100 pamoka

Romiečiams 4–7

Įvadas

Paulius paaiškino, kaip Abraomas buvo išteisintas per malonę. Tada Paulius apibūdino palaimas, kurias gauna išteisintieji, ir mokė, kad krikštas simbolizuoja mirtį nuodėmei ir gyvenimą Kristuje.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Romiečiams 4–5

Paulius paaiškina, kaip Abraomas buvo išteisintas per malonę

Lentoje nupieškite toliau pateiktą piešinį ir užrašykite žodžius.

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie yra dykumoje ir mirtinai ištroškę, o ant artimiausios kalvos stovi butelis su vandeniu.

• Kas padės jums išsigelbėti: a) tikėjimas, kad vanduo gali jus išgelbėti, b) jūsų pastangos pasiekti vandenį ir atsigerti, c) pats vanduo? (Nesakykite mokiniams, ar jie atsako teisingai.)

Paaiškinkite, kad šis pavyzdys gali padėti mums suprasti Laiško romiečiams 4–7 skyriuose užrašytus Pauliaus mokymus apie tai, kaip tikėjimas, darbai ir malonė yra susiję su išteisinimo doktrina. (Priminkite mokiniams, kad Pauliaus mokymai apie išteisinimą jau buvo pateikti Laiško romiečiams 1–3 skyriuose.)

• Remdamiesi Laiško romiečiams 1–3 skyriuose užrašytais Pauliaus mokymais, atsakykite, ką reiškia būti išteisintam? (Būti atleistam nuo bausmės už nuodėmę ir paskelbtam nekaltu, arba teisiu.)

Nušvieskite mokiniams Laiško romiečiams 4 skyriaus kontekstą, paaiškindami, kad kai kurie žydų kilmės Romos šventieji per daug sureikšmino savo pačių pastangas ir Mozės įstatymą išteisinimo procese.

• Kaip dabar kai kurie žmonės panašiai klaidingai supranta išteisinimą?

• Kuris iš lentoje užrašytų variantų atspindi mintį, kad išsigelbėti galime savo pačių darbais? (Šalia varianto B užrašykite (Darbai).)

Paaiškinkite, kad Paulius stengėsi pataisyti jo laikais gyvavusį klaidingą supratimą, primindamas žydams apie senovės patriarchą Abraomą, kuris, daugelio žydų manymu, buvo išteisintas.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito Vertimo Laiško romiečiams 4:2–5: „Jei Abraomas būtų buvęs nuteisintas darbų įstatymu, pašlovintų save pats, tik ne Dievas. Bet ką sako Raštas? Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. Tam, kuris išteisinamas darbų įstatymu, atlyginimas laikomas ne malone, o prievole. Bet tam, kuris nesistengia būti išteisintas darbų įstatymu, bet tiki tą, kuris nenuteisina bedievio, teisumu įskaitomas jo tikėjimas.“ Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kas ir kodėl Abraomui buvo įskaityta teisumu.

• Kuo Abraomas nebuvo išteisintas? („Darbų įstatymu.“)

• Remdamiesi Pauliaus mokymais, užrašytais Laiško romiečiams 1–3 skyriuose, atsakykite, kodėl negalime būti išteisinti darbų įstatymu? (Paulius mokė, kad „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ [Romiečiams 3:23]. Norėdami būti išteisinti darbų įstatymu, turėtume niekada nenusidėti.)

Paaiškinkite, kad Laiško romiečiams 4:6–8 parašyta, jog, norėdamas geriau pavaizduoti, kad vien tik mūsų darbai neišteisina mūsų ir nepadaro mūsų nekaltų, Paulius paminėjo karalių Dovydą.

Apibendrindami Laiško romiečiams 4:9–15, pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šią pastraipą:

Paulius, siekdamas paneigti mintį, kad tik apipjaustytieji ir besilaikantieji Mozės įstatymo verti teisiesiems skirtų palaiminimų, mokė, jog Abraomas palaiminimą dėl savo teisumo gavo prieš apipjaustymą ir kad apipjaustymas tebuvo jo ištikimybės Dievui ženklas. Sudaręs sandorą su Dievu, Abraomas liko ištikimas ir buvo apipjaustytas. Ir taip Abraomas tapo visų ištikimųjų – ir neapipjaustytųjų (kitataučių), ir apipjaustytųjų (žydų) – tėvu.

Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti Džozefo Smito Vertimo Laiško romiečiams 4:16, o likusių mokinių paprašykite pasiklausyti šio tikslesnio paaiškinimo, kaip mes esame išteisinami: „Taigi jūs išteisinami tikėjimu ir darbais, per malonę, kad pažadas būtų tikras visai sėklai; ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi Abraomo, visų mūsų tėvo, tikėjimą.“

• Kaip mes esame išteisinami? (Mokiniai turėtų atpažinti doktriną, panašią į šią: Esame išteisinami tikėjimu ir darbais per Dievo malonę.)

Priminkite mokiniams, kad malonė reiškia palaimas, gailestingumą, pagalbą ir pastiprinimą, kuriuos galima gauti dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo.

• Kuris iš lentoje užrašytų variantų atspindi Apmokėjimą ir Jėzaus Kristaus maloningumą? Kuris galėtų simbolizuoti mūsų tikėjimą Juo? (Mokiniams atsakius, šalia varianto C užrašykite (Apmokėjimas ir Jėzaus Kristaus malonė), o šalia varianto A – (Tikėjimas).)

• Ar, patekę į tokią situaciją, galėtumėte išsigelbėti be vandens, vien tikėjimu ir pastangomis? (Ne.) Kaip šioje situacijoje vanduo simbolizuoja Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir malonę?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Išgelbėjimo negalima nusipirkti paklusnumo valiuta; jis įsigyjamas Dievo Sūnaus krauju [žr. Apaštalų darbų 20:28]. […]

Malonė yra Dievo dovana, o mūsų troškimas paklusti kiekvienam Dievo įsakymui – tai mūsų, mirtingųjų, rankos ištiesimas priimti tą šventą dovaną iš mūsų Dangiškojo Tėvo“ („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad nors lentoje pateiktas pavyzdys padeda suprasti, kaip tikėjimas, darbai ir malonė padeda gauti išteisinimą, jis neparodo visų būdų, kaip galima susilaukti Gelbėtojo malonės. Jėzus Kristus ne tik teikia gyvybę gelbstintį ir Jo malonę simbolizuojantį vandenį, kuris išteisina ir apvalo mus nuo nuodėmės. Jis taip pat teikia galimybę įgyti tikėjimą ir stiprybę, kurių reikia, norint gauti vandens, arba susilaukti Jo malonės. Šia malone galime būti laiminami prieš darydami gerus darbus, juos darydami ir po jų, kai rodome tikėjimą Juo.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Apmokėjimo galia suteikia galimybę atgailauti ir […] skatina mus suvokti gėrį, daryti gera ir tapti geriems tokiu mastu, kokio niekada nesuvoktume ir nepasiektume savo ribotais mirtingo žmogaus sugebėjimais“ („Todėl jie nuramdė savo baimes“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip Gelbėtojo malonė padeda mums parodyti tikėjimą Juo ir daryti gerus darbus?

• Kokiais darbais galime parodyti tikėjimą Kristumi ir būti išteisinti per Jo malonę? (Atgailauti ir paklusti įstatymams ir priimti Evangelijos apeigas.)

Nurodykite mokiniams pasidalinti į grupeles po du arba po tris ir vienas kitam paaiškinti, kaip tikėjimas ir teisūs darbai padeda mums gauti Gelbėtojo malonę ir taip būti išteisintiems. (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Jo galia mus išgelbėti paskatins priimti tam būtinas apeigas ir paklusti Dievo įsakymams, kurie leidžia mums būti išteisintiems per Gelbėtojo malonę.)

Apibendrinkite Laiško romiečiams 5 skyrių, paaiškindami, kad Paulius mokė apie ramybę, gaunamą tų, kurie tikėjimu pasiekia Kristaus malonę (žr. 1–2 eilutes). Be to, jis paaiškino, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo mums prieinamos malonės daugiau nei pakanka nugalėti nuopuolio pasekmes.

