Biblioteka
77 pamoka. Jono 17


77 pamoka.

Jono 17

Įvadas

Gelbėtojas, prieš patirdamas kankinimus, Getsemanėje pasakė Savo didžiąją užtarimo maldą. Jis meldėsi, kad Jo mokiniai ir visi Juo sekusieji pažintų Dangiškąjį Tėvą ir įgytų amžinąjį gyvenimą, Jis taip pat meldė, kad jie galėtų būti kartu su Juo ir Jo Tėvu.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Jono 17:1–8

Jėzus Kristus maldoje kreipiasi į Dangiškąjį Tėvą

Paprašykite mokinių paminėti žymius žmones, apie kuriuos jie ką nors žino. Tada paprašykite jų paminėti žmones, su kuriais jie asmeniškai bendrauja, kuriuos jie geriausiai pažįsta.

  • Kuo skiriasi žinojimas ko nors apie žmogų nuo tikro to žmogaus pažinimo?

  • Ko reikia, kad iš tiesų pažintume žmogų?

  • Kas yra tie žmonės, kuriuos manote būtų svarbu pažinti geriau? Kodėl?

Paaiškinkite, kad Gelbėtojas mokė apie Dangiškojo Tėvo ir Jo pažinimo svarbą. Paprašykite mokinių studijuoti Jono 17 skyrių ir surasti tiesas, kurios padės jiems pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti Jono 17 skyriaus kontekstą, paminėkite, kad tuo metu, kai Gelbėtojas ir Jo apaštalai valgė paskutinę vakarienę ir kai jie įžengė į Getsemanės sodą, Jėzus pasakė maldą, kuri tradiciškai yra žinoma kaip užtarimo malda. Viena žodžio užtarti reikšmių yra kreiptis į ką nors kito žmogaus vardu. Šiuo atveju Jėzus Kristus kreipėsi į Dangiškąjį Tėvą Savo apaštalų vardu, prašydamas, kad jie galėtų gauti amžinąjį gyvenimą.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 17:1–3. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip Gelbėtojas apibūdino amžinąjį gyvenimą.

  • Kaip Gelbėtojas apibūdina amžinąjį gyvenimą?

  • Kaip, remdamiesi 3 eilute, suformuluotumėte principą, kuris moko, ką mes turime daryti, kad įgytume amžinąjį gyvenimą? (Mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, bet įsitikinkite, jog jie supranta, kad norėdami įgyti amžinąjį gyvenimą, mes turime pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškia pažinti Dievą, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis

„Viena yra žinoti, kad Dievas yra, ir kas kita yra jį pažinti. Mes žinome apie jį, kai išmokstame, kad jis yra atskiras asmuo, pagal kurį sukurtas žmogus; kai sužinome, kad Sūnus yra jo Tėvo esybės atvaizdas; kai išmokstame, kad abu, Tėvas ir Sūnus, turi konkrečias savybes ir galias. Tačiau su jais susipažįstame, taip, kad įgytume amžinąjį gyvenimą, kai džiaugiamės ir patiriame tuos pačius dalykus kaip jie. Pažinti Dievą reiškia galvoti taip, kaip jis galvoja, jausti tai, ką jis jaučia, turėti galią, kurią jis turi, suprasti tiesas, kurias jis supranta, ir daryti tai, ką jis daro. Pažįstantys Dievą tampa tokie, koks yra jis, ir gyvena taip, kaip jis, t. y. turi amžinąjį gyvenimą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:762).

  • Kuo Tėvo ir Sūnaus pažinimas skiriasi nuo paprasto žinojimo apie Juos?

  • Kodėl žmogus negali įgyti amžinojo gyvenimo nepažindamas Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus?

  • Kokiais būdais galime pažinti Tėvą ir Sūnų?

Apibendrinkite Jono 17:4–5 paaiškindami, kad Gelbėtojas pranešė Savo Tėvui, jog atliko Jam pavestą Tėvo darbą. Jis paprašė Savo Tėvo pašlovinti Jį ta pačia šlove, kurią Jis turėjo ikimirtingame gyvenime.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 17:6–8. Tada paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką padarė Jo mokiniai, kad pažintų Gelbėtoją.

  • Ką mokiniai padarė, kad pažintų Gelbėtoją? (Galite pasiūlyti mokiniams 8 eilutėje pažymėti žodžius „priėmė juos“, „tikrai pažino“ ir „įtikėjo“.)

Jono 17:9–19

Gelbėtojas meldžiasi už Savo mokinius

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Jono 17:9. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, už ką konkrečiai meldėsi Gelbėtojas.

  • Už ką meldėsi Gelbėtojas prieš atlikdamas Apmokėjimą?

