Biblioteka
37 pamoka. Morkaus 6

37 pamoka

Morkaus 6

Įvadas

Jėzus buvo atmestas Savo gimtajame Nazareto mieste. Jis pasiuntė dvylika apaštalų skelbti Evangeliją. Herodo Antipo įsakymu buvo nužudytas Jonas Krikštytojas. Stebuklingu būdu Jėzus pamaitino daugiau kaip penkių tūkstančių žmonių minią, ėjo per vandenį, nuramino audrą ir gydė ligonius.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Morkaus 6:1–29

Jėzus atmetamas Nazarete ir siunčia dvylika apaštalų. Pasakojimas apie Jono Krikštytojo mirtį

Pamoką pradėkite paprašydami mokinių pagalvoti, kada paskutinį kartą jie buvo verčiami daryti kažką, kas, jų manymu, buvo neteisinga.

Lentoje užrašykite šį teiginį (iš “Making the Right Choices,” Ensign, Nov. 1994, 37):

„Žmonės, kurie elgiasi neteisiai, nori, kad prisijungtumėte prie jų, nes jie jaučiasi gerai, kai ir kiti tai daro“ (Ričardas G. Skotas).

  • Kokių žinote pavyzdžių, kai kiti verčia daryti tai, kas, jūsų manymu, yra neteisu?

Paraginkite mokinius studijuojant Morkaus 6 skyrių rasti principą, galintį padėti jiems išvengti negatyvaus bendraamžių spaudimo.

Apibendrinkite Morkaus 6:1–16, paaiškindami, kad Viešpats pamokslavo gimtajame Nazareto mieste. Tačiau dėl žmonių netikėjimo tarp jų Jis neparodė tiek daug stebuklų. Būdamas ten Jėzus pasiuntė dvylika apaštalų po du skelbti Evangeliją. Skelbdami Evangeliją jie taip pat išvarinėjo demonus ir gydė ligonius. Išgirdęs apie daugybę Jėzaus padarytų stebuklų, Herodas išsigando, pamanęs, ar tik ne Jonas Krikštytojas prisikėlė iš mirusiųjų ir daro stebuklus.

Paaiškinkite, kad Morkaus 6:17–29 pasakojama, kas nutiko Jonui Krikštytojui. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 6:17–18. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitomą tekstą ir rastų, ką Herodas padarė Jonui Krikštytojui.

  • Ką, pasak šių eilučių, Herodas padarė Jonui Krikštytojui ir kodėl?

Paaiškinkite, kad šiose eilutėse minimas Herodas – tai Galilėjos ir Perėjos kraštus po savo tėvo Herodo Didžiojo valdęs Herodas Antipas. Herodas Antipas išsiskyrė su žmona ir vedė brolio Pilypo žmoną Herodiją. Tai buvo grubus žydų įstatymo pažeidimas (žr. Kunigų 18:16) ir Jonas Krikštytojas jį viešai pasmerkė. Jono priešinimasis šiai santuokai supykdė Herodiją, todėl, norėdamas jai įtikti, Herodas įkalino Joną.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 6:19–20. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, ką Herodija norėjo padaryti Jonui Krikštytojui.

  • Ką Herodija norėjo padaryti Jonui Krikštytojui?

  • Kodėl ji negalėjo jo nužudyti? (Kadangi Herodas bijojo Jono ir žinojo, kad tai Dievo žmogus.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Morkaus 6:21–29. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Jonui Krikštytojui padarė Herodas.

  • Ką, pasak 26 eilutės, jautė Herodas, verčiamas nužudyti Joną Krikštytoją?

  • Kodėl Herodas liepė nukirsdinti Jonui galvą, nors žinojo, kad tai neteisinga ir nenorėjo to daryti? (Galite mokiniams pasiūlyti pasibraukti frazę „dėl svečių“, kuri parodo, kad Herodui labiau rūpėjo, ką mano jo svečiai).

  • Kokio principo galime išmokti iš Herodo pasirinkimo: kas nutinka mums bandant įtikti kitiems, o ne daryti tai, kas teisinga? (Mokiniai gali pavartoti kitus žodžius, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Pastangos įtikti kitiems, o ne daryti tai, kas, mūsų žiniomis, yra teisinga, gali privesti prie neteisingų sprendimų, širdgėlos ir apgailestavimo.)

