Regėjime apaštalas Jonas matė angelą, kuris sugrąžina Jėzaus Kristaus Evangeliją pastarosiomis dienomis. Jis taip pat girdėjo iš dangaus sklindantį balsą, apibūdinantį palaiminimus, kuriuos gaus tie, kurie mirė būdami ištikimi Viešpačiui. Jonas matė teisiųjų ir nelabųjų surinkimą paskutinėmis dienomis bei Dievo teismus nelabiesiems.
Jonas mato Evangelijos Sugrąžinimą bei teisiųjų ir nelabųjų surinkimą
Lentoje užrašykite tokį klausimą: Ar įmanoma mėgautis ramybe net tada, kai pasaulyje pilna nelabumų, negandų ir žiaurumų?
Pakvieskite keletą mokinių atsakyti į šį klausimą ir paaiškinti savo atsakymus.
Paprašykite mokinių studijuojant Apreiškimo 14–16 skyrius ieškoti tiesų, kurios jiems suteiktų ramybės gyvenant nelabame ir neramiame pasaulyje prieš antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą.
Paaiškinkite, kad, kaip rašoma Apreiškimo 14:1–13, apaštalas Jonas regėjo pastarąsias dienas. Savo regėjime jis matė nelabuosius užklupsiančias negandas. Jis taip pat matė, kas teisiesiems suteiks ramybės.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 14:1–5. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką Jonas matė nutiksiant pastarosiomis dienomis.
Ką Jonas matė nutiksiant pastarosiomis dienomis?
Priminkite mokiniams, kad šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai yra dvylikos Izraelio genčių aukštieji kunigai, iš kiekvienos tautos paskirti skelbti Evangeliją ir vesti žmones į Bažnyčią (žr. Apreiškimo 7:4–8; DS 77:11).
Kaip, remiantis 4–5 eilutėmis, Jonas apibūdino šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius aukštųjų kunigų, skelbsiančių Evangeliją žemėje? (Paaiškinkite, kad „nesusitepę su moterimis“ [4 eilutė] reiškia, kad jie buvo skaistūs, „jų lūpose nerasta melo“ [5 eilutė] reiškia, kad jie buvo sąžiningi ir nuoširdūs, o „be dėmės“ [5 eilutė] reiškia, kad jie buvo be nuodėmės.)
Kodėl, jūsų manymu, skaistumas, sąžiningumas ir švara, arba gyvenimas be nuodėmės galėtų padėti tiems šimtui keturiasdešimt keturiems tūkstančiams aukštųjų kunigų kitiems skelbti Evangeliją?
Paaiškinkite, kad Jonas, regėdamas pastarąsias dienas, pamatė tris angelus. Paprašykite tris mokinius suvaidinti tuos tris angelus (jie gali likti savo vietose). Pakvieskite mokinį, vaidinantį pirmąjį angelą, garsiai perskaityti Apreiškimo 14:6. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką angelas turėjo.
Ką angelas turėjo?
Pakvieskite tą patį mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 133:36–37. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką angelas darė su nesibaigiančia Evangelija.
Ką angelas darė su nesibaigiančia Evangelija?
Paveikslėlis
Džozefui Smitui jo kambaryje apsireiškia Moronis
Parodykite paveikslą „Džozefui Smitui jo kambaryje apsireiškia Moronis“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 91 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org). Paprašykite kurio nors mokinio papasakoti, kas nutiko per Moronio pirmąjį apsilankymą pas Džozefą Smitą. (Jei mokiniai neprisimena šių įvykių, galite kurį nors mokinį pakviesti garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:29–35.)
Ką, Dievo pavedimu, Moronis davė Džozefui Smitui, kas padėjo sugrąžinti Evangeliją į žemę? (Mormono Knygos metraštį.)
Paveikslėlis
Solt Leiko šventykla
Parodykite paveikslą šventyklos, kurios viršuje yra angelas Moronis, pvz., parodykite paveikslą „Solt Leiko šventykla“ iš Evangelijos paveikslų knygos (119 pav.; taip pat žr. LDS.org).
Kodėl, jūsų manymu, angelo Moronio statula yra ant daugelio mūsų šventyklų?
Paaiškinkite, kad konferencijos kalboje prezidentas Gordonas B. Hinklis citavo Apreiškimo 14:6 ir pareiškė, kad „tas angelas jau atėjo. Jo vardas – Moronis“ (“Stay the Course—Keep the Faith,” Ensign, Nov. 1995, 70). Angelas taip pat gali simbolizuoti daugelio dangiškų pasiuntinių visumą, į kurią įtraukiamas ir Moronis, padėjęs paskutinėmis dienomis sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangeliją (žr. Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:529–531; taip pat žr. DS 13; 110:11–16; 128:20–21).