  • Kodėl, jūsų nuomone, apaštalams buvo naudinga išgirsti, kaip dėl jų meldėsi Gelbėtojas?

Užrašykite lentoje Jono 17:11–18. Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite mokinių porų studijuoti šias eilutes ir ieškoti, ko Jėzus prašė melsdamasis Savo apaštalų vardu. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką rado. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite kelių mokinių papasakoti visiems mokiniams, ką rado.

Pažymėkite, jog Gelbėtojas paminėjo, kad Jo mokiniai toliau gyvens pasaulyje, kuris buvo priešiškas ir jų nekentė.

  • Kokios tiesos, kaip gyventi pasaulyje, mes, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, galime pasimokyti iš 14–16 eilučių? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, mes turime būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia būti pasaulyje, bet ne pasaulio?

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas

„Bažnyčioje dažnai kartojame šį dvieilį: „Būkite pasaulyje, bet ne pasaulio.“ […]

Galbūt šiuos žodžius turėtume […] išskirti į du atskirus patarimus? Pirmasis, „būkite pasaulyje“. Būkite dalyviai, būkite informuoti. Stenkitės suprasti, toleruoti ir vertinti įvairovę. Prasmingai prisidėkite prie visuomenės tarnaudami ir dalyvaudami. Antrasis, „būkite ne pasaulio“. Neikite klaidingais keliais ir nesistenkite pritapti ir priimti to, kas nėra teisinga. […]

Bažnyčios nariai turi daryti didesnę įtaką nei daroma jiems. Turėtume stengtis stabdyti nuodėmės ir blogio srautą, o ne pasyviai leisti jam mus nešti. Kiekvienas turime padėti spręsti problemą, užuot stengęsi jos vengti ar ignoruoti“ (“The Effects of Television,” Ensign, May 1989, 80).

  • Kodėl Viešpats nori, kad mes pasiliktume pasaulyje, bet nebūtume iš pasaulio?

Paprašykite mokinių vėl dirbti poromis ir sugalvoti pavyzdį, kaip žmogus paminėtose vietose ir paminėtomis sąlygomis galėtų būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio:

  1. Mokykloje

  2. Su draugais

  3. Naudodamasis internetu

Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite kelių mokinių pristatyti likusiems mokiniams jų sugalvotus pavyzdžius. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti patyrimais, kaip jie arba jų pažįstamas žmogus deramai parodė, kad yra pasaulyje, bet ne iš pasaulio.

Paskatinkite mokinius užsirašyti savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose vieną konkretų būdą, kaip jie stengsis geriau sekti Gelbėtoju būdami pasaulyje, bet ne iš pasaulio.

Jono 17:20–26

Gelbėtojas meldžia už visus žmones, kurie priima Jo Evangeliją

Paprašykite kurio nors mokinio ateiti prieš klasę ir atlikti užduotį, kurią atlikdamas (-a) turės susitepti rankas (pvz., nuvalyti šluoste žymes nuo lentos ar žemių dubenyje surasti daiktą). Paskatinkite mokinį atliekant užduotį nesusitepti rankų.

Mokiniui atlikus užduotį paprašykite jo kitiems mokiniams parodyti rankas.

  • Kodėl ši veikla yra panaši į mūsų pastangas būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio? (Nepaisant visų mūsų pastangų, mes neišliekame visiškai švarūs nuo nuodėmių ir blogio, egzistuojančio pasaulyje.)

  • Jei negalėtume būti apvalyti nuo savo nuodėmių, kokias galiausiai patirtume pasekmes? Kodėl? (Mes būtume amžiams atskirti nuo Dievo akivaizdos, kadangi niekas nešvarus negali gyventi Jo akivaizdoje [žr. 1 Nefio15:33–34].)

Padėkokite mokiniui ir paprašykite atsisėsti.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Jono 17:20–23. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko meldė Jėzus Kristus.

  • Ko meldė Jėzus Kristus? (Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti žodį viena visur, kur tik jis vartojamas 20–23 eilutėse.)

  • Kaip mes galime tapti viena su Dievu Tėvu ir Sūnumi? (Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimus, kuriuos gauname paklusdami Jo įsakymams, ir Šventosios Dvasios dovaną.)

Užrašykite lentoje tokią tiesą: Ateidami pas Jėzų Kristų ir gaudami Jo Apmokėjimo palaiminimus, galime tapti viena su Tėvu ir Sūnumi.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Tiesioginė žodžio Apmokėjimas [angl. „atonement“] reikšmė anglų kalba yra savaime aiški: angl. „at-one-ment“ reiškia „sutartinai“, t. y. darant taip, kad tai, kas buvo atskira ar nutolę, susivienytų“ („The Atonement of Jesus Christ,“ Ensign, Mar. 2008, 34–35).

