Įgyvendindami sąmokslą nužudyti Jėzų Kristų, žydų vadovai Jėzų nuvedė pas Poncijų Pilotą, Romos valdytoją. Pilotas paskelbė, kad Jėzus turi būti nuplaktas ir nukryžiuotas. Jėzus atsidavė kančiai ir mirčiai, kad įvykdytų Savo Tėvo valią.
Jėzus nuvesdinamas pas Pilotą, kad būtų pasmerktas nukryžiavimui
Paprašykite mokinių apmąstyti tokį klausimą:
Jei galėtumėte būti kurio nors Raštuose aprašyto įvykio liudininku, kurį įvykį pasirinktumėte?
Pakvieskite kelis mokinius atsakyti. Paaiškinkite, kad per šią pamoką mokiniai studijuos vieną reikšmingiausių įvykių pasaulio istorijoje. Paprašykite mokinių įsivaizduoti save šių įvykių liudininkais.
Lentoje užrašykite šį nebaigtą teiginį: „Šiandien aš pamačiau ir pajutau …“
Atkreipkite dėmesį į lentoje užrašytą nebaigtą teiginį ir paaiškinkite, kad mokiniai turės galimybę šį teiginį pamokos pabaigoje užbaigti remdamiesi tuo, ką jie patyrė studijuodami Mato 27:1–50.
Mokiniams priminkite, kad suėmus Jėzų „visi mokiniai paliko Viešpatį ir pabėgo“ (Mato 26:56). Aukštasis kunigas Kajafas ir sinedrionas apkaltino Jėzų piktžodžiavimu – nusikaltimu, kuris pagal žydų įstatymą buvo baudžiamas mirtimi; tačiau valdant romėnams žydai neturėjo galios ką nors užmušti dėl piktžodžiavimo. Todėl žydų vadovai stengėsi surasti tokį nusižengimą, kuriuo apkaltinus Jėzų būtų galima pagal Romos įstatymą nubausti mirtimi.
Mato 27:1–10 apibendrinkite paaiškindami, kad žydų vadovai nuvesdino Jėzų pas Poncijų Pilotą, Romos valdytoją Judėjoje. Tai pamatęs Judas ėmė gailėtis savo pasirinkimo išduoti Jėzų, norėjo grąžinti iš žydų vadovų gautus pinigus ir galiausiai nusižudė. Kadangi tie sidabriniai pinigai buvo „užmokestis už kraują“ (Mato 27:6) ir pagal įstatymą jų negalima dėti į iždą, žydų vadovai už juos nupirko puodžiaus dirvą ateiviams (arba svetimšaliams) laidoti. Matas šį įvykį aprašė parodydamas, kad buvo išpildyta pranašystė iš Zacharijo 11:12–13.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 27:11–14. Tegul klasė pasiklauso, kuo žydų vadovai priešais Pilotą apkaltino Jėzų.
Kokį klausimą, pasak 11 eilutės, Pilotas uždavė Jėzui?
Paaiškinkite, kad žydų vadovai Jėzų kaltino išdavyste arba mėginimu nuversti Romos valdžią, be to, jie tvirtino, kad Jėzus skelbėsi karaliumi ir siekė įkurti Savo karalystę.
Kodėl, pasak 14 eilutės, Pilotas be galo stebėjosi?
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie priešais Pilotą užtartų Gelbėtoją, jei turėtų galimybę tarti savo žodį. Pakvieskite kelis mokinius savo atsakymais pasidalinti su visa klase.
Mato 27:15–16 apibendrinkite paaiškindami, kad kiekvienais metais švenčiant Paschą Romos valdytojas pagal paprotį turėdavo į laisvę paleisti nuteistą nusikaltėlį. Žmonės galėdavo išsirinkti ir išlaisvinti vieną kalinį. Vienas garsus kalinys Jėzaus teismo metu buvo vyras, vardu Barabas, kuris buvo pripažintas vagimi, maištautoju priešais Romos valdžią ir žmogžudžiu.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 27:17–25. Tegul klasė pasiklauso, ko Pilotas teiravosi prie jo rūmų susirinkusios žmonių minios.
Ko, pasak 17 ir 21 eilučių, Pilotas teiravosi minios?
Dėl kokių priežasčių Pilotas siūlė išlaisvinti Jėzų, o ne Barabą?
Kodėl Pilotas galiausiai išlaisvino Barabą, o Jėzų atidavė nukryžiuoti?
Jėzus nuplakamas, iš Jo šaipomasi ir Jis nukryžiuojamas
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 27:26, o klasė tepasiklauso, kas buvo daroma su Jėzumi prieš pasiunčiant Jį nukryžiuoti.
Ką reiškia būti nuplakdintam?
