Sekmadienį po nukryžiavimo Marija Magdalietė rado tuščią kapą ir apie tai pranešė Jonui ir Petrui, kurie, vos sužinoję, nubėgo prie tuščio kapo. Prisikėlęs Kristus pasirodė Marijai Magdalietei, o vėliau ir Savo apaštalams.
Marija Magdalietė randa tuščią kapą ir apie tai praneša Jonui ir Petrui, kurie, vos sužinoję, nubėga prie kapo
Kad paruoštumėte mokinius studijuoti Jono 20, paprašykite jų pagalvoti apie laikotarpį, kai jų mylimas žmogus arba jų pažįstamų mylimas žmogus mirė.
Kokie jausmai mus aplanko, kai miršta mylimas žmogus?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti Jono 20 kontekstą, priminkite jiems, kad po to, kai penktadienį maždaug 15 val. Jėzus mirė, vėlų vakarą Jo kūnas buvo paguldytas į kapą, o ant kapo angos, kad sandariai uždarytų, užridentas didelis akmuo. Saulei nusileidus prasidėjo šabas. (Galite paaiškinti, kad prieš Jėzaus Kristaus prisikėlimą Viešpaties sandoros žmonės šventė šabą nuo saulės laidos penktadienį iki saulės laidos šeštadienį.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusių mokinių paprašykite įsivaizduoti, kaip tą tragišką penktadienį jautėsi Jėzaus mokiniai.
Paveikslėlis
„Įsivaizduoju, koks tada buvo tamsus penktadienis, kai ant kryžiaus buvo iškeltas Kristus.
Tą baisų penktadienį visa žemė drebėjo ir buvo apgaubta tamsos. Žemę ištiko baisios audros.
Tie nelabi žmonės, kurie siekė Jo mirties, tuomet džiūgavo. Kadangi nebeliko Jėzaus, buvo tikėtasi, kad nebeliks ir Jo pasekėjų. Tądien jie triumfavo.
Tą dieną šventyklos uždanga perplyšo pusiau.
Marija Magdalietė ir Marija, Jėzaus motina, buvo skausmo ir nevilties palaužtos. Tas nuostabus Žmogus, kurį jos mylėjo ir gerbė, kabėjo ant kryžiaus negyvas.
Tą penktadienį palūžo ir apaštalai. Jėzus, jų Gelbėtojas – ant vandens kadaise vaikščiojęs žmogus, kėlęs kitus iš mirties, – dabar Pats buvo nelabų žmonių valioje. Jie bejėgiškai stebėjo Jį, nugalėtą Savo priešų.
Tą penktadienį žmonijos Gelbėtojas buvo pažemintas ir sužeistas, sumuštas ir išplūstas.
Tai buvo tas penktadienis, kai nepakeliamas ir triuškinantis skausmas graužė sielas tų, kurie Dievo Sūnų mylėjo ir gerbė.
Manau, kad tas penktadienis buvo pats tamsiausias pasaulio istorijoje nuo pat jo pradžios“ („Sekmadienis tikrai išauš“,2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jei jūs būtumėte buvęs vienas iš tų apaštalų, kurie buvo tenai tą penktadienį, ką galvotumėte ir kaip jaustumėtės?
Mokiniams atsakius, garsiai perskaitykite dar vieną vyresniojo Virtlino teiginį:
„Bet tos dienos nuosprendis ilgai netvėrė“ („Sekmadienis tikrai išauš“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite mokinių studijuojant Jono 20 išsiaiškinti, kodėl „tos dienos nuosprendis ilgai netvėrė“.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 20:1–2. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Marija Magdalietė pamatė anksti ryte sekmadienį atėjusi prie Jėzaus kapo.
Ką pamatė Marija?
Ką padarė Marija pamačiusi, kad akmuo nuo įėjimo į kapą buvo nuridentas? Ką ji pamanė?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 20:3–10. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Petras ir Jonas, vadinamas „kit[u] mokin[iu]“ (3 eilutė), padarė, išgirdę iš Marijos naujieną.