  • Kodėl, remdamiesi tuo, ką žinote apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, norite tapti viena su Jais?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį. Mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokio palaiminimo sulauks tie, kurie sieks būti viena su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi.

Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Mes turime uoliai stengtis ne tik pažinti Mokytoją, bet, kaip Jis kvietė, siekti būti viena su Juo (žr. Jono 17:21). […]

Ateinančios dienos bus kupinos suspaudimų ir sunkumų. Tačiau per patikinimą ir paguodą, kad turime asmeninį ryšį su Dievu, mums bus suteikta raminanti drąsa“ (“That We Might Know Thee,” Ensign, Jan. 1999, 2, 5).

Paliudykite apie Jėzaus Kristaus ir Dangiškojo Tėvo pažinimo svarbą ir siekimą būti viena su Jais.

Paskatinkite mokinius apmąstyti, ką jie gali padaryti, kad geriau pažintų Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų bei sustiprintų savo ryšį su Jais.

Paprašykite mokinių mintis užsirašyti Raštų studijavimo žurnaluose arba sąsiuviniuose. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada pakvieskite kelis savanorius pasidalinti savo mintimis ir jausmais su kitais mokiniais.

Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymas – Jono 17:3

Kad padėtumėte mokiniams mintinai išmokti Jono 17:3, paprašykite jų ateinančią savaitę nešiotis su savimi Raštų įvaldymo kortelę su šia eilute. Paraginkite juos pasikartoti šią eilutę ir atsiradus progai pabandyti ją pasakyti. Galite mokiniams pasiūlyti, kad pabandytų ją pasakyti mintinai ir paaiškinti jos prasmę šeimos nariui. Keletą ateinančių dienų pamokos pradžioje pakvieskite mokinius papasakoti, kaip jiems sekasi įsiminti šią eilutę.

Komentarai ir kontekstas

Jono 17:3. Pažinti Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų

Kad pažintume Tėvą ir Sūnų, mes turime turėti teisingą supratimą apie Juos. Daug žmonių tiki, kad Dievas ir Dievybė yra nesuvokiami, tačiau tai yra klaidinga doktrina.

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino:

„Didžiausia žmogui žinoma tiesa ta, kad Dievas, kuris beribis ir amžinas, yra danguje; jis yra kūrėjas, palaikytojas ir saugotojas visų dalykų; jis sukūrė mus žvaigždžių danguose, įšventino ir parūpino išgelbėjimo planą, pagal kurį mes galime tobulėti ir augti, ir tapti tokie kaip jis. Tiesa apie jį yra ta, kad jis mūsų Tėvas danguje, jis turi kūną iš mėsos ir kaulų, tokį pat apčiuopiamą kaip žmogaus, jis yra tikras asmuo ir, jei mes tikėsime ir paklusime jo įsakymams, galėsime įgyti išaukštinimą, kurį jis turi. Tai yra didžiausia tiesa ir šlovingiausia žmogaus protui žinoma sąvoka“ (“The Seven Deadly Heresies” [Brigham Young University fireside, June 1, 1980], 7, speeches.byu.edu).

Jono 17:12. „Pražūties sūnus“

Atrodo, kad Jėzus Kristus vartojo frazę „pražūties sūnus“ kalbėdamas apie Judą Iskarijotą, kuris tuo metu buvo palikęs Jėzų ir kitus vienuolika apaštalų, kad išduotų Jėzų nedoriems žydų vadovams. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pažymėjo, kad „Judas […] tikriausiai nebuvo pražūties sūnus, tai yra nebuvo tas, kuris yra prakeiktas amžiams, bet tas, kuris savo gyvenime buvo Šėtono sūnus ar sekėjas. Žr. Mato 26:21–25“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:765).

Jono 17:20–23. „Tie, […] kurie per jų žodį mane įtikės“

Nors Jėzus Kristus pradėjo Savo užtarimo maldą melsdamasis už mokinius, kurie buvo su Juo, Jis Savo maldoje taip pat paminėjo visus, kurie „per jų žodį“ tikės juo. Viešpaties Bažnyčios nariai pažins Jėzų Kristų per apaštalų liudijimus ir mokymus. Tai padeda mums suvokti Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymų studijavimo svarbą šiandien. Žodis jie 22 eilutėje žymi apaštalus ir ištikimus bažnyčios narius, kurie studijuoja mokymus ir laikosi jų, ir taip seka Dievo Sūnų. Daugiau informacijos apie tai, kaip mes galime „pasiekt[i] tobulą vienybę“ (Jono 17:23), žr. Doktrinos ir Sandorų 76:69.