Norėdami padėti mokiniams geriau suprasti šį principą, suskirstykite juos į grupeles iki keturių asmenų ir paprašykite pateikti kelis pavyzdžius, kaip jaunimas galėtų pasirinkti tarp pastangų įtikti kitiems ir teisingo elgesio. Skirkite pakankamai laiko, tada paprašykite kiekvieną grupelę papasakoti, kaip pavyko atlikti užduotį. Jiems tai darant, kelis atsakymus užrašykite lentoje.

  • Kaip pasidavimas šiuose pavyzdžiuose parodytam spaudimui atneša širdgėlą ir apgailestavimą?

  • Ar kada nors esate matę, kaip žmogus, užuot pataikavęs kitiems, pasirenka tai, kas teisinga?

  • Kas gali mums padėti pasirinkti tai, kas, mūsų manymu, teisinga, užuot stengusis įtikti kitiems?

Pakvieskite mokinius pagalvoti apie kitą savaitę ir nuspėti situacijas, kuriose jiems gali tekti rinktis tarp pataikavimo kitiems ir teisingo elgesio. Paraginkite apsispręsti, kaip jie reaguos į galimą spaudimą, jei taip atsitiktų.

Morkaus 6:30–44

Jėzus stebuklingu būdu pamaitina daugiau negu penkis tūkstančius žmonių

Paprašykite mokinių apmąstyti tokį pavyzdį: neseniai pašauktas misionierius jaudinasi prieš išvykdamas į misiją. Šis žmogus nėra labai iškalbus ir nejaukiai jaučiasi viešumoje.

  • Ką pasakytumėte šiam jaunam misionieriui?

Paraginkite mokinius studijuojant Morkaus 6:30–44 rasti principą, galintį padėti šiam jaunam misionieriui ir mums visiems, kai jaučiamės nepajėgūs atlikti tai, ko Viešpats mūsų prašo.

Apibendrinkite Morkaus 6:30–33, paaiškindami, kad apaštalai grįžo skelbę Evangeliją ir atsiskaitė Jėzui už tai, ką darė ir ko mokė. Jėzus ir dvylika apaštalų įlipo į valtį norėdami nuplaukti į nuošalią vietą, kad galėtų pabūti vieni ir atsipūsti. Tačiau žmonės iš keleto aplinkinių kaimų atvyko ten, kur turėjo atplaukti Jėzus, ir laukė Jo atvykstant.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Morkaus 6:34, o likusių mokinių paprašykite surasti, kaip į minią reagavo Gelbėtojas.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „jie buvo tarsi avys be piemens“?

Paaiškinkite, kad visą dieną mokęs minią, Gelbėtojas padarė didelį stebuklą. Norėdami padėti mokiniams suprasti šį stebuklą, suskirstykite juos poromis ir kiekvienai porai duokite po lapelį su toliau pateikta dalijamąja medžiaga. Paprašykite visų porų tyliai perskaityti Morkaus 6:35–44 bei Mato 14:18 ir išdalintuose lapeliuose surašytus įvykius sunumeruoti chronologine tvarka.

Paveikslėlis
dalijamoji medžiaga, penkių tūkstančių pamaitinimas

Penkių tūkstančių pamaitinimas

Naujojo Testamento seminarijos mokytojo vadovėlis. 37 pamoka

  • ____ Gelbėtojas padaugino tai, ką atnešė mokiniai, taip jais pasirūpino ir viršijo jų poreikius.

  • ____ Mokiniai pasakė turį penkis kepalus duonos ir dvi žuvis.

  • ____ Mokiniai pasiūlė pasiųsti žmones nupirkti maisto.

  • ____ Gelbėtojas paklausė, ką mokiniai galėtų pasiūlyti.

  • ____ Gelbėtojas liepė mokiniams pamaitinti žmones.

  • ____ Minia neturėjo ko valgyti.

  • ____ Gelbėtojas paprašė mokinių atnešti Jam tai, ką jie turi.

© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos.

Skirkite pakankamai laiko užbaigti šią užduotį, tada drauge su visais aptarkite atsakymus. (Teisinga atsakymų tvarka: 7, 5, 2, 4, 3, 1, 6.)

