Petro, Jokūbo ir Jono akivaizdoje Jėzus atsimainė. Po to Jis mokė juos apie Jono Krikštytojo, kaip Elijo, turėjusio paruošti kelią Mesijui, vaidmenį. Jėzui sugrįžus pas kitus mokinius, vienas vyras iš minios maldavo išvaryti iš jo sūnaus piktąją dvasią. Jėzus išvarė piktąją dvasią ir mokė mokinius, kad reikia melstis ir pasninkauti.
Petro, Jokūbo ir Jono akivaizdoje Jėzus atsimaino ir moko apie Eliją
Pakvieskite kelis savanorius išeiti į klasės priekį ir trumpai suvaidinti kokią nors fizines jėgas stiprinančią veiklą.
Kodėl žmonės nori arba jiems būtina sustiprėti fiziškai?
Kuo fizinė jėga panaši į dvasinę jėgą, arba tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kokiose situacijose mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi gali būti išmėginamas ir ypač reikalauja sustiprinimo? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.)
Paraginkite mokinius, studijuojant Morkaus 9:1–29, ieškoti tiesų, galinčių sustiprinti jų tikėjimą.
Apibendrinkite Morkaus 9:1–13, paaiškindami, jog čia pasakojama apie Jėzaus atsimainymą ant Atmainymo kalno Petro, Jokūbo ir Jono akivaizdoje. Džozefo Smito Vertimas patikslina, jog Jėzus mokė šiuos apaštalus, kad Jonas Krikštytojas atliko išpranašautą Elijo, arba turėjusiojo paruošti kelią Gelbėtojo atėjimui, vaidmenį (žr. Džozefo Smito Vertimą, Morkaus 9:10).
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:14–15. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, į kokią situaciją pateko Gelbėtojas, nusileidęs nuo kalno pas kitus savo mokinius. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Pakvieskite vieną kurį nors mokinį skaityti Morkaus 9:16–24 pasakojime užrašytus Gelbėtojo žodžius, o kitą – skaityti tėvo žodžius (šiuos vaidmenis galite paskirti prieš pamoką ir paprašyti, kad mokiniai pasiruoštų eilutes su žodžiais, kuriuos skaitys). Galite atlikti pasakotojo vaidmenį arba jį atlikti pakvieskite trečią mokinį. Paprašykite paskirtus mokinius garsiai perskaityti savo dalį iš Morkaus 9:16–18. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko tas tėvas prašė Gelbėtojo mokinių.
Kokios pagalbos savo sūnui prašė tėvas? (Galite paaiškinti, kad sūnų buvo apsėdusi piktoji dvasia, dėl kurios šis prarado kalbą, apkurto [žr. Morkaus 9:17, 25] ir susilaukė kitų negandų. Kai tik piktoji dvasia užvaldydavo sūnų, jam verždavosi putos, jis grieždavo dantimis ir pastirdavo.)
Paprašykite mokinių įsivaizduoti save to tėvo vietoje ir pagalvoti, kaip jo tikėjimą Gelbėtoju ir Jo galia galėjo paveikti mokinių nesugebėjimas išgydyti jo sūnų.
Paprašykite paskirtų mokinių garsiai perskaityti savo dalį iš Morkaus 9:19–22. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir įsivaizduoti, kaip kalbėdamasis su Viešpačiu jautėsi tas tėvas.
Kaip, jūsų manymu, kalbėdamasis su Viešpačiu jautėsi tas tėvas?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, ką apie šio tėvo jausmus ir maldas sako vyresnysis Holandas.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Neturėdamas jokios kitos vilties, šis tėvas pareiškia turimą tikėjimą ir maldauja pasaulio Gelbėtojo: „Jei Tuką gali padaryti, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ [Morkaus 9:22; kursyvas pridėtas.] Skaitydamas šiuos žodžius vos suvaldau ašaras. Įvardžio daugiskaita mūsų, matyt, pavartota sąmoningai. Iš esmės šis vyras sako: „Prašo visa mūsų šeima. Ši kova niekaip nesiliauja. Nebeturime jėgų. Mūsų sūnus metasi tai į vandenį, tai į ugnį. Jam nuolat gresia pavojus, ir mes nuolat bijome. Jau nebežinome, kur dar kreiptis. Ar Tu gali mums padėti? Būsime dėkingi už bet ką – dalinį pagydymą, kibirkštėlę vilties, bet kokį naštos, kurią kasdien neša šio berniuko motina, palengvinimą“ („Tikiu, Viešpatie“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti paskirtus Gelbėtojo žodžius Morkaus 9:23. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, ko Viešpats mokė šį tėvą.
Kuo šis tėvas turėjo tikėti?
Kokio principo šį tėvą pamokė Gelbėtojas? (Mokiniai gali vartoti kitus žodžius, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Jei tikime Jėzumi Kristumi, tai viskas mums įmanoma. Mokiniams galite pasiūlyti 23 eilutėje pažymėti šio principo mokančius žodžius.)
