilutė).
Ką turėjo omenyje Gelbėtojas sakydamas, „kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“?
Atkreipkite dėmesį, kad Raštuose širdis dažniausiai simbolizuoja mūsų mintis ir troškimus. Lentoje užrašykite šį teiginį: „Jei dažnai mąstysime apie blogus dalykus ir troškimus, tai …“
Kaip užbaigtumėte šį principą pagal Gelbėtojo mokymus 19–20 eilutėse? (Remdamiesi mokinių žodžiais užrašykite principą, perteikiantį tokią tiesą: Jei dažnai mąstysime apie blogus ar nederamus dalykus ir troškimus, tai tokios mintys ir troškimai mus suterš.)
Kaip pasirinkimas dažnai mąstyti apie blogus ar nederamus dalykus ir troškimus gali mus sutepti arba padaryti dvasiškai netyrus?
Kaip iš mūsų burnų išeinantys žodžiai, o taip pat ir veiksmai, atspindi mūsų širdžių mintis ir troškimus?
Galite paliudyti apie šį principą ir paskatinti mokinius pasirinkti išlaikyti tyras mintis ir troškimus.
Paprašykite mokinių ateiti prie lentos ir užrašyti po vieną ar kelis turimus teisius troškimus.
Paskatinkite mokinius Mato 15 skyriuje paieškoti tų principų, kurie galėtų padėti jiems suprasti, ką reikia daryti, kad imtų trokšti teisių dalykų.
Paprašykite mokinių atsiversti 11 Biblijos žemėlapį „Šventoji Žemė Naujojo Testamento laikais“. Paprašykite jų žemėlapyje surasti Tyro ir Sidono miestus. Paaiškinkite, kad keliaudamas iš Galilėjos į Tyro ir Sidono pakrantes, Jėzus sutiko kanaanietę moterį. Kaip ir dauguma to regiono žmonių, ši moteris buvo svetimšalė, t. y. ne žydė. Tuo metu Jėzus ir Jo mokiniai Evangeliją skelbė tik žydams, bet kol kas neskelbė svetimšaliams (žr. Mato 10:5–6). Svetimšaliams durys gauti išgelbėjimo žinią bus atvertos kiek vėliau (žr. ApD 10).
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 15:21–27. Paprašykite jų paieškoti atsakymų į tokius klausimus (juos galite surašyti lentoje):
Kokį teisų troškimą turėjo kanaanietė moteris?
Ką darydama ir sakydama toji moteris rodė savo tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Paprašykite mokinių atsakyti.
Kaip šios moters reakcija į palyginimą vėl parodo jos tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 15:28, o klasė tepasiklauso, ką dėl šios moters padarė Gelbėtojas.
Ką dėl šios moters padarė Gelbėtojas? Kodėl?
Kokio principo galime pasimokyti iš šio pasakojimo apie tai, kas gali nutikti, jei parodysime savo tikėjimą Jėzumi Kristumi? (Mokiniai savais žodžiais turėtų išreikšti panašų į šį principą: Jei parodysime tikėjimą Jėzumi Kristumi, tai galėsime gauti palaiminimų pagal savo teisius troškimus.)
Be to, kad ištikimai prašytume Viešpaties laiminti mus pagal mūsų teisius troškimus, ką dar galime daryti, kad parodytume tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip dar jie gali parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Jei tikime Viešpačiu Jėzumi Kristumi, turime Juo pasikliauti. Pasikliauti taip, kad noriai priimtume Jo valią, žinodami, kad Jis žino, kas mums geriausia. […]
Tikėjimas, koks stiprus jis bebūtų, negali atnešti tokio rezultato, kuris prieštarautų valiai to, kurio galia jis yra. […] Nevisiškai pasitikėdami Viešpaties valia ir Viešpaties paskirtu laiku, negalime turėti tikro tikėjimo Viešpačiu“ (“Faith in the Lord Jesus Christ,” Ensign, May 1994, 99, 100).
Kaip vyresniojo Oukso paaiškinimas, ką reiškia parodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, gali mums padėti, kai Viešpats neskuba mūsų laiminti pagal mūsų teisius troškimus?