Romiečiams 6–7

Paulius moko, kaip išsilaisvinti iš nuodėmės ir įgyti amžinąjį gyvenimą

Paklauskite mokinių, kaip jie elgtųsi tokiose situacijose:

Jūsų draugas planuoja ateityje tarnauti misijoje, bet dabar jo elgesys prieštarauja Viešpaties standartams. Kai išreiškiate susirūpinimą dėl jo elgesio, jis atsako: „Nieko baisaus. Dėl Apmokėjimo visada galėsiu atgailauti prieš vykdamas į misiją.“

Paaiškinkite, kad kai kurie žmonės sąmoningai laužo Dievo įsakymus, planuodami atgailauti vėliau, pavyzdžiui, prieš eidami į šventyklą ar prieš tarnaudami misijoje. Paprašykite, kad, studijuodami Laiško romiečiams 6 skyrių, mokiniai išsiaiškintų, kodėl toks požiūris parodo, kad žmogus klaidingai supranta malonės doktriną.

Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvienos poros paprašykite garsiai perskaityti Romiečiams 6:1–6, 11–12 ir aptarti, kaip Pauliaus mokymai galėtų pakeisti jų draugo mąstymą. Skirkite pakankamai laiko, o tada paklauskite:

• Kaip Paulius pataisė neteisingą supratimą, kad Gelbėtojo malonė mus automatiškai išvaduos iš nuodėmių?

• Ką, jūsų manymu, reiškia būti „mir[usiems] nuodėmei“ (2 eilutė) ir būti „krikštu […] kartu su juo palaidot[iems] mirtyje“ (4 eilutė)?

• Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, ką simbolizuoja krikštas panardinimu į vandenį? (Mokiniams atsakinėjant, padėkite jiems išsiaiškinti tokią doktriną: Krikštas panardinant gali simbolizuoti mūsų mirtį nuodėmei ir atnaujintą dvasinį gyvenimą.)

Paaiškinkite, kad krikštu pradėdami naują dvasinį gyvenimą, gauname nuodėmių atleidimą ir pasižadame paklusti Dievo įsakymams.

Kad padėtumėte mokiniams atpažinti kitus Laiško romiečiams 6 skyriuje esančius principus, parodykite jiems šiek tiek pinigų.

• Kas moka užmokestį darbuotojui? Kodėl darbdavys nemoka kito darbdavio darbuotojui?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Romiečiams 6:13 ir atrasti du „darbdavius“, arba šeimininkus, kuriems galima pavesti savo gyvenimą ir jiems tarnauti. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.

Lentoje nubraižykite šią lentelę:

Atpildas už nuodėmę	Dieviškas atpildas

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Romiečiams 6:14–23. Pusę jų paprašykite rasti, koks yra „atpildas“ (23 eilutė) už nuodėmes, arba jų pasekmė, o kitą pusę – koks yra Dievo atpildas. Skirkite pakankamai laiko, po to kelis mokinius pakvieskite prie lentos ir paprašykite tai, ką rado, įrašyti į lentelę. (Po „Atpildas už nuodėmę“ mokiniai turėtų užrašyti Mirtis [žr. 16, 21, 23 eilutes], o po „Dievo atpildas“ – užrašyti Teisumas [žr. 16 eilutę], Šventumas [žr. 19, 22 eilutes], Amžinasis gyvenimas [žr. 22, 23 eilutes].) Paaiškinkite, kad mirtis, kaip atpildas už nuodėmę, reiškia „atskyrim[ą] nuo Dievo ir Jo įtakos; mirt[į] su teisumu susijusių dalykų atžvilgiu“ (Raštų rodyklė, „Mirtis, dvasinė“, raštai.lds.org).

• Kokį principą apie pasidavimo nuodėmei pasekmes sužinome iš Laiško romiečiams 6:16? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Pasiduodami nuodėmei, tampame nuodėmės tarnais.)