Atkreipkite mokinių dėmesį, kad žodis „viskas“ yra susijęs su visais teisiais palaiminimais, kurie atitinka Dievo valią, tikslus ir skirtą laiką.
Kaip tikėjimas šiuo principu gali padėti susiduriantiems su sunkumais, kurių, atrodo, neįmanoma įveikti?
Pakvieskite mokinį, kuriam skirtas tėvo vaidmuo, garsiai perskaityti Morkaus 9:24. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip į Gelbėtojo mokomą principą reagavo tėvas.
Apibūdinkite, koks tuo metu buvo šio tėvo tikėjimas?
Paprašykite mokinių atskirti dvi jo atsakymo dalis. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Džefrio R. Holando teiginį. Mokinių paprašykite pasiklausyti, ko tėvo atsakymas pamoko apie tai, ką mes galime daryti pradėjus svyruoti tikėjimui, apnikus dvejonėms ar baimei.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Su tikėjimo išbandymu susidūręs tėvas pirma pareiškia apie savo stiprybę, o tik po to pripažįsta savo ribotumą. Pirmiausia jis patvirtinančiai ir nedelsdamas pareiškia: „Tikiu, Viešpatie!“ Visus, kurie norėtų stipriau tikėti, kviečiu prisiminti šį vyrą! Baimės, abejonės ar sunkumų akimirkomis išlaikykite tikėjimą, kurį jau turite, nors tas tikėjimas ir ribotas. Augimo, kurį visi turėsime pereiti mirtingajame gyvenime, metu visi susidursime su kažkuo, kas dvasiškai bus panašu į minėto berniuko ligą ar minėto tėvo neviltį. Kai tai ištiks ir pasireikš, o sprendimo nesimatys, tvirtai laikykitės to, ką jau žinote, tvirtai stovėkite, kol ateis papildomas pažinimas“ („Tikiu, Viešpatie“).
Ką iš šio tėvo atsakymo sužinome apie tai, ką galime daryti tikėjimui pradėjus svyruoti? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: Jei laikomės įsitikinimų …)
Kaip, anot 24 eilutėje pateiktos antrosios tėvo atsakymo dalies, reiktų elgtis pradėjus svyruoti tikėjimui? (Mokiniams atsakius, lentoje nebaigtą teiginį papildykite tokia fraze: ir siekiame Viešpaties pagalbos …)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:25–27. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Gelbėtojas atsiliepė į šio tėvo prašymą.
Kaip Gelbėtojas atsiliepė į to tėvo prašymą?
Kaip, remdamiesi šio pasakojimo pamokomis, pabaigtumėte lentoje užrašytą teiginį? (Mokiniams atsakius, užbaikite lentoje užrašytą teiginį, kad jis perteiktų tokį principą: Jei laikomės įsitikinimų ir siekiame Viešpaties pagalbos, Jis padės mums sustiprinti savo tikėjimą.)
Sugrįžkite prie lentoje surašytų situacijų, kurias aptarėte pamokos pradžioje.
Kaip šiuo principu galite pasinaudoti panašiose situacijose?
Ar jūs arba jūsų pažįstamas žmogus, tikėjimui pradėjus svyruoti, esate sulaukę Viešpaties pagalbos, kai laikėtės to, kuo tikite, ir siekėte Jo pagalbos? (Galite papasakoti atvejį ir iš savo patirties.)
Paraginkite mokinius, tikėjimui pradėjus svyruoti, taikyti šį principą.
Priminkite mokiniams, kad iš pradžių šis tėvas savo sūnų gydyti nuvedė pas Jėzaus mokinius. Paprašykite mokinių įsivaizduoti save tų Kristaus mokinių vietoje.
Ką manytumėte ir kaip jaustumėtės po nesėkmingų bandymų iš berniuko išvaryti piktąją dvasią?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:28, o likusiųjų paprašykite surasti, ko mokiniai paklausė Jėzaus.
Ko mokiniai paklausė Jėzaus?
Pasiūlykite mokiniams peržvelgti Morkaus 9:19 ir rasti, kaip Gelbėtojas apibūdino ten buvusius žmones, taip pat ir mokinius. (Jie buvo „netikintys“ [netikinti giminė].) Paaiškinkite, kad čia netikintis tai tas, kuriam trūksta tikėjimo Jėzumi Kristumi. Tikėjimas Jėzumi Kristumi būtinas, kad kunigystės palaiminimai veiktų.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:29. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kaip Gelbėtojas atsakė į mokinių klausimą.
Ko Gelbėtojas pamokė savo mokinius?
Kaip malda ir pasninkas gali paveikti žmogaus tikėjimą? (Mokiniams atsakius, padėkite suprasti tokią tiesą: Tikėjimą Jėzumi Kristumi galime sustiprinti melsdamiesi ir pasninkaudami.)
