Jėzus papasakojo Savo mokiniams apie artėjančią mirtį ir prisikėlimą ir mokė juos, kas bus didžiausias Dievo karalystėje. Jis perspėjo, kokios pasekmės laukia vedančių į nuodėmę kitus, ir nurodė mokiniams šalintis į nuodėmę vedančių dalykų.
Jėzus pranašauja apie Savo mirtį ir prisikėlimą ir moko, kas bus didžiausias Dievo karalystėje
Atsineškite į klasę mokiniams pažįstamą stiprų kvapą skleidžiantį daiktą (pavyzdžiui, ką tik perpjautą apelsiną arba svogūną, arba šviežios duonos). Prieš pamoką jį padėkite ten, kur jo nematys mokiniai.
Pradėkite pamoką paklausdami, ar užėję jie neužuodė klasėje naujo kvapo.
Ar, atpažinus šį kvapą, jis sukėlė kokias nors mintis arba norą kažką daryti?
Pabrėžkite, kad kaip kvapas gali daryti įtaką mums, taip mes galime veikti kitų mintis ir elgesį. Paprašykite mokinių Morkaus 9:30–50 rasti tiesas, galinčias padėti suprasti, kaip jie veikia kitų pastangas sekti Gelbėtoju ir kaip kiti veikia juos pačius.
Paaiškinkite, kad, išvaręs iš vaikino piktąją dvasią (žr. Morkaus 9:17–29), Gelbėtojas su mokiniais patraukė per Galilėją. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:31–32. Paprašykite, kad likusieji, sekdami skaitomą tekstą, surastų, kokius įvykius išpranašavo Gelbėtojas.
Kokius įvykius išpranašavo Gelbėtojas?
Apibendrinkite Morkaus 9:33–37, paaiškindami, kad, atėjęs į Kafarnaumą, Jėzus Savo mokinius mokė, kas bus didžiausias Dievo karalystėje. Jis taip pat nurodė jiems į Bažnyčią priimti tuos, kurie tampa nuolankūs kaip vaikai ir priima Jį (žr. Joseph Smith Translation, Mark 9:34–35). (Pastaba. Šie mokymai bus išsamiau aptariami pamokoje, kurioje nagrinėjamas Morkaus 10 skyrius.)
Jėzus perspėja nevesti kitų į nuodėmę ir šalintis į nuodėmę vedančių dalykų
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:38. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, apie kokią situaciją Gelbėtojui papasakojo apaštalas Jonas.
Ką Gelbėtojui pranešė apaštalas Jonas?
Paaiškinkite, kad apaštalai uždraudė šiam vyrui išvarinėti demonus, nes jis nekeliavo su dvylika apaštalų. Tačiau Gelbėtojas liepė jiems nedrausti šiam vyrui (nurodydamas, kad tai buvo doras vyras, turintis tam įgaliojimą) ir mokė, kad padedantys Jo atstovams bus apdovanoti (žr. Morkaus 9:39–41).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:42. Kitiems pasiūlykite sekti skaitomą tekstą ir rasti Viešpaties perspėjimą. Paaiškinkite, kad šiame kontekste žodis papiktinti reiškia daryti klaidinančią įtaką, vesti į nuodėmę arba skatinti palikti tikėjimą.
Kokią žmonių grupę Gelbėtojas perspėjo dėl vedimo į nuodėmę? (Gali tekti paaiškinti, kad „tikintieji [Jėzų] mažutėliai“ yra tie, kurie tik pradeda tikėti, pavyzdžiui, jaunimas ir naujai atsivertusieji, taip pat ir įvairaus amžiaus nuolankūs, patiklūs Kristaus mokiniai.)
Kaip Jėzus perspėjo nevesti kitų į nuodėmę? (Jis nurodė, kad būtų geriau mirti, nei patirti dideles kančias ir atskyrimą nuo Dievo – tai, ką patirsime, jei vesime kitus į nuodėmę.)
Kokį principą galime rasti 42 eilutėje užrašytame Gelbėtojo perspėjime? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei vesime tikinčiuosius Jėzų Kristų į nuodėmę, turėsime atsakyti prieš Dievą.)
Kaip kai kurie žmonės tikinčiuosius Jėzų Kristų veda į nuodėmę?
Priminkite mokiniams klasėje jaustą kvapą ir tą faktą, kad lygiai kaip tas kvapas mes galime kitiems daryti teigiamą arba neigiamą įtaką. Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie veikia tikinčiuosius Jėzų Kristų.