• Kaip pasidavimas nuodėmei padaro mus tos nuodėmės tarnais?

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie žino atvejų, kaip kas nors, pasidavęs nuodėmei, prarado laisvę.

Sugrįžkite prie sąrašo, sudaryto po antrašte „Dievo dovanos“.

• Kodėl labiau verta tarnauti teisumui negu nuodėmei?

• Kokį principą, paaiškinantį, kaip išsilaisvinti iš nuodėmės ir pelnyti amžinojo gyvenimo dovaną, sužinome iš Pauliaus mokymų? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, bet turėtų atpažinti principą, panašų į šį: Pasidavę Dievui galime išsilaisvinti iš nuodėmės ir gauti amžinojo gyvenimo dovaną.)

• Kokiais būdais galime pasiduoti Dievui?

• Kaip pajutote, kad, pasidavę Dievui, išsilaisvinote iš nuodėmės?

Užduokite klausimus, sužadinančius jausmus ir liudijimus

Kai mokiniai įsisavina doktriną ar principą, galite užduoti tokius klausimus, kurie padėtų jiems apmąstyti su ta doktrina ar principu susijusius savo dvasinius patyrimus ir stipriau pajausti to Evangelijos mokymo tikrumą ir reikšmę savo gyvenime. Dažnai tie jausmai iššaukia stipresnį mokinių troškimą ištikimiau laikytis Evangelijos principo.

Paliudykite, kaip svarbu pasiduoti Dievui. Paprašykite mokinių užsirašyti tikslą, susijusį su pastangomis labiau pasiduoti Dievui.

Apibendrinkite Laiško romiečiams 7 skyrių, paaiškindami, kad Paulius pasitelkė palyginimą apie santuoką, mokydamas Bažnyčios narius, jog jie išlaisvinti nuo Mozės įstatymo ir prisijungė prie Bažnyčios. Jis taip pat rašė apie kovą tarp „kūn[o]“ (18 eilutė), arba kūniškų polinkių, ir „vidin[io] žmog[aus]“ (22 eilutė), arba dvasingumo.

Pamoką baikite paliudydami apie joje aptartas tiesas.

Komentarai ir kontekstas

Romiečiams 4:16. Malonė

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kaip gauname Gelbėtojo malonę:

„Suprasti Dievo malonę labai padėjo pranašas Nefis, sakydamas: „Mes stropiai darbuojamės […] kad įtikintume savo vaikus ir taip pat savo brolius tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu; nes žinome, kad esame išgelbėjami malone po to, kai mes padarėme viską, ką galime.“ [2 Nefio 25:23; kursyvas pridėtas.]

Tačiau galvoju, kad kartais neteisingai suprantame frazę „po to, kai mes padarėme viską, ką galime“. Turime suprasti, kad „po to“ nereiškia „kadangi“.

Nesame išgelbėjami „kadangi“ padarėme viską, ką galime. Ar kas nors padarėme viską, ką galime? Ar Dievas laukia, kol įdėsime visas pastangas, kad įsiterptų į mūsų gyvenimą Savo gelbstinčia malone? […]

Esu tikras, jog Nefis žinojo, kad Gelbėtojo malonė leidžia mums ir įgalina mus nugalėti nuodėmę [žr. 2 Nefio 4:19–35; Almos 34:31]. Štai kodėl Nefis uoliai įtikinėjo savo vaikus ir brolius „tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu“ [2 Nefio 25:23]“ („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Briusas C. Hafenas iš Septyniasdešimties paaiškino, kaip malonė padeda mums augti dvasiškai:

„Augimas susijęs su augimo skausmais. Jis taip pat susijęs su mokymusi iš klaidų nuolatiniame procese, kuris tapo įmanomas Gelbėtojo malonės dėka, kurią mes patiriame darydami ir jau „padarę viską, ką galime“ [2 Nefio 25:23; kursyvas pridėtas]“ („Apmokėjimas – viskas už viską“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Kažkodėl galvojame, jog Kristaus Apmokėjimas veikia tik mirtingojo gyvenimo pabaigoje, kad išpirktų iš Nuopuolio, iš dvasinės mirties. Tai kur kas daugiau. Tai visada esanti galia, kurios galime šauktis kasdieniame gyvenime“ („Meistro rankos prisilietimas“, 2001 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Romiečiams 5:6–8. Skirtingos žodžio malonė reikšmės