Galite parodyti kokį nors nedidelį aštriabriaunį ar dantytą akmenuką ir paaiškinti, kad į kelias plakant naudojamo rimbo vijas būdavo įpinami aštrūs akmenėliai, metalo ar kaulo gabalėliai. Tokia bausmė įprastai būdavo skiriama tarnams, o kilmingus žmones arba laisvus Romos piliečius mušdavo lazdomis. Daugelis žmonių nuplakdinimo neatlaikydavo, nes būdavo smarkiai fiziškai sužalojami.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 27:27–32. Tegul klasė pasiklauso, kaip Romos kariai elgėsi su Jėzumi.
Kaip Romos kariai šaipėsi iš Jėzaus?
Kodėl, jūsų manymu, kariai surado žmogų Jėzaus kryžiui nešti? (Jėzus buvo fiziškai išsekęs, nes kentėdamas Getsemanėje ir plakamas iškentė neįsivaizduojamą skausmą ir neteko daug kraujo.)
Žinodami, kad Jėzus yra Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas, kaip pasijustumėte, jei turėtumėte nešti Jėzaus kryžių?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 27:33–34, o klasė tepasiklauso, ką Jėzus atsisakė daryti prieš pat nukryžiavimą.
Ką Jėzus atsisakė daryti? (Gerti Jam siūlomą gėrimą.)
Šio gėrimo siūlymas buvo pranašystės, užrašytos Psalmyno 69:21, išsipildymas. Galite paaiškinti, kad su tulžimi sumaišyto vyno (žr. Mato 27:34), arba, kaip rašė Morkus, „mira atmiešto vyno“ (Morkaus 15:23), tradiciškai būdavo duodama mirštančiam žmogui kaip anestetiko kančioms palengvinti. Atsisakydamas gerti Jėzus sąmoningai pasirinko nemalšinti Savo pojūčių ir parodė ryžtą likti sąmoningas per visą likusią Savo apmokančią kančią.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 27:35–45, o klasė tepasiklauso, kaip dar žmonės šaipėsi ar gundė Jėzų.
Kaip žmonės šaipėsi ar gundė Jėzų?
Žinant, kad Jėzus turėjo galią išsilaisvinti, kodėl, jūsų manymu, Jis nenulipo nuo kryžiaus?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 27:46 ir surasti, ką būdamas ant kryžiaus pasakė Jėzus.
Ką pasakė Jėzus? („Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kas tuo metu nutiko, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Su visu savo sielos įsitikinimu aš liudiju, kad […] tobulas Tėvas nepaliko savo Sūnaus tą valandą. Iš tiesų, asmeniškai tikiu, kad per visą Kristaus žemiškąją tarnystę Tėvas niekada nebuvo arčiau savo Sūnaus, kaip tomis skausmingomis paskutinėmis kančios akimirkomis. Vis dėlto […] Tėvas trumpam atitraukė nuo Jėzaus savo Dvasios paguodą, savo buvimo šalia teikiamą paramą“ („Nė vienas nebuvo su Juo“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, tuo metu Dangiškasis Tėvas nuo Jėzaus atitraukė Savo Dvasią?
„Taip reikėjo padaryti, iš tikrųjų tai buvo pagrindinė Apmokėjimo reikšmės dalis, kad šis tobulas Sūnus, niekada nekalbėjęs neteisiai, nepadaręs nieko nedoro, nepalietęs nieko nešvaraus, turėjo pažinti, kaip jaučiasi likusioji žmonija – mes, visi mes, – padariusi tokias nuodėmes. Tam, kad Jo Apmokėjimas būtų beribis ir amžinas, Jis turėjo pajusti, ką reiškia mirti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, pajusti, ką reiškia, kai dieviška dvasia išeina, palikdama žmogų jaustis visiškai ir beviltiškai vienišą“ („Nė vienas nebuvo su Juo“).
Kaip, atsižvelgdami į Mato 27:46 ir vyresniojo Holando teiginį, apibendrintumėte Apmokėjimą vykdančio Gelbėtojo patyrimus? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Vykdydamas Apmokėjimą Jėzus Kristus jautė, kad Dangiškojo Tėvo Dvasia atsitraukė.)
Kodėl, pasak vyresniojo Holando, Jėzus Kristus patyrė Dvasios atsitraukimą? (Kad pajustų, ką reiškia mirti dvasiškai.)