Pakvieskite mokinį, vaidinantį pirmąjį angelą, garsiai perskaityti Apreiškimo 14:7. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką angelas pasakė.
Ką angelas pasakė?
Ką reiškia „atėjo jo teismo valanda“? (Ateis laikas, kai Jėzus Kristus teis visus žemės gyventojus. Jo teismas įvyks tiek per antrąjį atėjimą [žr. Malachijo 3:1–5], tiek ir per Paskutinį teismą [žr. 2 Nefio 9:15].)
Remiantis tuo, ką sužinojome, kokia yra viena priežastis, dėl kurios Dievas sugrąžino Jėzaus Kristaus Evangeliją? (Mokiniai turėtų pasakyti tokią tiesą: Dievas sugrąžino Jėzaus Kristaus Evangeliją norėdamas paruošti žemės gyventojus antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.
Kaip Jėzaus Kristaus Evangelija paruošia žmones antrajam Jo atėjimui?
Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip sugrąžinta Jėzaus Kristaus Evangelija padėjo jiems rasti ramybę šiame nelabame ir neramiame pasaulyje? Pakvieskite kelis mokinius savo atsakymais pasidalyti su visa klase.
Pakvieskite mokinį, vaidinantį antrąjį angelą, garsiai perskaityti Apreiškimo 14:8, o mokinį, vaidinantį trečiąjį angelą, – Apreiškimo 14:9–11. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką angelai pasakė.
Ką, pagal 8 eilutę, pasakė antrasis angelas? (Paaiškinkite, kad viena posakio „krito didžioji Babelė“ reikšmė yra ta, kad ateis diena, kai liausis pasaulio nelabumas.)
Kaip žinojimas, kad šio pasaulio nelabumas baigsis, gali suteikti mums ramybės?
Ką, remiantis 9–11 eilutėmis, trečiasis angelas sakė nutiksiant tiems, kurie nusprendžia sekti „būtybe“ (9 eilutė), t. y. Šėtonu?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktus pranašo Džozefo Smito teiginius. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kokia, anot pranašo, bus nelabųjų kančia jiems mirus.
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Į dvasių pasaulį po mirties iškeliavusių dvasių didi kančia bus tai, kad jie suvoks, jog nepasiekė šlovės, kuria kiti džiaugiasi ir kuria jie patys galėjo džiaugtis, ir jie patys save kaltins“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], 216).
„Žmogus pats yra savęs kankintojas ir smerkėjas. Todėl pasakyta, kad jų vieta ežere, kuris dega ugnimi ir siera [žr. Apreiškimo 21:8]. Nusivylimo žmogaus prote kankynė tokia pat baisi, kaip ežeras, degantis ugnimi ir siera“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 216).
Kokią, anot pranašo Džozefo Smito, kankynę nelabieji patirs po savo mirties?
Paminėkite, kad sužinojęs, ką nelabieji patirs po mirties, Jonas išgirdo balsą, sklindantį iš dangaus ir nusakantį, ką po mirties patirs teisieji.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 14:12–13. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką po savo mirties patirs teisieji.
Ką po savo mirties patirs teisieji?
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad jie turės „atilsį nuo savo vargų“? (13 eilutė.)
Kokį principą suformuluotumėte apibendrindami Apreiškimo 12–13 skyriuose aprašytus Jono mokymus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie įvardija tokį principą: Jei gyvensime teisiai, po mirties būsime palaiminti už savo darbus ir turėsime atilsį nuo savo vargų.)
Kaip šis principas galėtų suteikti mums ramybės net tuomet, kai esame apsupti nelabumo?
Galite paliudyti, kodėl svarbu šiame nelabame pasaulyje rinktis gyventi teisiai. Pakvieskite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti savo gyvenime, kad būtų tikri, jog neteks kentėti nelabiems skirtos kančios, o galės mėgautis teisiesiems skirta ramybe. Paskatinkite juos veikti pagal gautus Dvasios raginimus.
Apibendrinkite Apreiškimo 14:14–20 paaiškindami, kad Jonas apibūdino du derlius. Jonas regėjo, kad pirmojo derliaus metu teisieji bus surinkti iš nelabųjų tarpo (žr. 14–16 eilutes), o antrojo derliaus metu nelabieji bus surinkti ir sunaikinti (žr. 17–20 eilutes).
Jonas mato teisiuosius celestialinėje karalystėje ir septynias pastarųjų dienų negandas
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 15:1. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ką dar Jonas matė nutiksiant paskutinėmis dienomis. Pakvieskite mokinius pasidalyti savo atsakymais.
