Biblioteka
Pamoka studijuojantiems namuose. Morkaus 4–9 (8 dalis)


Pamoka studijuojantiems namuose

Morkaus 4–9 (8 dalis)

Pasiruošimo medžiaga studijų namuose mokytojui

Kasdienių studijų namuose pamokų santrauka

Toliau pateiktų doktrinų ir principų, kurių mokiniai mokėsi studijuodami Morkaus 4–9 (8 dalį), nereikėtų įtraukti į šią pamoką. Pamokoje susitelkite tik į keletą iš šių doktrinų ir principų. Atsižvelgdami į mokinių poreikius, vadovaukitės Šventosios Dvasios raginimais.

1 diena (Morkaus 4–5)

Mokiniai sužinojo, kad, jei užėjus nerimui ar baimei siekiame Viešpaties pagalbos, Jis mums gali suteikti ramybę. Jie taip pat sužinojo, kad savo gyvenime patyrę Gelbėtojo galią, galime liudyti kitiems apie Jo palaiminimus ir užuojautą. Iš istorijų apie Jayro dukrą ir kraujoplūdžio varginamą moterį mokiniai sužinojo, kad, jei savo pastangomis ateiti pas Jėzų Kristų rodome tikėjimą Juo, Jis gali mus išgydyti ir kad rodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi reiškia tikėti Jį net apėmus abejonėms.

2 diena (Morkaus 6–8)

Iš istorijos apie daugiau negu penkių tūkstančių žmonių pamaitinimą mokiniai sužinojo, kad, kai Gelbėtojui atiduodame viską, ką turime, siekdamas Savo tikslų Jis gali išaukštinti mūsų aukas. Mokiniai taip pat sužinojo, kad galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu, įsiklausydami į kitų žmonių poreikius ir padėdami juos patenkinti.

3 diena (Morkaus 9:1–29)

Iš pasakojimo, kaip Jėzus iš berniuko išvaro netyrąją dvasią, mokiniai sužinojo, kad, jei tikime Jėzų Kristų, viskas mums įmanoma. Toje pamokoje buvo mokoma ir tokių principų: jei laikomės įsitikinimų ir siekiame Viešpaties pagalbos, Jis padės mums sustiprinti savo tikėjimą. Tikėjimą Jėzumi Kristumi galime sustiprinti melsdamiesi ir pasninkaudami.

4 diena (Morkaus 9:30–50)

Studijuodami Morkaus 9:30–50, mokiniai išmoko, kad, jei tikinčiuosius Jėzų Kristų vesime į nuodėmę, turėsime atsakyti prieš Dievą. Iš šiose eilutėse pateiktų Gelbėtojo žodžių mokiniai sužinojo, kad geriau šalintis nedoros įtakos, nei galiausiai likti atskirtam nuo Dievo.

Įvadas

Ši pamoka gali padėti mokiniams suprasti, kad pastangos įtikti kitiems, o ne daryti tai, ką žinome esant teisinga, gali privesti prie neteisingų sprendimų, liūdesio ir apmaudo.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Morkaus 6:1–29

Jėzus atstumiamas Nazarete ir išsiunčia dvylika apaštalų. Pasakojimas apie Jono Krikštytojo mirtį

Pamoką pradėkite paprašydami mokinių pagalvoti, kada paskutinį kartą jie buvo verčiami daryti ką nors, kas, jų manymu, buvo neteisinga.

Lentoje užrašykite šį teiginį (iš “Making the Right Choices,” Ensign, Nov. 1994, 37):

„Žmonės, kurie elgiasi neteisiai, nori, kad prisijungtumėte prie jų, nes jie jaučiasi geriau, kai ir kiti tai daro“ (vyresnysis Ričardas G. Skotas).

  • Kokių žinote pavyzdžių, kai kiti verčia daryti tai, kas, jūsų manymu, yra neteisu?

Paraginkite mokinius studijuojant Morkaus 6 skyrių rasti principą, galintį padėti jiems išvengti negatyvaus bendraamžių spaudimo.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 6:17–18. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir rastų, ką Herodas padarė Jonui Krikštytojui. Tegu mokiniai papasakoja, ką rado.

