Paulius ragino šventuosius Filipuose drauge darbuotis gyvenant pagal Evangeliją. Jis patarė jiems sekti Gelbėtojo nuolankumo ir nesavanaudiškumo pavyzdžiu ir mokė, kad tarp jų įgyvendindamas jų išgelbėjimą darbavosi Dievas. Paulius aprašo, ką jis paaukojo, kad sektų Jėzumi Kristumi.
Paulius aprašo palaiminimus, kuriuos atneša priešinimasis
Prieš pamoką lentoje užrašykite pateiktą prezidento Brigamo Jango teiginį. (Teiginį rasite Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], 351.) Vietoje pabrauktų žodžių palikite tarpelius:
„Kaskart, kai pastumiate „mormonizmą“, jūs pastumiate jį aukštyn; ir niekada nepastumiate jo žemyn. Taip nurodė Visagalis Viešpats” (prezidentas Brigamas Jangas).
Pamoką pradėkite paklausdami:
Kokių pavyzdžių žinote iš istorijos arba iš šių dienų, kai žmonės užgaulioja arba priešinasi Gelbėtojo Bažnyčiai ir Jo pasekėjams?
Pakvieskite mokinius studijuojant Laiško filipiečiams 1 ieškoti tiesos, kuri padėtų jiems suprasti, kaip priešinimasis gali paveikti Viešpaties darbą.
Pakvieskite mokinius 13 Biblijos žemėlapyje „Apaštalo Pauliaus misijų kelionės“ surasti Filipus. Paaiškinkite, kad savo antrosios misionieriškos kelionės metu Paulius įkūrė Bažnyčios skyrių Filipuose (žr. Apaštalų darbų 16). Vėliau būdamas įkalintas, tikėtina, Romoje Paulius parašė šį laišką filipiečiams. Apibendrinkite Filipiečiams 1:1–11, paaiškindami, kaip Paulius išreiškė dėkingumą ir meilę Filipų šventiesiems.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 1:12–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kas įvyko dėl priešinimosi, kurį patyrė Paulius stengdamasis dirbti misionierišką darbą.
Koks, anot 12 eilutės, buvo priešinimosi, kurį patyrė Paulius, rezultatas? („Išėjo į gera Evangelijai plisti.“)
Kaip šis priešinimasis, pagal 13–14 eilutes, padeda plisti Evangelijai? (Žmonės „rūmuose“ [13 eilutė], arba kariniame štabe, žinojo, kad Paulius buvo įkalintas už mokymą apie Jėzų Kristų. Pauliaus įkalinimas įkvėpė kitus Bažnyčios narius drąsiau skelbti Evangeliją.)
Kokios tiesos galime pasimokyti iš šių eilučių apie tai, koks gali būti priešinimosi, kurį patiriame sekdami Jėzumi Kristumi, rezultatas? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie atpažino tokią tiesą: Priešinimasis, kurį patiriame sekdami Jėzumi Kristumi, gali prisidėti prie Jo darbo spartinimo.)
Sugrįžkite prie lentoje užrašyto prezidento Jango teiginio. Paklauskite mokinių, kokius žodžius jie pavartotų užpildydami praleistas vietas. Pavartokite tinkamus žodžius užpildydami praleistas vietas. Jums gali tekti paaiškinti, kad aukštyn šiame kontekste reiškia pirmyn.
Kokius žinote pavyzdžius, kaip priešinimasis padėjo spartinti Gelbėtojo darbą?
Apibendrinkite Filipiečiams 1:15–26, paaiškindami, kad Paulius pareiškė, jog nepaisant to, kas jam nutiktų, tai išaukštintų Gelbėtoją.
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 1:27–30. Paprašykite šio mokinio taip pat perskaityti Džozefo Smito Vertimo Filipiečiams 1:28 . Likusius mokinius pakvieskite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius ragino šventuosius daryti.
Ką Paulius ragino šventuosius daryti?
Ką, pagal 29–30 eilutes, Bažnyčios nariai patirs tarnaudami Gelbėtojui?
Mokiniams priminkite jų anksčiau atpažintą tiesą.
Kaip, jūsų manymu, Filipų šventieji būtų palaiminti, jei atmintų, kad jų patirtas priešinimasis sekant Jėzumi Kristumi gali prisidėti prie Jo darbo?