Paaiškinkite, kad, pagal Apreiškimo 15–16 skyrius, Jonas nusakė septynias negandas, paskutinėmis dienomis kankinsiančias nelabuosius. Tačiau prieš aprašydamas tas negandas Jonas stabteli, kad vėl pabrėžtų palaiminimus, kuriuos gaus teisieji. Apibendrinkite Apreiškimo 15:2–4 paaiškindami, kad Jonas regėjo žmones, kurie nugalės Šėtoną ir šlovins Dievą celestialinėje karalystėje.
Lentoje nupieškite septynis dubenis ir juos sunumeruokite nuo 1 iki 7 (arba tiesiog lentoje užrašykite skaičius). Paaiškinkite, kad Jonas regėjo septynis dubenis, kuriuose buvo septynios negandos.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Apreiškimo 16:2–4, 8–12, 16–21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip Jonas apibūdino tas septynias negandas. Po kiekvienos negandos apibūdinimo sustokite ir pakvieskite mokinį lentoje prie atitinkamo dubens (arba skaičiaus) užrašyti negandą.
Mokiniui perskaičius, kaip Jonas apibūdina trečiąją negandą, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apreiškimo 16:6. Likusiųjų paprašykite surasti vieną priežastį, kodėl žmonės paskutinėmis dienomis turės išgyventi šią negandą.
Kokia viena priežastis, dėl kurios žmonės turės išgyventi šią negandą?
Mokiniui perskaičius šeštosios negandos apibūdinimą, paaiškinkite, kad šios negandos metu Eufrato upė išseks, kad būtų pasiruošta Harmagedono mūšiui, kai bus surinkti pasaulio karaliai (žr. Apreiškimo 16:12–16; taip pat žr. Zacharijo 12:11). Šio mūšio pabaigoje Gelbėtojas apsireikš žmonėms Jeruzalėje (žr. DS 45:47–53) ir visiems žemės gyventojams (žr. Mato 24:30; DS 101:23).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Apreiškimo 16:15, o likusiųjų – išsiaiškinti, ką galime daryti, kad pasiruoštume antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui. Paaiškinkite, kad posakis „sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam“, reiškia dvasinį pasiruošimą.
Ką, anot 15 eilutės, galime daryti, kad būtume pasiruošę antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei būsime budrūs ir dvasiškai pasiruošę, būsime pasirengę antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.)
Kaip galime padėti kitiems pasiruošti dvasiškai?
Paliudykite, jog Viešpats myli Savo liaudį ir trokšta, kad būtume pasiruošę antrajam Jo atėjimui. Paraginkite mokinius būti budrius ir dvasiškai pasiruošusius, kad galėtų gauti Viešpaties palaimas.
„Babelę įkūrė Nimrodas. Ji buvo vienas iš seniausių miestų Mesopotamijos, arba Šinaro, žemėje (Pradžios 10:8–10). Viešpats sumaišė kalbas tuo metu, kai žmonės statė Babelės bokštą (Pradžios 11:1–9; Etero 1:3–5, 33–35). Vėliau Babilonė tapo Nebukadnecaro sostine. Jis pastatė didžiulį miestą, kurio griuvėsiai išlikę iki šiol. Babilonė tapo labai nedoru miestu ir nuo tol tapo pasaulio nelabumo simboliu“ (Raštų rodyklė, „Babelė, Babilonė“, scriptures.lds.org).
Apreiškimo 16:15. „Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pritaikė frazę „sergi savo drabužius“ (Apreiškimo 16:15) kalbėdamas apie „šventyklos drabužius, šventosios kunigystės apdarus simbolizuojančius teisumo rūbus, kuriais turi apsirengti šventieji, jei nori įgyti amžinąjį gyvenimą“. Tada štai ko jis mokė apie šią frazę:
„Tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme sutepti savo drabužius yra nepaklusti Viešpaties įstatymui, o sergėti savo drabužius (Apreiškimo 16:15) reiškia laikytis įsakymų ir būti vertiems teisumo drabužių, kuriuos dėvi celestialinės esybės“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:454–455; taip pat žr. Apreiškimo 3:3–5).
Pavadinimas Harmagedonas kilęs iš hebrajiškų žodžių Har Megiddon, reiškiančių „Megido kalnas“. Megido slėnis yra vakarinėje Esdraelono lygumos dalyje, aštuoniasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Jeruzalės, ir yra keleto Senojo Testamento laikų lemtingų mūšių vieta. Didžioji ir galutinė kova, kuri įvyks prieš antrąjį Viešpaties atėjimą, vadinama Harmagedono mūšiu, kadangi ji prasidės toje pačioje vietoje. (Žr. Ezechielio 39:11; Zacharijo 12–14, ypač 12:11; Apreiškimo 16:14–21.)“ (Raštų rodyklė, „Harmagedonas“; scriptures.lds.org.) Mūšis prasidėjęs Har Megidone persikels į Jeruzalę.