Kad padėtumėte mokiniams atpažinti dar vieną Gelbėtojo mokytą principą, pakvieskite į priekį išeiti savanorį, avintį batus su raišteliais. Paprašykite mokinio atrišti ir vėl užrišti vieno bato raištelius viena ranka. Mokiniui tai darant, paklauskite likusiųjų:
Kokių sunkumų patirtumėte netekę vienos rankos?
Ar dėl kokios nors priežasties būtų verta prarasti ranką?
Paaiškinkite, kad kurios nors kūno dalies pašalinimas vadinamas amputacija ir gali būti atliekamas, kai ta kūno dalis yra smarkiai sužeista, infekuota arba pažeista ligos. Nors amputacija ir reabilitacija po jos gali būti skausminga ir traumuojanti, šis procesas gali apsaugoti nuo infekcijos išplitimo po visą kūną ir nuo didesnės žalos arba mirties.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 9:43. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ko mokė Gelbėtojas apie tai, kada būtų geriau prarasti ranką, nei likti su abiem.
Kokiu atveju būtų geriau prarasi vieną ranką, nei ją išsaugoti?
Ar manote, kad šį mokymą reikia priimti pažodžiui ir nusikirsti ranką, kuri „prasikalto“ arba vedė mus į nuodėmę? (Gali tekti paaiškinti, jog Gelbėtojas neturėjo omenyje, kad žmonėms reikia tai priimti pažodžiui ir nusikirsti sau rankas. Jis kalbėjo perkeltine prasme, pabrėždamas savo mokymo svarbą.)
Pakvieskite kurį nors mokinį lentoje nupiešti žmogų. Mokiniui piešiant paaiškinkite, kad geriau suprasti šioje ištraukoje užrašytą Gelbėtojo mokymą gali padėti Džozefo Smito Vertimo Morkaus 9:43–48. Iš šių eilučių sužinome, jog Gelbėtojas pasitelkė rankos, kojos ir akies simbolius, kad pavaizduotų į nuodėmę mus vedančius dalykus. Lentoje piešiančiam mokiniui nurodykite savo piešinyje apibraukti ranką, koją ir akį. Tada leiskite mokiniui grįžti į savo vietą.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Džozefo Smito Vertimo Morkaus 9:40–48 (Raštų rodyklėje). Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir rasti, ką Viešpats palygino su ką nors „piktinančia“, arba į nuodėmę vedančia, ranka, koja ir akimi. (Gali tekti paaiškinti, kad Džozefo Smito Vertimo Morkaus 9:40–41, 43 vartojamas žodis gyvenimas reiškia amžinąjį gyvenimą.
Ką, pasak šio vertimo, reiškia piktinanti ranka, koja ar akis? (Ranka reiškia šeimos narius ir draugus, koja reiškia žmones, į kuriuos žiūrime kaip į pavyzdžius, kaip reikia mąstyti ir elgtis, o akis reiškia mūsų vadovus.)
Lentoje, mokinio nupieštame piešinyje, ant pažymėtų vietų surašykite jų paaiškinimus.
Ką Gelbėtojas mus mokė daryti su nedora ar į nuodėmę vedančia įtaka?
Kuo nedoros įtakos šalinimasis panašus į amputaciją?
Kas gali nutikti, jeigu nesišalinsime nedoros įtakos? Kodėl?
Kokią tiesą galime sužinoti iš šiose eilutėse pateiktų Gelbėtojo mokymų? (Nors mokiniai gali atsakyti ir kitais žodžiais, jie turėtų išreikšti tokią tiesą: Geriau šalintis nedoros įtakos, nei galiausiai būti atskirtam nuo Dievo. Šią tiesą užrašykite lentoje remdamiesi mokinių pavartotais žodžiais.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti vyresniojo Valterio F. Gonzaleso iš Septyniasdešimties teiginį. Klasės paprašykite pasiklausyti, kokios dar įtakos turime šalintis.
Paveikslėlis
Vyresnysis Valteris F. Gonzalesas
„Iš to išplaukia, kad toks nukirtimas taikomas ne tik draugams, bet ir kiekvienai blogai įtakai, tokiai kaip netinkamos televizijos programos, interneto svetainės, kino filmai, literatūra, žaidimai ar muzika. Šio principo įsirašymas į savo širdį padės mums pasipriešinti pagundai pasiduoti bet kokiai blogai įtakai“ („Šiandien yra laikas“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Su kokiais sunkumais galite susidurti šalindamiesi nedoros įtakos?
Kaip sužinoti tinkamus būdus šalintis nedoros įtakos?