Paulius moko apie Gelbėtojo nuolaidumą ir duoda nurodymus šventiesiems dėl jų išgelbėjimo
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Filipiečiams 2:2 ir ieškoti, ką Paulius patarė Filipų šventiesiems.
Kaip apibendrintumėte Pauliaus patarimą?
Suskirstykite mokinius poromis. Pakvieskite kiekvieną porą garsiai kartu perskaityti Filipiečiams 2:3–8 ir ieškoti, ką Paulius nurodė šventiesiems daryti, kad jie taptų vieningi. Paprašykite po vieną mokinį iš kiekvienos poros užrašyti lentoje vieną patarimą, kurį jie rado.
Kodėl, pagal Pauliaus mokymus, Jėzus Kristus buvo nuolankumo ir nesavanaudiškumo pavyzdys?
Kokio principo, padėsiančio mums tapti vieningesniems, galime išmokti iš Pauliaus mokymų? (Nors mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Tapsime vieningesni, jei seksime Jėzaus Kristaus nuolankumo ir nesavanaudiško rūpinimosi kitais pavyzdžiu.)
Kaip mes savo šeimose, mokyklose, apylinkėse ar skyriuose galime sekti Gelbėtojo nuolankumo ir nesavanaudiškumo pavyzdžiu?
Ar kada matėte, kaip žmonės iškėlė kitų poreikius aukščiau savųjų? Kaip tos pastangos sustiprino vienybę?
Paaiškinkite, kad, kaip rašoma Filipiečiams 2:9–11, Paulius mokė, jog galiausiai kiekvienas priklaups ir „išpažin[s], [kad] „Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (11 eilutė.) Pakvieskite mokinius apmąstyti, koks, jų manymu, tai bus patyrimas jiems?
Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 2:12–13. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius patarė filipiečiams daryti, kas jų parklupimą prieš Viešpatį padarytų džiaugsmingą. Jums gali tekti paaiškinti, kad žodžiai „su baime ir drebėdami“ (12 eilutėje) nusako pagarbią baimę ir džiūgavimą (žr. Psalmyno 2:11; Raštų rodyklę, „Baimė“, scriptures.lds.org).
Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie žmonės neteisingai suprato Pauliaus žodžius Filipiečiams 2:12, manydami, kad esame išgelbėjami tik per savo darbus.
Kieno dėka išgelbėjimas tapo įmanomas? Kaip?
Kokiais dviem būdais, pagal Filipiečiams 2:13, Dievas padeda tiems, kurie stengiasi daryti tai, kas yra būtina išgelbėjimui? (Dievas padeda jiems „trokšti,“ arba norėti, bei paklusti Jo įsakymams dėl Jo „palankumo“.) (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Dievas padeda mums trokšti ir daryti tai, kas yra būtina, kad būtume išgelbėti, ir kas tampa įmanoma per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.)
Kokie yra išgelbėjimo reikalavimai, kuriuos mums išpildyti pateikė Dievas? (Mokinius galite pakviesti pasinaudoti trečiu ir ketvirtu tikėjimo teiginiais.)
Atkreipkite dėmesį, jog per Šventosios Dvasios įtaką Dievas gali padėti mums pasikeisti ir sutaurinti mūsų troškimus, kad norėtume Jam paklusti (žr. Mozijo 5:2). Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip Dievas padėjo pakeisti jų širdis taip, kad jie norėtų Jam paklusti, ir kaip Jis padėjo jiems ištikimiau laikytis Jo įsakymų?
Apibendrinkite Filipiečiams 2:14–30, paaiškindami, kad Paulius priminė šventiesiems, jog jie „[spindi] tarsi žiburiai pasaulyje“ (15 eilutė), ir pažadėjo pas juos siųsti pasiuntinius, kad sužinotų, kaip jie laikosi.
Paulius aprašo, ką paaukojo, kad sektų Jėzumi Kristumi
Pakvieskite mokinius pagalvoti apie tai, ką jie vertina, ką taip pat vertina pasaulis (tai gali būti šeima, draugai, išsilavinimas, maistas, technika ar pinigai), ir, jei įmanoma, parodykite daiktą, kuris simbolizuoja tai, apie ką jie pagalvojo. Paprašykite jų pagalvoti, vardan ko jie galėtų atsisakyti šių brangių dalykų?