  • Kiek žmonių buvo pamaitinta? (Paaiškinkite, kad iš graikiško Morkaus 6:44 teksto aišku, kad „penki tūkstančiai žmonių“ tai penki tūkstančiai suaugusių vyrų. Todėl pamaitintųjų, ko gero, buvo daugiau, turint omenyje, kad ten dalyvavo ir moterys, ir vaikai [taip pat žr. Mato 14:21]).

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad prieš parodydamas šį stebuklą, Gelbėtojas iš pradžių paprašė, kad jo mokiniai viską, ką turėjo, – penkis kepalus ir dvi žuvis – atiduotų Jam.

  • Kokį principą sužinome iš šio stebuklo apie tai, ką Gelbėtojas gali padaryti, kai Jam atiduodame viską, ką turime? (Mokiniai turėtų nurodyti principą, panašų į šį: Kai Gelbėtojui atiduodame viską, ką turime, siekdamas Savo tikslų Jis gali išaukštinti mūsų aukas. Užrašykite šį principą lentoje.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šį principą, priminkite apie anksčiau minėtą besijaudinantį neseniai pašauktą misionierių.

  • Ko, nepaisant šio vaikino ar merginos silpnybių, Gelbėtojas gali iš jų pareikalauti Jam atiduoti? (Gelbėtojas kviečia visus, besistengiančius vykdyti Jo iškeltas užduotis, skirti Jam visus savo troškimus, sugebėjimus, talentus, stiprybes, dovanas ir pastangas [žr. Omnio 1:26; 2 Nefio 25:29].)

  • Kas nutiktų, jeigu misionierius viską, ką turi, skirtų Gelbėtojui?

  • Kokiose dar situacijose jauniesiems Bažnyčios nariams praverstų šio principo žinojimas?

Pakvieskite mokinius pagalvoti ir savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, kaip Viešpats išaukštino jų pastangas. Kelių mokinių galite paprašyti perskaityti klasės draugams, ką užsirašė, jei dėl to jie nepasijaus nejaukiai.

Paliudykite, kad, kai Gelbėtojui atiduodame viską, ką turime, siekdamas Savo tikslų Jis gali išaukštinti mūsų aukas. Paraginkite mokinius taikyti šį principą savo gyvenime.

Morkaus 6:45–56

Jėzus eina per vandenį ir išgydo ligonį

Apibendrinkite Morkaus 6:45–56, paaiškindami, kad pamaitinęs penkis tūkstančius, Jėzus nurodė savo mokiniams lipti į valtį ir plaukti į kitą Galilėjos ežero krantą. Tada jis paleido minią. Naktį kilo audra, o Gelbėtojas stebėjo nuo kalno, kaip Jo mokiniams nesiseka plaukti. Tada Jis per vandenį atėjo pas juos, audra nurimo, ir jie saugiai pasiekė kitą Galilėjos ežero krantą.

  • Kaip šį kartą Gelbėtojo galia padėjo Jo mokiniams atlikti tai, ką Jis buvo jiems nurodęs?

Šią pamoką galite baigti pakviesdami kelis savanorius išsakyti savo jausmus ir paliudyti apie šiandien aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Morkaus 6:26. „Dėl svečių“

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasiūlė kelias idėjas, kurios galėtų padėti jaunimui atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui:

„Negalite įtikti Dievui, nenuliūdinę Šėtono, todėl gyvenantys neteisiai darys jums spaudimą. Žmonės, kurie elgiasi neteisiai, nori, kad prisijungtumėte prie jų, nes jie jaučiasi gerai, kai ir kiti tai daro. Galbūt jie nori pasinaudoti jumis. Natūralu, jei norite būti priimti bendraamžių, jungtis prie jų grupės – kai kas dėl tokio noro net jungiasi prie gaujų, bet jie praranda laisvę, o kai kurie ir gyvybę. Vienas iš sunkiausių dalykų – suprasti, kokie stiprūs jau dabar esate ir kaip to neparodydami kiti jus gerbia. Mes labai pasitikime jumis. Jei norite būti priimti gerų draugų, jums nereikia nusižengti standartams, kurių laikotės. Kuo paklusnesni esate, tuo smarkiau ginate teisingus principus, tuo labiau Viešpats gali padėti nugalėti pagundas. Kadangi kiti jaus jūsų stiprybę, galėsite jiems padėti. Leiskite jiems sužinoti apie jūsų standartus pastoviai pagal juos gyvendami. Kai jūsų klausia, atsakykite į klausimus apie principus, kurių laikotės, bet venkite pamokslavimo. Iš asmeninės patirties žinau, kad tai veikia.