Paaiškinkite, kad šalintis nedoros įtakos nereiškia elgtis grubiai, smerkti kitus arba nebendrauti su tais, kurie nėra ištikimi Bažnyčios nariai. Žinoma, mes turime šalintis, arba vengti, artimai bendrauti su tais žmonėmis, kurie gali mus nuvesti į nuodėmę. Galbūt mums ir nepavyks pašalinti, arba išvengti, visos į nuodėmę vesti galinčios įtakos, bet Viešpats mus palaimins, kai stengsimės kaip galėdami šalintis bet kokios nedoros įtakos, ugdydami savikontrolę, padedančią vengti tos įtakos, kurios visiškai pašalinti negalime.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite du mokinius ateiti prieš klasę. Kiekvienam mokiniui nurodykite garsiai perskaityti po vieną čia pateiktą pavyzdį ir užduoti likusiems mokiniams su juo susijusius klausimus. Paraginkite mokinius savo atsakymus pagrįsti Morkaus 9:43–48 užrašyta tiesa.
1 pavyzdys. Turiu draugų, kurie dažnai ragina mane dalyvauti Dievo įsakymus laužančiose veiklose. Tačiau manau, kad galiu padaryti jiems gerą įtaką, jei ir toliau leisiu laiką su jais.
Ar prarasiu savo gebėjimą daryti įtaką šiems draugams, jei atsiribosiu nuo jų? Kokio pobūdžio turėtų būti mūsų santykiai?
Ką turėčiau sakyti ir daryti, kad tinkamai atsiribočiau nuo tokių draugų?
2 pavyzdys. Jau keleri metai esu populiarios grupės gerbėjas. Neseniai savo išleistoje muzikoje ir interviu jie skatino elgesį ir idėjas, kurie prieštarauja Viešpaties standartams ir mokymams.
Juk tai tėra muzika ir žodžiai, ar ne? Taigi, koks pavojus čia slypi, jei ir toliau klausysiuosi jų muzikos ir stebėsiu juos socialiniuose tinkluose?
Padėkokite savanoriams už pagalbą ir paprašykite sugrįžti į savo vietas. Paklauskite mokinių:
Nors kartais ir sunku šalintis į nuodėmę vedančios įtakos, ką gausime už tokią auką? (Daugybę palaiminimų, taip pat ir amžinąjį gyvenimą.) Kodėl šis apdovanojimas vertas bet kokios aukos?
Ar jums arba jūsų pažįstamiems yra pavykę atsiriboti nuo nedoros įtakos? (Mokiniams priminkite nesidalinti tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.) Kodėl buvo sunku šalintis tos įtakos? Kokius palaiminimus dėl to gavote?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar gyvenime kas nors jiems daro tokią įtaką, kuri galėtų nuvesti į nuodėmę. Paraginkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti, kaip jos šalinsis.
Apibendrinkite Morkaus 9:49–50 paaiškindami, kad Gelbėtojas nurodė savo mokiniams tarpusavyje sugyventi draugiškai.
Užbaikite skatindami mokinius veikti pagal pamokos metu pajaustus Dvasios raginimus.
„Žmogaus Sūnus“ – taip Jėzus Kristus tituluodavo Save (Luko 9:22; 21:36). Tai reiškia Šventumo Žmogaus Sūnų. Šventumo Žmogus yra vienas iš Dievo Tėvo vardų. Kai Jėzus vadindavo Save Žmogaus Sūnumi, tai buvo atviras pareiškimas apie Jo dievišką ryšį su Savo Tėvu. Šis titulas dažnai minimas Evangelijose. Paskutinių dienų apreiškimas patvirtina šio Gelbėtojo vardo ypatingą reikšmę ir šventumą (DS 45:39; 49:6, 22; 58:65; Mozės 6:57) (Raštų rodyklė, „Žmogaus Sūnus“; scriptures.lds.org).
Morkaus 9:38–40. Vyras, kuris Gelbėtojo vardu išvarinėjo velnius
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, jog apaštalas Jonas susirūpino, kad vienas vyras išvarinėja demonus Gelbėtojo vardu, ko gero, dėl to, kad jis „nepriklausė glaudžiam kartu su Mokytoju keliavusių, valgiusių, miegojusių ir bendravusių mokinių ratui“. Lukas rašė: „Jis nevaikščioja kartu su mumis“, tai reiškia, kad jis ne iš keliaujančių bendrininkų tarpo. Bet iš mūsų Viešpaties atsakymo akivaizdu, kad jis buvo karalystės narys, veikiantis teisėtai, su kunigystės įgaliojimu ir tikėjimo galia. Arba Jonas jo nepažinojo ir todėl klaidingai manė neturint įgaliojimo, arba jis klaidingai manė, kad galią išvaryti demonus turi tik Dvylika ir ji neskirta visiems ištikimai tikintiems kunigystę turintiesiems. Gali būti, kad demonus išvarantis žmogus buvo iš Septyniasdešimties. Naujajame Testamente nerašoma apie pirmojo Septyniasdešimties kvorumo pašaukimą, bet kai Jėzus (paskutinėmis dienomis) tarnauti pašaukė antrąjį Septyniasdešimties kvorumą, Jis aiškiai suteikė jiems galią išvaryti demonus (Luko 10:1–20)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:417).