Paprašykite mokinių peržiūrėti lentoje surašytus teisius troškimus ir paaiškinti, kaip jie parodys tikėjimą Jėzumi Kristumi, kad išpildytų tuos troškimus.
Ar jūsų (ar jūsų pažįstamo žmogaus) teisus troškimas išsipildė (Viešpaties valia ir laiku), parodžius tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti, kaip jie parodys tikėjimą Jėzumi Kristumi, kad Jam padedant išsipildytų jų teisūs troškimai. Paskatinkite mokinius veikti pagal tai, ką užsirašė.
Septyniais kepalėliais ir keliomis žuvelėmis Jėzus pamaitina daugiau nei keturis tūkstančius pasekėjų
Mato 15:29–39 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzus sugrįžo į Galilėją. Jam ten būnant prie Jo susibūrė daugiau nei keturi tūkstančiai žmonių, su savimi atsivedusių įvairių fizinių negalavimų ir negalių kamuojamų žmonių. Gelbėtojas juos pagydė, o kai žmonės su Juo prabuvo tris dienas, Jis atliko dar vieną stebuklą, visus juos pamaitino tik septyniais kepalėliais duonos ir keliomis žuvelėmis. (Pastaba. Keturių tūkstančių žmonių pamaitinimo stebuklas detaliau bus nagrinėjamas pamokoje, per kurią mokiniai studijuos Morkaus 8 skyrių.)
Galite baigti pamoką paliudydami apie Mato 15 skyriuje mokinių atrastas tiesas ir principus.
Komentarai ir kontekstas
Mato 15:1–9. „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?!“
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip patarė besistengiantiems ištrūkti iš nuoširdžiai Viešpatį garbinti trukdančių tradicijų ar papročių:
„Keisti giliai įsišaknijusį gyvenimo būdą gali būti labai sunku. Buvę draugai gali išjuokti, kritikuoti ir net persekioti. Atkaklus tikėjimas Gelbėtoju ir paklusnumas padės praeiti pro tokius sunkumus ir atves į didesnius palaiminimus. Raštai iliustruoja, kaip įsitikinimas ir tikėjimas nugali su Dievo planu nederančias tradicijas ir laimina tiek pavienius žmones, tiek ištisas žmonių kartas. Abraomas buvo labai palaimintas dėl savo ryžto būti ištikimam tiesai ir atmesti neteisingą tradiciją. Per jo ištikimybę bus gausiai apdovanoti visi Izraelio namų paklusnieji. Kitas dramatiškas senų tradicijų išsižadėjimo pavyzdys yra karingųjų lamanitų pasikeitimas į nuolankius Kristaus pasekėjus, pasiryžusius verčiau mirti, nei sulaužyti sandoras, sudarytas tampant Jo karalystės nariais“ (“Removing Barriers to Happiness,” Ensign, May 1998, 86).
Mato 15:21–28. „Šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“
Analogija, kuria rėmėsi Viešpats, svetimtaučius lygindamas su šunyčiais, yra skirta pamokyti, kad Evangelija tuo metu buvo skelbiama tik Izraelio namams. Svetimtaučiai išgelbėjimo žinią gaus vėliau, Dievo nustatytu laiku (žr. ApD 10).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad išgydydamas kanaanietės moters dukrą Jėzus bandė tos moters tikėjimą ir rodė pamokantį pavyzdį Savo mokiniams:
„Evangelija (su visomis savo gydančiomis galiomis ir malonėmis) pirmiau turėjo būti suteikta žydams, o paskui svetimtaučiams. Jėzus savo žemišką tarnystę skyrė Izraeliui, o ne kitoms tautoms. Šis ar kurio kito svetimtaučio išgydymas – tai ypatinga malonė, suteikta dėl didelio tikėjimo. Šiek tiek anksčiau Savo apaštalams Jis buvo įsakęs lankytis tik pas nuklydusias aveles iš Izraelio namų, o svetimtaučiams išgelbėjimo žinios neskelbti. (Mato 10:5–6.) Taip elgdamasis Jis mokė Savo mokinius, bandė svetimtautės moters tikėjimą ir parodė, kad atkakli ir nepaliaujama malda bus apdovanota; be to, tai parodė, kad svetimtaučių tikėjimas kartais yra didesnis nei išrinktosios Izraelio giminės“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:371).