Pakvieskite mokinius studijuojant Laiško filipiečiams 3 skyrių, ieškoti, ko atsisakė Paulius, kad gautų apdovanojimą, kuris yra prieinamas ir mums.
Apibendrinkite Filipiečiams 3:1–3, paaiškindami, kad Paulius perspėjo filipiečius apie nedorus mokytojus, kurie teigė, kad Bažnyčios atsivertusieji turėtų laikytis tam tikrų žydų papročių, tarp jų ir apipjaustymo (žr. New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 436).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 3:4–6. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius pasakė apie savo žydišką kilmę.
Kokias socialines ir religines žydų visuomenės privilegijas Paulius turėjo anksčiau? (Savo, kaip izraelito, genealogiją, fariziejaus pareigas, atsidavimą judaizmui ir griežtą įstatymo laikymąsi.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 3:7–11. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, koks buvo Pauliaus požiūris į privilegijas, kurias jis anksčiau turėjo žydų visuomenėje.
Kaip Paulius žiūrėjo į tai, ko atsisakė, kad sektų Jėzumi Kristumi?
Kodėl Paulius buvo pasiryžęs „visko netekti“? (8 eilutė.) (Kad galėtų pažinti Jėzų Kristų; „bū[ti] jame“ [9 eilutė], arba būti ištikimoje sandoroje su Juo; būti nuteisintam tikėjimu Juo; iškentėti vardan Jo; ir būti dalimi teisiųjų prikėlimo.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Filipiečiams 3:12–14. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius pripažino apie savo dvasinį tobulėjimą. Paaiškinkite, kad pasiekęs reiškia įgijęs.
Ką norėdamas įgyti Paulius veržėsi pirmyn, užuot telkęsis į dalykus, kurių atsisakė? (Paaiškinkite, kad „laimiki[s] aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia“ [14 eilutė], yra amžinasis gyvenimas.)
Kokio principo galime išmokti iš Pauliaus pavyzdžio apie tai, ką mes turime daryti, kad pažintume Jėzų Kristų ir įgytume amžinąjį gyvenimą. (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: Jei mes atsisakysime viso to, kas yra būtina, kad sektume Jėzumi Kristumi, ir veršimės pirmyn tikėjime, pažinsime Jį ir įgysime amžinąjį gyvenimą.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti prezidento Gordono B. Hinklio pasakojimą apie susitikimą su karinio jūrų laivyno karininku, kuris iš kitos šalies atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas kelti kvalifikacijos ir to apsilankymo metu prisijungė prie Bažnyčios. Paprašykite klasės pasiklausyti, ko jaunuolis buvo pasiryžęs atsisakyti, kad sektų Jėzumi Kristumi.
Paveikslėlis
Prezidentas Gordonas B. Hinklis
„Mane su juo supažindino prieš pat jam išvykstant į savo gimtąją šalį. […] Aš pasakiau: Tavo tautiečiai – ne krikščionys. Kas atsitiks, kai grįši namo būdamas krikščionis, o ypač krikščionis mormonas?“
Karininko veidas apsiniaukė, ir jis atsakė: „Mano šeima labai nusivils. Jie gali mane išvyti ir laikyti mirusiu. O dėl mano ateities ir karjeros – tai visos galimybės man bus uždarytos.“
Prezidentas Hinklis paklausė: „Ar jūs pasiryžęs mokėti tokią didelę kainą už Evangeliją?“
Nuo ašarų sudrėkusios juodos akys spindėjo jo maloniame rudame veide, kai jis paklausė: „Juk tai tiesa, ar ne?“
Susigėdęs, kad uždaviau jam tą klausimą, atsakiau: „Taip, tai tiesa.“
Į tai jis atsakė: „Tada visa kita nesvarbu!“ („Juk tai tiesa, ar ne?“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Ko jaunuolis buvo pasiryžęs atsisakyti, kad sektų Gelbėtoju?
Ko jūs (ar jūsų pažįstamas žmogus) atsisakė, kad sektų Gelbėtoju?
Kodėl Jėzaus Kristaus pažinimo ir artėjimo prie amžinojo gyvenimo apdovanojimai yra verti jūsų aukų?