„Morkaus 9:40 užrašytas Gelbėtojo atsakymas patikino Joną ir Dvyliką, kad tas vyras buvo įgaliojimą turintis mokinys, nors ir ne apaštalas“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 125).
Morkaus 9:42. „Būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė“
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie Morkaus 9:42 pateiktą Gelbėtojo perspėjimą:
„Nedaug nusikaltimų yra tokie bjaurūs ir nedori, kaip klaidingų doktrinų mokymas ir sielų nuklaidinimas tolyn nuo Dievo ir išgelbėjimo. […] Jei amžinasis džiaugsmas – tai dovana, duodama mokantiems tiesos ir atvedantiems sielas į išgelbėjimą, negi mokantys klaidingų doktrinų ir vedantys sielas į prakeikimą kaip atpildo negaus amžino apgailestavimo? (DS 18:10–16.)
[…] Geriau jau mirti ir prarasti besitęsiančios mirtingosios egzistencijos palaiminimus, nei gyventi vedant sielas tolyn nuo tiesos, taip įgyjant amžiną pasmerkimą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:420).
Morkaus 9:43–48. Šalinimasis į nuodėmę nuvesti galinčios įtakos
Prezidentas Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kaip tinkamai šalintis galinčių nuvesti jus į nuodėmę:
„Su kuo pasirinksite bendrauti?
Bendrausite su daug gerų žmonių, kurie taip pat tiki Dievą. Nesvarbu, ar tikintieji yra žydai, katalikai, protestantai ar musulmonai – jie žino, kad tikrai egzistuoja absoliuti tiesa! […]
Savo gyvenimo kelionėje taip pat susipažinsite su žmonėmis, kurie netiki Dievo. Daugelis jų dar nerado dieviškos tiesos ir nežino, kur jos ieškoti. Jūs, karališkos kilmės jaunuoliai, ateisite jiems į pagalbą. […]
Kai bendraujate su netikinčiaisiais, turėkite omenyje, kad gali pasitaikyti tokių, kurių kėslai nėra patys geriausi (žr. DS 1:16; 89:4). Kai tik tai išsiaiškinsite – bėkite nuo jų kaip galima greičiau ir visam laikui (žr. 1 Timotiejui 6:5–6, 11)“ (“What Will You Choose?” Ensign, Jan. 2015, 33, Liahona, Jan. 2015, 21).
Morkaus 9:43–48. Patekti „į pragarą, […] kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“
Morkaus 9:43, 45, 47 vartojamas žodis pragaras – tai žodžio gehena, kuris yra graikiška hebrajų žodžio ge hinom, reiškiančio Hinomo slėnį, forma. Šiame giliame slėnyje Jeruzalės pietuose „stabmeldžiai žydai aukojo savo vaikus [pagonių dievui] Molechui (2 Metr. 28:3; 33:6; Jer. 7:31; 19:2–6)“ (Bible Dictionary, „Hell“). Karaliui Jošijui tai uždraudus, slėnis buvo „naudojamas miesto atmatoms deginti (2 Kar 23:10) ir taip tapo vieta, simboliškai reiškiančia kančių vietą (Mato 5:22, 29–30; 10:28; 18:9; 23:15, 33; Morkaus 9:43, 45, 47; Luko 12:5; Jokūbo 3:6). Posakis „pragaro ugnis“, ko gero, kilo žmonėms matant šią negęstančią ugnį ir bandant įsivaizduoti tuos, kurie sąmoningai nepaklūsta Dievui“ (Bible Dictionary, „Hell“).
Morkaus 9:44, 46 kalbama, kad maištautojų „kirminas nemiršta“. Kai kurie kirminai maitinasi atmatomis. Parazituojantys kirminai apsigyvena gyvuose kūnuose, sukeldami įvairius negalavimus ir stiprų skausmą. Taigi kirminas, kuris „nemiršta“, reiškia maištautojų prisiminimus ir sąžinės graužatį, kuri nesiliaus graužusi ir kankinusi jų kitame gyvenime.