Ką padarė Petras ir Jonas, išgirdę iš Marijos naujieną?
Kaip, pagal 8 eilutę, reagavo Jonas, pamatęs tuščią kapą? Ką jis pamanė?
Galite paaiškinti, kad kol Jonas nepamatė tuščio kapo, jis iki galo nesuprato Gelbėtojo pareiškimų, kad Jis trečią dieną prisikels iš numirusių. Pamatęs tuščią kapą, Jonas prisiminė ir įtikėjo (žr. Jono 20:8–9).
Prisikėlęs Gelbėtojas pasirodo Marijai Magdalietei, o vėliau ir Savo apaštalams
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 20:11–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas kalbėjo su Marija, kai Petras ir Jonas išėjo iš kapo.
Kas su Marija kalbėjo 15 eilutėje? Kas, Marijos manymu, buvo Jėzus?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 20:16–18. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Jėzus nurodė padaryti Marijai, kai ji atpažino Jį.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti sakinį: „Nelaikyk manęs!“ (17 eilutė), paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
„Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime Jėzus sako: „Neliesk manęs.“ Džozefo Smito Vertime skaitome: „Nelaikyk manęs!“ Įvairiuose vertimuose iš graikų kalbos ši eilutė verčiama „nesikibk į mane“ arba „nelaikyk manęs“. Kai kas mano, kad tai reiškia „nesikibk į mane ilgiau“ arba „nelaikyk manęs ilgiau“. Kiti kalba, kad reikia nustoti laikytis jo įsikibus, darydami išvadą, kad Marija jį jau buvo užlaikiusi. Turime rimtą priežastį manyti, kad prisikėlusio Viešpaties Marijai sakoma mintis buvo tokia: „Negali manęs čia laikyti, nes aš ruošiuosi žengti pas savo Tėvą“ (The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–1981], 4:264).
Ką, pagal 17 eilutę, Jėzus nurodė padaryti Marijai?
Pasiūlykite mokiniams įsivaizduoti, kad jie yra vieni iš tų apaštalų, išgirdusių Marijos liudijimą. Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į tokius klausimus:
Kaip galvojate, ką jūs jaustumėte išgirdę Mariją?
Ar būtumėte ja patikėję? Kodėl taip arba ne?
Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, po to pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė. Priminkite jiems, kad kai kuriems mokiniams buvo sunku patikėti Marijos liudijimu (žr. Morkaus 16:11).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Jono 20:19–20, o kitų mokinių paprašykite ieškoti, kas nutiko tą vakarą.
Kas nutiko tą vakarą, kai susirinko mokiniai?
Kokią svarbią doktriną išmoko Marija ir mokiniai? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų nurodyti tokį principą: Jėzus Kristus per Savo prisikėlimą įveikė mirtį.)
Kaip, pagal 20 eilutę, jautėsi mokiniai pamatę prisikėlusį Viešpatį?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džozefo B. Virtlino teiginį:
Paveikslėlis
„Iš karto tos akys, kurios nepaliaujamai raudojo, nudžiugo. Iš lūpų, kuždėjusių sielvarto ir širdgėlos kupinas maldas, pasipylė šlovinantys žodžiai, nes Jėzus Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus, stovėjo priešais juos kaip pirmasis prisikėlimo vaisius, kaip įrodymas, kad mirtis tėra naujos ir nuostabios egzistencijos pradžia („Sekmadienis tikrai išauš“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus prisikėlė, gali padėti mums gedint dėl mylimo žmogaus mirties? (Kadangi Jėzus Kristus prisikėlė, kiekvienas, gyvenęs ant šios žemės, taip pat bus prikeltas [žr. 1 Korintiečiams 15:20–22].)
Apibendrinkite Jono 20:21–23 paaiškindami, kad Jėzus, parodęs Savo mokiniams žaizdas Savo rankose ir šone, pavedė jiems atlikti Jo darbą ir pasakė: „Gavote Šventąją Dvasią“ (22 eilutė).