  • Ką Herodas padarė Jonui Krikštytojui ir kodėl?

Herodas išsiskyrė su žmona ir vedė brolio Pilypo žmoną Herodiją. Tai buvo grubus žydų įstatymo pažeidimas (žr. Kunigų 18:16), ir Jonas Krikštytojas tai viešai pasmerkė. Jono priešinimasis šiai santuokai supykdė Herodiją, todėl, norėdamas jai įtikti, Herodas įkalino Joną.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 6:19–20. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, ką Herodija norėjo padaryti Jonui Krikštytojui.

  • Ką Herodija norėjo padaryti Jonui Krikštytojui?

  • Kodėl ji negalėjo jo nužudyti? (Kadangi Herodas bijojo Jono ir žinojo, kad tai Dievo žmogus.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 6:21–29. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Jonui Krikštytojui padarė Herodas.

  • Ką, pasak 26 eilutės, jautė Herodas, verčiamas nužudyti Joną Krikštytoją?

  • Kodėl Herodas liepė nukirsdinti Jonui galvą, nors žinojo, kad tai neteisinga, ir nenorėjo to daryti? (Herodui labiau rūpėjo, ką mano jo svečiai.)

  • Kokio principo galime išmokti iš Herodo pasirinkimo: kas nutinka mums bandant įtikti kitiems, o ne daryti tai, kas teisinga? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Pastangos įtikti kitiems, o ne daryti tai, kas, mūsų žiniomis, yra teisinga, gali privesti prie neteisingų sprendimų, širdgėlos ir apgailestavimo.)

Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti šį principą, suskirstykite juos į grupeles iki keturių asmenų ir paprašykite pateikti kelis pavyzdžius, kaip jaunimas galėtų pasirinkti tarp pastangų įtikti kitiems ir teisingo elgesio. Skirkite pakankamai laiko, tada paprašykite kiekvieną grupelę papasakoti, kaip pavyko atlikti užduotį. Jiems tai darant, kelis atsakymus užrašykite lentoje.

  • Kaip pasidavimas šiuose pavyzdžiuose aprašomam spaudimui atneša širdgėlą ir apgailestavimą?

  • Ar kada nors esate matę, kaip žmogus, užuot pataikavęs kitiems, pasirenka tai, kas teisinga?

  • Kas gali mums padėti pasirinkti tai, ką žinome esant teisinga, užuot stengusis įtikti kitiems?

Garsiai perskaitykite šį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį apie teisingus sprendimus:

Paveikslėlis
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas

„Teisingus sprendimus lengviausia priimti, kai tai darome gerokai iš anksto […]. Tai apsaugo nuo kankinimosi kryžkelėje [kai reikia apsispręsti], kai esame pavargę ir stipriai gundomi“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 108).

Paprašykite mokinių pagalvoti apie kitą savaitę ir nuspėti situacijas, kuriose jiems gali tekti rinktis tarp pataikavimo kitiems ir teisingo elgesio. Paraginkite apsispręsti, kaip jie reaguos į galimą spaudimą, jei taip atsitiktų.

Paaiškinkite, kad Herodas, išgirdęs apie daugybę Galilėjoje Jėzaus padarytų stebuklų, išsigando, ar tik ne Jonas Krikštytojas prisikėlė iš mirusiųjų ir daro stebuklus (žr. Morkaus 6:14–16).

Morkaus 7–8

Jėzus Kristus išgydo du žmones ir moko Savo mokinius

Paaiškinkite, kad Morkaus 7–8 skyriuose aprašomi du atvejai, kai Gelbėtojas ką nors išgydo. Mokinius suskirstykite poromis. Paprašykite, kad vienas kiekvienos poros mokinys perskaitytų Morkaus 7:31–35, o kitas – Morkaus 8:22–25. Tada pakvieskite mokinius savo porininkams nupasakoti išgydymo stebuklus, apie kuriuos jie skaitė tose eilutėse.

Skirkite pakankamai laiko, tada pakvieskite mokinius paaiškinti, kaip Gelbėtojas gydė šiuos du žmones.