Romiečiams 5:6–8 malonė aptariama, kaip kažkas, ką gauname iš Dievo, nepriklausomai nuo mūsų veiksmų. Pavyzdžiui, tik per Gelbėtojo malonę dėl visos žmonijos bus apmokėta už nuopuolio pasekmes. Viena Raštų ištrauka malonę apibūdina kaip tai, ką gauname iš Dievo už atliktus darbus. Pavyzdžiui, dėl savo veiksmų galime augti malone arba prarasti malonę (žr. Jono 1:16; Galatams 5:4; 2 Petro 3:18; DS 93:12–13, 19–20). Be to, per malonę mes gauname atleidimą už nuodėmes „su atgailos sąlyga“ (DS 18:12). Tačiau „tas, kuris nepanaudoja tikėjimo atgailai, yra atidengtas visam teisingumo reikalavimų įstatymui“ (Almos 34:16).

Papildomos mokymo idėjos

Romiečiams 5:6–11, 15, 17, 20–21. Gelbėtojo malonės daugiau nei pakanka

Lentoje nupieškite duobę ir paprašykite mokinių ją persipiešti į savo sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus. Paaiškinkite, jog, kaip rašoma Romiečiams 5:12–14, Paulius paaiškino, kad dėl nuopuolio į pasaulį atėjo mirtis (tiek fizinė, tiek ir dvasinė).

Paprašykite mokinių nurodyti blogybes ir sunkumus, atsiradusius pasaulyje dėl Adomo ir Ievos nuopuolio, o jų atsakymus surašykite lentoje nupieštoje duobėje. (Galimi tokie atsakymai: fizinė ir dvasinė mirtis, skausmas, nuodėmė, kančia, sielvartas ir ligos.) Paprašykite mokinių pagalvoti, kokių sunkumų jie patyrė dėl nuopuolio arba savo padarytų klaidų ir nuodėmių, ir tuos sunkumus surašyti duobėje, nupieštoje jų sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.

• Kaip duobės piešinėlyje išvardyti išmėginimai veikia mūsų viltį Dievo pažadais?

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar jie kada nors svarstė, ar pavyks nugalėti sunkumus.

Pakvieskite du mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Romiečiams 5:6–11, 15, 17, 20–21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į Laiško romiečiams 5 skyriuje besikartojančius panašius žodžius „dar tikriau“, „juo labiau“, „dar labiau“, „dar apstesnė“.

• Ko Pauliaus pasakojimas apie nuopuolio pasekmes moko apie malonę ir Apmokėjimo palaimas? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų įvardyti tokią tiesą: Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą suteiktos malonės labiau nei pakanka, kad įveiktume nuopuolio pasekmes.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šią tiesą, duobės piešinį lentoje galite papildyti dviem figūrėlėmis:

Dėl nuopuolio gimėme nuopuolio pasekmių paveiktame pasaulyje ir patiriame daugybę lentoje išvardytų sunkumų (žr. paveikslėlį A). Tačiau, kaip rašoma Laiško romiečiams 5:11, mes gavome Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Per Savo tobulai paklusnaus Sūnaus Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo, gyvenimą ir Apmokėjimą [Dangiškasis Tėvas] paruošė būdą, kaip įveikti visus mūsų mirtingajame gyvenime patiriamus sunkumus“ („Vadovavimąsi tikėjimu padarykite svarbiausiu savo prioritetu“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Džozefo Smito Vertimo Laiško romiečiams 4:16 eilutė taip pat patikslina, kad tikėjimas ir darbai padeda mums ateiti pas Kristų, kuris Savo malone išteisina mus ir padeda mums nugalėti nuopuolio pasekmes ir nuodėmes (žr. paveikslėlį B).