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 20:24–25. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti apaštalo, kuris nedalyvavo šiame šventame įvykyje.
Kurio apaštalo nebuvo, kai kiti mokiniai matė prisikėlusį Viešpatį?
Ko, pagal 25 eilutę, reikėjo Tomui, kad jis patikėtų?
Kaip šioje eilutėje užrašyta Tomo reakcija skiriasi nuo Jono reakcijos, kai jis pamatė tuščią kapą (Jono 20:8)?
Kodėl, jūsų manymu, Tomui buvo taip sunku patikėti?
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Jono 20:26–29. Likusių mokinių paprašykite ieškoti, ką patyrė Tomas praėjus aštuonioms dienoms po to, kai pasakė, kad netiki, jog Jėzus prisikėlė.
Užuot prašę mokinių perskaityti, galite padėti mokiniams įsivaizduoti šiose eilutėse aprašytą Tomo patyrimą parodydami filmuką „Blessed Are They That Have Not Seen, and Yet Have Believed“ (liet. „Palaiminti, kurie tiki nematę“) (2:29) iš The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. „Jėzaus Kristaus gyvenimas. Biblijos filmai“). Filmuką galima rasti internete adresu LDS.org.
Po to, kai Jėzus leido Tomui paliesti Jo rankas ir šoną, kokį pasirinkimą Jis kvietė Tomą padaryti? (Tikėti.)
Ką, pagal 29 eilutę, Jėzus norėjo, kad Tomas suprastų?
Kokio principo galime pasimokyti iš Gelbėtojo mokymo? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Esame laiminami, kai net Jo nematydami pasirenkame tikėti Jėzų Kristų.)
Suskirstykite mokinius grupelėmis po du ar tris ir kiekvienai grupelei padalinkite dalijamąją medžiagą su toliau pateiktais klausimais.
Paprašykite kiekvienos grupelės kartu aptarti šiuos klausimus ir užrašyti savo atsakymus dalijamojoje medžiagoje arba savo Raštų studijavimo žurnaluose. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite kelių mokinių pasakyti savo atsakymus bendraklasiams.
Paaiškinkite, kad nors Jėzus mokė, kad būsime palaiminti, jei net Jo nematydami pasirinksime Jį tikėti, Jis vis tiek duoda liudininkus, suteikiančius pagrindą mūsų tikėjimui.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 20:30–31. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomas eilutes ir ieškoti, kodėl Jonas aprašė šiuos įvykius.
Kodėl Jonas aprašė šiuos įvykius? (Galite paaiškinti, kad žodis gyvenimas [31 eilutėje] reiškia amžinąjį gyvenimą.)
Kokių tiesų galime pasimokyti iš apaštalų ir pranašų liudijimų 31 eilutėje? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, tačiau jie turėtų atpažinti tiesas, panašias į šias: Apaštalai ir pranašai liudijo apie Jėzų Kristų, kad mes galėtume įtikėti, jog Jis yra Dievo Sūnus. Pasirinkdami tikėti apaštalų ir pranašų liudijimu apie Jėzų Kristų galime įgyti amžinąjį gyvenimą. Šis tikėjimas reiškia, kad kiekvienas stengsis laikytis Jo įsakymų ir išliks ištikimas tam liudijimui.)
Kaip apaštalų ir pranašų liudijimai sustiprino jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Baigdami pamoką paliudykite apie Jėzų Kristų. Paraginkite mokinius pritaikyti tiesas, kurias jie atpažino Jono 20 skyriuje, ir nuspręsti, kaip jie parodys savo tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Komentarai ir kontekstas
Jono 20:11–18. Pirmieji prisikėlusio Kristaus liudininkai
Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros aiškino, kad labai svarbu, kas buvo pirmasis žmogus, kuriam pasirodė Kristus kaip prisikėlusi esybė:
„Nė viena moteris neturėtų abejoti, ar Gelbėtojui yra svarbios moterys. Gedinti Marija Magdalietė buvo pirmoji, aplankiusi kapą po nukryžiavimo, ir pamačiusi, kad akmuo nuridentas, o kapas tuščias, ji nubėgo apie tai papasakoti Petrui ir Jonui. Atėjo du apaštalai ir tai pamatę nuėjo sielvartaudami. Tačiau Marija pasiliko. Ji stovėjo prie kryžiaus [žr. Mato 27:56; Morkaus 15:40; Jono 19:25]. Ji dalyvavo laidotuvėse [žr. Mato 27:61; Morkaus 15:47]. Dabar ji stovėjo raudodama prie tuščio kapo [žr. Jono 20:11]. Ji buvo pagerbta kaip pirmasis mirtingasis žmogus, pamatęs prisikėlusį Viešpatį“ (“Woman, Why Weepest Thou?” Ensign, Nov. 1996, 54).