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti teiginį iš knygelės Ištikimi tikėjimui. Likusiųjų paprašykite pasiklausyti apie skirtingas situacijas, kuriose atsispindi ši tiesa.
„Šis pasakojimas moko, kad malda ir pasninkas gali suteikti daugiau jėgų tiems, kurie teikia ir gauna kunigystės palaiminimus. Šį pasakojimą taipogi galima pritaikyti jūsų asmeninėms pastangoms gyventi pagal Evangeliją. Jei turite silpnybę ar nuodėmę, su kuria kovojate, jums gali reikėti pasninkauti ir melstis, kad gautumėte norimą pagalbą ar atleidimą. Kaip tas Kristaus išvarytas demonas, jūsų sunkumas irgi gali būti toks, kuris išeis tik per maldą ir pasninką (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 119).
Remdamiesi šiuo teiginiu pasakykite, kokioms situacijoms galima taikyti šią tiesą?
Ar kada nors malda ir pasninkas padėjo jums sustiprinti savo tikėjimą Kristumi ir gauti trokštamus dorus palaiminimus?
Paprašykite mokinių paminėti, kokių palaiminimų, gaunamų per maldą ir pasninką sustiprinus tikėjimą Jėzumi Kristumi, jie trokšta sau ir kitiems. Paskatinkite juos užsirašyti tikslą melstis ir pasninkauti dėl šių palaiminimų kitą pasninko sekmadienį.
Paveikslėlis
raštų įvaldymo piktograma
Raštų įvaldymo apžvalga
Galite iš anksto susirasti Raštų įvaldymo ištraukas, kurių mokiniai galbūt dar nežino. Paprašykite mokinių jas perskaityti ir pasižymėti. Kiekvienam mokiniui ar porai paskirkite po naują Raštų įvaldymo ištrauką ir paprašykite popieriaus lapelyje nupiešti joje mokomą principą. Pakvieskite mokinius klasei paaiškinti savo piešinius. Piešinius galite pakabinti, kad vėliau būtų galima prie jų sugrįžti.
(Pastaba. Jei turite laiko, šią veiklą galite atlikti bet kurios pamokos pradžioje arba pabaigoje.)
Komentarai ir kontekstas
Morkaus 9:22–24. Jei laikomės įsitikinimų ir siekiame Viešpaties pagalbos, Jis padės mums sustiprinti savo tikėjimą.
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip patarė stiprinti tikėjimą:
„Kai užgriūna problemos ir iškyla abejonės, nepradėkite ieškoti tikėjimo, sakydami kiek netikite, tai yra, pradėdami nuo netikėjimo. […] Neprašau apsimetinėti, kad tikite, kai netikite. Prašau likti ištikimus tikėjimui, kurį turite. Kartais elgiamės taip, tarsi nuoširdžiai pareikšti abejones būtų didesnė moralinė narsa, nei nuoširdžiai pareikšti tikėjimą. Taip nėra! Taigi visi prisiminkime šį aiškų Raštų pamokymą: abejones išsakykite taip sąžiningai, kaip dera; gyvenime jų apstu vienais ar kitais klausimais. Bet jeigu jūs ir jūsų šeima norite būti išgydyti, neleiskite, kad šios abejonės sutrukdytų tikėjimui padaryti savo stebuklą. […]
[…] Užklupus abejonėms ar sunkumams, nebijokite prašyti pagalbos. Jei jos norime taip pat nuolankiai ir nuoširdžiai kaip tas tėvas, galime ją gauti. Toks nuoširdus troškimas Raštuose reiškiamas kaip „tikras ketinimas“, vykdomas be „jokios veidmainystės ir jokios apgaulės priešais Dievą“[2 Nefio 31:13]. Liudiju, kad atsakydamas į tokią atkaklią maldą Dievas atsiųs mūsų tikėjimą stiprinančią pagalbą iš abiejų uždangos pusių“ („Tikiu, Viešpatie“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jei kurį nors iš jūsų mokinių yra apėmusios su Gelbėtojo Bažnyčios doktrina arba istorija susijusios dvejonės ar baimės, galite rekomenduoti jiems pastudijuoti įrašus Bažnyčios Gospel Topics (Evangelijos temų) puslapyje (žr. lds.org/topics).
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Matome, kad Raštuose pasninkas beveik visuomet jungiamas su malda. Be maldos pasninkas nebus pilnas, tai bus tiesiog badavimas. Jei norime, kad mūsų pasninkas būtų daugiau nei badavimas, mums reikia pakelti savo širdis, protus ir balsus bendraujant su mūsų Dangiškuoju Tėvu. Pasninkas, sujungtas su nuoširdžia malda, yra galingas“ („Pasninko įstatymas“, 2001 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Daugiau informacijos apie pasninko sujungimą su malda ieškokite vyresniojo Karlo B. Prato kalboje „Tinkamo pasninko palaiminimai“, 2004 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.