Niekas iš anksto neplanuoja pridaryti rimtų klaidų. Jos padaromos, kai nusižengiama standartams stengiantis geriau pritapti prie kitų. Būkite stiprios asmenybės. Būkite lyderiai. Pasirinkite gerus draugus ir drauge su jais atsispirkite bendraamžių spaudimui“ (“Making the Right Choices,” Ensign, Nov. 1994, 37).

Vyresnysis Lynas G. Robinsas iš Septyniasdešimties mokė apie bendraamžių spaudimą:

„Jei pirmiau stengiamės įtikti žmonėms, o po to – Dievui, sukeičiame vietomis pirmąjį ir antrąjį didžiuosius įsakymus (žr. Mato 22:37–39). Tai reiškia, kad pamirštame, į kurią pusę esame atsisukę. Ir vis dėlto visi darome tą klaidą, nes bijome žmonių. Izaijo knygoje Viešpats mus perspėja: „Nebijokite žmonių užgaulės“ (Izaijo 51:7; taip pat žr. 2 Nefio 8:7). Lehio sapne tokią baimę sukėlė pašaipos pirštai, rodomi iš didelio ir erdvaus pastato, dėl to daugelis pamiršo, į kurią pusę buvo atsisukę, ir „gėdydamiesi“ paliko medį (žr. 1 Nefio 8:25–28).

Toks bendraamžių spaudimas verčia asmenį jaustis kaltą dėl kitokios nuomonės ir mėgina pakeisti jei ne jo elgesį, tai pažiūras. Siekiame pagarbiai sugyventi su tais, kurie rodo pirštais, bet kai ši žmonių baimė gundo mus toleruoti nuodėmę, ji, pagal Patarlių knygą, tampa „spąstais“ (žr. Patarlių 29:25). Į tuos spąstus gali būti gudriai įdėtas masalas, apeliuojantis į mūsų užuojautą, kad priverstų mus toleruoti ar net pritarti tokiems dalykams, kuriuos Dievas pasmerkė. Silpniems tikėjimu tai gali būti didelis suklupimo akmuo. Pavyzdžiui, kai kurie misionieriai šią žmonių baimę nusineša į misiją ir nepraneša misijos prezidentui apie savo porininko baisų nepaklusnumą, nes nenori tam neklusniam porininkui pakenkti. Teisingi sprendimai priimami atsimenant teisingą pirmojo ir antrojo didžių įsakymų eiliškumą (žr. Mato 22:37–39). Kai šie sumišę misionieriai suvoks, kad yra atsakingi Dievui, o ne savo porininkui, jie turėtų įgauti drąsos pasisukti kita kryptimi“ („Į kurią pusę esate atsisukę?“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Morkaus 6:35–44. Penkių tūkstančių pamaitinimas

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kad Gelbėtojo galia padauginti duonos kepalus ir žuvis rodo, kad Jis padaugins mūsų ištikimas pastangas tarnauti Jo Bažnyčiai, net jei jaučiame, kad jos prilygsta tik keliems kepalėliams ir žuvims:

„Daugybė neįvardintų žmonių, turinčių dovanas, prilygstančias vos penkiems kepalėliams ir dviem žuvelėms, [Bažnyčioje] išaukština savo pašaukimus ir tarnauja, likdami nepastebėti ir nepripažinti, ir faktiškai taip pamaitina tūkstančius. […] Tai šimtai tūkstančių vadovų ir mokytojų visose pagalbinėse organizacijose ir kunigijos kvorumuose, namų mokytojai, lankomojo Paramos bendrijos mokymo mokytojos. Tai daugybė nuolankių vyskupų Bažnyčioje, kai kurie be formalaus išsilavinimo, bet didžiai išaukštinti, visad besimokantys, nuolankiai trokštantys tarnauti Viešpačiui ir žmonėms savo apylinkėse. […]

Pagrindinė priežastis, kodėl ši Bažnyčia po tokios kuklios pradžios išaugo įgydama dabartinę stiprybę, yra milijonų nuolankių, pasišventusių žmonių, galinčių tarnystei Mokytojui skirti tik penkis kepalėlius ir dvi žuveles, ištikimybė tikėjimui ir pasišventimas“ (“Five Loaves and Two Fishes,” Ensign, May 1994, 5, 6).