  • Ko pasimokome iš to fakto, kad neregys nebuvo visiškai išgydytas per vieną kartą?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite paklausyti, kodėl Gelbėtojas neregį išgydė palaipsniui, per kelis kartus.

Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis

„Tai unikalus stebuklas. Tai vienintelis užrašytas įvykis, kai Jėzus žmogų išgydė per kelis kartus. Gali būti, kad Gelbėtojas taip elgėsi stiprindamas silpną, bet augantį neregio tikėjimą. Akivaizdu, kad sėkmingas fizinis kontaktas su Jėzumi turėjo viltį, tikrumą ir tikėjimą neregiui suteikiantį poveikį. Jėzus pats 1) už rankos nusivedė neregį už kaimo, 2) patepė savo seilėmis neregio akis, 3) atliko rankų uždėjimo apeigą ir 4) dar kartą Savo rankomis palietė to žmogaus akis.

Šis gydymo būdas neabejotinai moko, kad žmogus iš visų jėgų ir su visu tikėjimu turi siekti gydančiosios Viešpaties malonės, ir nors to užtenka tik iš dalies pagyti, tačiau po to jie dar gali įgyti papildomą patikinimą ir tikėjimą, kad visiškai išgis ir bus sveiki. Dažnai nuo dvasinių negalių žmonės išgyja palaipsniui, žingsnis po žingsnio, kai gyvenimą suderina su Dievo planais ir tikslais“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:379–380).

  • Kaip laipsniškas išgijimas stiprina žmogaus tikėjimą Jėzumi Kristumi?

  • Kodėl svarbu suprasti, kad kai kurie palaiminimai, pavyzdžiui, liudijimo apie Evangeliją sustiprinimas arba fizinis bei dvasinis išgijimas, dažnai gaunami palaipsniui arba per kelis kartus, o ne tuojau pat ar visi iš karto?

Apibendrinkite Morkaus 8:27–22, paaiškindami, kad Jėzus paklausė Savo mokinių, kuo Jį laiko žmonės. Jie atsakė, kad kai kas Jį laiko Jonu Krikštytoju, kai kas kitu pranašu.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Morkaus 8:29. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką apie Jėzų pareiškė Petras.

  • Kas, pasak Petro, buvo Jėzus? (Graikų kalboje žodis Kristus yra žodžio Mesijas atitikmuo.)

Apibendrinkite Morkaus 8:30–31, paaiškindami, kad Jėzus mokė Savo mokinius, jog bus atstumtas žydų ir nužudytas. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 8:32–33. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir išsiaiškinti, kaip į šias naujienas reagavo Petras.

Paaiškinkite: kadangi žydai tikėjosi sulaukti Mesijo nugalėtojo, Petrui ir daugeliui kitų to meto žydų buvo sunku suvokti ir priimti idėją Mesijo, kuris kentės ir mirs.

  • Kuo Petras buvo panašus į Morkaus 8:22–25 aprašytą neregį? (Tiesą Petras pradėjo „matyti“ palaipsniui. Jis tikėjo Gelbėtoją, bet jo supratimas apie Gelbėtojo misiją augo po mažą žingsnelį.)

  • Kaip Viešpats padėjo jums, ar jūsų pažįstamam palaipsniui vis geriau matyti tiesą?

Užbaikite šios dienos pamoką paprašydami mokinių tyliai perskaityti Morkaus 8:34–38 ir apmąstyti, kaip šiandieninė pamoka gali padėti jiems pirmenybę gyvenime teikti Viešpačiui.

Kita dalis (Morkaus 10Luko 4)

Paaiškinkite, kad jie baigs studijuoti Evangeliją pagal Morkų ir pradės studijuoti Luko raštus. Dar kartą paskatinkite juos, skaitant apie paskutinius Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykius ir jo Apmokėjimą, ieškoti naujų detalių ir atkreipti dėmesį į paniekinančias replikas Jėzui, kai Jis buvo nukryžiuotas. Luko evangelijoje jie perskaitys vieną iš garsiausių Biblijos skyrių – Luko 2 skyrių – pasakojimą apie pažemintuosius, atstumtuosius ir nusidėjėlius.