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibūdino Jėzaus Kristaus mokinių neviltį penktadienį, kai Jis buvo nukryžiuotas. Vėliau jis pridūrė:
„Neviltis neišsilaikė, nes sekmadienį prisikėlęs Viešpats sutraukė mirties pančius. Jis pakilo iš kapo ir šlovingai triumfuodamas pasirodė kaip visos žmonijos Gelbėtojas. […]
Kiekvienas iš mūsų sulauksime savojo penktadienio – tos dienos, kai, atrodo, dūžta pati Visata, o mūsų pasaulio šukės lyg šiukšlės mėtosi visur aplink mus. Mes visi kažkada patirsime tuos dužimo laikus, kai atrodys, kad jau niekada nebebūsime surinkti. Mes visi sulauksime savojo penktadienio.
Bet aš jums liudiju vardu To, kuris nugalėjo mirtį, – sekmadienis tikrai išauš. Pačioje mūsų liūdesio tamsoje išauš sekmadienis.
Nepaisant mūsų nevilties. Nepaisant mūsų širdgėlos. Sekmadienis tikrai išauš. Ar šiame, ar kitame gyvenime, sekmadienis tikrai išauš.
Aš liudiju jums, kad prisikėlimas nėra pasakėčia. Mums apie tai liudija tie, kurie asmeniškai Jį matė. Tūkstančiai senojo ir naujojo pasaulių gyventojų savo akimis matė prisikėlusį Gelbėtoją. Jie lietė žaizdas Jo rankose, kojose ir šone. Jie verkė nesuvaldomo džiaugsmo ašaromis, kai Jį apkabino“ („Sekmadienis tikrai išauš“,2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prezidentas Haroldas B. Ly štai ką pasakė apie šį teiginį:
„Jis „kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią“ (Jono 20:22), tikėtina, tai buvo patvirtinimas ir pavedimas gauti Šventąją Dvasią arba Dvasios krikštas rankų uždėjimu, kaip vėliau tai darydavo Jo mokiniai“ (Conference Report, Apr. 1955, 18).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo panašiai aiškino, kad frazė „Jėzus „kvėpė į juos“ […] tikriausiai reiškia, kad jis ištardamas įsaką jiems uždėjo rankas: „Priimkite Šventąją Dvasią.“ Vyresnysis Makonkis toliau moko, kad šis įvykis parodo skirtumą tarp Šventosios Dvasios dovanos suteikimo ir tikro džiaugimosi šia dovana: „Nors jiems Šventosios Dvasios dovana buvo suteikta, tačiau tą akimirką jie iš tiesų nesidžiaugė ja. […] Šventosios Dvasios dovana yra ištikimybe grindžiama teisė nuolat turėti bendrystę su šiuo Dievybės nariu; ir ši dovana yra suteikiama rankų uždėjimu po krikšto. Ši dovana suteikia tam tikrus palaiminimus su sąlyga, kad visiškai laikomasi duoto įstatymo; ne visi, kuriems dovana suteikiama, iš tiesų džiaugiasi ar turi suteiktą dovaną. Kalbant apie apaštalus, tikrasis džiaugsmas dovana atėjo tik po Sekminių dienos. (Apaštalų darbų 2.)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–73], 1:857.)