Paaiškinkite, kad dvasiškai mirštame, arba nuo mūsų atsitraukia Dangiškojo Tėvo Dvasia, tuomet, kai padarome nuodėmę. Paliudykite, kad dėl to, jog Jėzus Kristus Getsemanės sode ir ant kryžiaus patyrė dvasinę mirtį, Jis gali mums padėti tuomet, kai dėl mūsų prastų pasirinkimų nuo mūsų atsitraukia Dangiškojo Tėvo Dvasia. Jis taip pat gali mums padėti, kai jaučiamės vieniši.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 27:50 ir DžSV Mato 27:54 ištrauką, kuri pakeista taip: „Jėzus, dar kartą skardžiu balsu sušukęs: „Tėve, baigiau. Tavoji valia įvykdyta!“, atidavė dvasią.“
Kodėl, pasak šios eilutės Džozefo Smito Vertimo, Jėzus visa tai iškentėjo? (Mokiniai turėtų įvardyti šią tiesą: Jėzus Kristus kentėjo tam, kad įvykdytų Dangiškojo Tėvo valią.)
Mokiniams priminkite praeitą pamoką, kurioje jie studijavo Mato 26 skyrių ir sužinojo apie Gelbėtojo kentėjimą Getsemanėje ir Jo ryžtą Savo valią perduoti Tėvo valiai. Galite mokiniams pasiūlyti Raštuose šalia Mato 27:50 užsirašyti kryžminę nuorodą į Mato 26:39, kuri padės jiems atminti, jog Jėzus įvykdė tai, ką pasižadėjo.
Kodėl Tėvas norėjo, kad Jėzus patirtų visas kančias, pradedant Getsemane ir baigiant kryžiumi?
Paaiškinkite, kad vienas geriausių būdų parodyti dėkingumą Viešpačiui už tai, ką Jis dėl mūsų iškentė, yra gyventi teisiai. Vėl atkreipkite dėmesį į prieš pamoką lentoje užrašytą neužbaigtą teiginį: „Šiandien aš pamačiau ir pajutau …“ Paprašykite mokinių šį teiginį užbaigti savo klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnale. Skirkite pakankamai laiko, tada galite pakviesti kelis mokinius perskaityti, ką parašė.
Ironiška, vardas Barabas reiškia „tėvo sūnus“. Minia, pakurstyta vyriausiųjų kunigų ir vyresniųjų, reikalavo paleisti Barabą ir atmetė tikrąjį Tėvo Sūnų. Tam tikra prasme mes visi esame panašūs į Barabą – esame lyg nusidėjėliai sūnūs, paleisti dėl to, kad tikrasis Tėvo Sūnus pasmerktas myriop. Barabas buvo vagis, žudikas ir išdavikas, o Jėzus Kristus buvo tobulas. Myriop Gelbėtoją pasiuntusiems buvo duotas aiškus pasirinkimas, ir jie pasirinko blogį.
Barabo paleidimas Mozės įstatyme buvo numatytas dar prieš šimtmečius. Pagal Mozės įstatymą kartą per metus, Apmokėjimo dieną, aukštasis kunigas turėjo išsirinkti du ožius. Vienas iš ožių tapdavo atpirkimo ožiu ir būdavo gyvas paleidžiamas į tyrus, o antras ožys likdavo „Viešpačiui“ ir būdavo paskerdžiamas kaip atnaša už žmonių nuodėmes (žr. Kunigų 16:8–10). Aukštasis kunigas tada paimdavo paskerstojo ožio kraujo ir nunešdavo į Padangtės Šventų švenčiausiąją. Juo jis apšlakstydavo sandoros skrynios dangtį (dar vadinamą malonės dangčiu), simboliškai atlikdamas apmokėjimą už Izraelio nuodėmes.
Džeraldas N. Landas, vėliau tapęs Septyniasdešimties nariu, paaiškino, kaip Apmokėjimo dienos įvykiai išpranašavo Gelbėtojo kraujo atnašą: „Kristus, būdamas Jehovos ir aukštojo kunigo avinėlis, išliejo savo kraują tam, kad įeitų į dangiškąją Šventų švenčiausiąją ir ten krauju išpirktų nuodėmes tų, kurie juo įtikės ir paklus jo įsakymams. (Žr. Hbr 9:11–14, 24–28; 10:11–22; DS 45:3–5.)“ (Jesus Christ, Key to the Plan of Salvation [1991], 67).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką reiškė būti nuplaktam:
„Šios brutalios praktikos, vykdytos prieš nukryžiavimą, metu auka būdavo išrengiama, pririšama prie stulpo arba įtvaro ir plakama su bizūnu, padarytu iš odinių vijų, į kurias dėl svorio būdavo įpinami aštrūs švino ar kaulo gabalėliai. Taip nuplakta auka nukraujuodavo, nusilpdavo ir kartais mirdavo“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:807).
Vyresnysis Makonkis taip pat yra pakartojęs, kad „dauguma mirdavo vien nuo nuplakimo, tačiau [Jėzus Kristus] iš nuplakimo kančių pakilo tam, kad ant žiauraus Kalvarijos kryžiaus galėtų numirti gėdinga mirtimi“ (“The Purifying Power of Gethsemane,” Ensign, May 1985, 9–10).