Pakvieskite mokinius apmąstyti, ar yra kas nors, ko jie turėtų atsisakyti, kad visapusiškiau sektų Jėzumi Kristumi. Pakvieskite juos užsirašyti tikslą tai padaryti.
Apibendrinkite Filipiečiams 3:15–21, paaiškindami, kad Paulius perspėjo apie sunaikinimą, laukiantį tų, kurie dėmesį skirs vien tik žemiškiems malonumams. Jis taip pat mokė, kad Jėzus Kristus pakeis mūsų netobulus mirtingus kūnus į nemirtingus, kaip Jo.
Pamoką baikite paliudydami apie šioje pamokoje atpažintas tiesas.
Vyresnysis H. Burkė Pitersonas iš Septyniasdešimties paaiškino, ką reiškia būti nesavanaudiškam:
„Šiandieną tarp mūsų yra tokių, kurie yra visiškai nesavanaudiški, tokie, koks buvo Jėzus Kristus.
Nesavanaudiškas žmogus yra toks, kuriam kito žmogaus laimė ir gerovė rūpi labiau nei jo paties patogumas ar komfortas, žmogus, kuris yra pasiryžęs tarnauti kitam, kai tas darbas nėra nei pageidaujamas, nei vertinamas, arba toks žmogus, kuris yra pasiryžęs tarnauti net tiems, kurių jis nemėgsta. Nesavanaudiškas žmogus parodo pasiryžimą aukotis, pasiryžimą protu ir širdimi atsisakyti savo asmeninių norų, poreikių ir jausmų. Užuot siekęs ar reikalavęs pagyrimo ar pripažinimo arba siekęs savo asmeninių norų išsipildymo, nesavanaudiškas žmogus patenkins šiuos labai žmogiškus kitų poreikius“ (“Selflessness: A Pattern for Happiness,” Ensign, May 1985, 66).
Septyniasdešimčių prezidentūroje tarnavęs vyresnysis Tedas R. Kalisteris mokė apie dieviškas privilegijas ir Jėzaus padėtį, kurios Jis pats atsisakė, kad ateitų į žemę:
„Dievas Sūnus savo dangiškus, puošnius celestialinius namus išmainė į mirtingą būvį su visais primityviais jo atributais. Jis, „dangaus Karalius“ (Almos 5:50), „Viešpats Visagalis, kuris viešpatauja“ (Mozijo 3:5), paliko savo sostą, kad paveldėtų tvartelį. Jis Dievo viešpatavimą iškeitė į kūdikėlio priklausomybę nuo kitų. Jis atsisakė gerovės, galios, viešpatystės ir Savo šlovės pilnatvės – vardan ko? – pašaipų, patyčių, pažeminimo ir pavergimo. Tai buvo nepalyginamo masto išmainymas, neįtikėtino dydžio nuolaidumas, neišmatuojamo gylio nusileidimas“ (The Infinite Atonement [2000], 64).
Filipiečiams 2:12–13. „Darbuokitės savo išganymui. […] Nes Dievas skatina jus veikti“
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė, kaip Bažnyčios nariai gali „darbuo[tis] savo išganymui“ (Filipiečiams 2:12):
„Bažnyčios narius meldžiu dirbti teisumo darbus, laikytis įsakymų, siekti Dvasios, mylėti Viešpatį, savo gyvenime pirmenybę teikti Dievo karalystės reikalams ir taip darbuotis savo išgelbėjimui su baime ir virpuliu priešais Viešpatį“ (Conference Report, Oct. 1970, 8).
Tokie darbai, kuriuos Dievas įgalina mus atlikti, yra būtini siekiant patenkinti Jo iškeltus reikalavimus ir gauti visus palaiminimus, įmanomus tik dėl Apmokėjimo.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad mes esame išgelbėti dėl Gelbėtojo Apmokėjimo:
„Be abejonės, žmogus turi įspūdingų sugebėjimų ir dėl nepailstamų pastangų bei geležinės valios gali įgyvendinti didžius dalykus. Bet ir po viso savo paklusnumo ir gerų darbų vis tiek negalėsime būti išgelbėti nuo savo nuodėmių padarinių, jei ne malonė per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
[…] Žmogus negali pats savęs išgelbėti“ (“What Think Ye of Christ?” Ensign, Nov. 1988, 67).