134 pamoka

Laiškas Filemonui

Įvadas

Paulius giria Filemoną už jo tikėjimą bei meilę Gelbėtojui ir Jo Bažnyčios nariams. Paulius pataria Filemonui savo pabėgusį vergą Onesimą priimti atgal kaip brolį Evangelijoje.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Filemonui 1

Paulius pataria Filemonui savo pabėgusį vergą Onesimą priimti atgal kaip brolį Evangelijoje

Paprašykite mokinių pagalvoti apie jų apylinkės ar skyriaus jaunimą. Atkreipkite dėmesį, kad, kaip Bažnyčios nariai, mes turime galimybę artimai bendrauti su žmonėmis, kitokiais nei mes.

• Kuo jūsų apylinkės ar skyriaus jaunuoliai skiriasi vienas nuo kito? (Priminkite mokiniams pagarbiai kalbėti vieniems apie kitus.)

Atkreipkite dėmesį, kad mes, kaip Bažnyčios nariai, dažnai susiduriame su naujais žmonėmis. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad naujas žmogus prisijungia prie jūsų apylinkės ar skyriaus.

• Su kokiais bendravimo iššūkiais jie gali susidurti prisijungdami prie Bažnyčios ar persikeldami į naują apylinkę ar skyrių? (Jei klasėje yra mokinių, kurie pastaraisiais metais prisijungė prie Bažnyčios ar persikėlė į naują apylinkę ar skyrių, pakvieskite juos papasakoti, su kokiais socialiniais iššūkiais jie susidūrė.)

Paprašykite mokinių apmąstyti tokius klausimus:

• Kaip jūs žiūrite į Bažnyčios narius, kurie elgiasi kitaip, turi kitokius pomėgius ar priklauso kitoms socialinėms grupėms nei jūs?

• Kaip jūs elgiatės su naujais jūsų apylinkės ar skyriaus nariais?

Pakvieskite mokinius studijuojant Pauliaus laišką Filemonui ieškoti tiesos, kuria jie galėtų vadovautis bendraudami su Bažnyčios nariais.

Paaiškinkite, kad Paulius, būdamas kalėjime, rašė laišką Filemonui, kuris, tikėtina, buvo Bažnyčios atsivertusysis graikas. Apibendrinkite Filemonui 1:1–3, paaiškindami, kad Paulius savo laišką pradeda sveikindamas Filemoną ir kitus, tarp jų Filemono namuose susirenkančią bendruomenę.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filemonui 1:4–7. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, už ką Filemoną gyrė Paulius. Paaiškinkite, kad šiame kontekste žodis bendrystė reiškia dalyvavimą ir bendravimą, o frazė „būt[i] veiksminga“ reiškia tapti aktyvia ar veikti.

• Kodėl Paulius gyrė Filemoną? (Už jo tikėjimą ir meilę Gelbėtojui bei Jo Bažnyčios nariams.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti situaciją, apie kurią Paulius kalbėjo savo laiške:

Filemonas turėjo tarną, arba vergą, vardu Onesimas, kuris pabėgo ir galbūt kažką pavogė iš Filemono (žr. Filemonui 1:18). Naujojo Testamento laikais žydų krikščionių kultūroje vergija nebuvo laikoma blogybe, ji taip pat buvo įteisinta Romos įstatymų. Pabėgusiems vergams buvo skiriamos bausmės, tokios kaip žiaurus sumušimas, žymės kaktoje išdeginimas ar net nužudymas. Pabėgęs Onesimas susidūrė su apaštalu Pauliumi.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filemonui 1:8–12. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Paulius maldavo ar nuoširdžiai prašė Filemono padaryti.

• Ko Paulius paprašė Filemono padaryti?

• Jei būtumėte Filemono vietoje, ką būtumėte galvoję ar kaip jautęsi, gavę Pauliaus prašymą?

Atkreipkite dėmesį į frazę „kurio tėvu tapau, būdamas surakintas“ (10 eilutė).

• Kaip manote, ką Paulius turėjo omenyje pavartodamas šią frazę? (Paulius, būdamas kalėjime, padėjo Onesimui pradėti naują Jėzaus Kristaus pasekėjo gyvenimą.)

Apibendrinkite Filemonui 1:13–14, paaiškindami, jog Paulius norėjo, kad Onesimas liktų pas jį ir jam padėtų, bet nenorėjo to daryti negavęs Filemono pritarimo.

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Filemonui 1:15–16. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip Paulius ragino Filemoną bendrauti su nauju atsivertusiuoju Onesimu.

• Kaip, pagal 16 eilutę, Filemonas turėjo žiūrėti į Onesimą?

• Kodėl Filemonui galėjo būti sunku priimti Onesimą kaip „mylimą brolį“? (Galimi atsakymai: jie priklausė skirtingoms socialinėms ir ekonominėms klasėms ir Onesimas, pagal to meto papročius, galbūt padarė žalos Filemonui.)

• Kokios tiesos galime pasimokyti iš 16 eilutės apie mūsų tarpusavio santykius, grindžiamus Evangelija? (Padėkite mokiniams atpažinti tiesą, panašią į šią: Mes esame broliai ir seserys Evangelijoje. Užrašykite šią tiesą lentoje.)

• Kaip mes tampame broliais ir seserimis Evangelijoje?

Jei reikia, paaiškinkite, kad mes visi esame dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai (žr. Hebrajams 12:9), ir todėl esame broliai ir seserys. Be to, mes dvasiškai užgimstame per krikšto ir patvirtinimo apeigas, nepaliaujamą naudojimąsi tikėjimu Jėzumi Kristumi, paklusnumą ir nuolatinę atgailą bei dvasinį užgimimą. Taip mes tampame Jėzaus Kristaus sūnumis ir dukterimis (žr. Mozijo 5:7) ir broliais bei seserimis Jo Sandoros šeimoje. Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, kilmės ar socialinės padėties, Dievo karalystėje mes tampame lygūs.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti tokį prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, kaip ką tik jų atpažinta tiesa gali padaryti įtaką tam, kaip mes elgiamės vieni su kitais, ypač su naujais Bažnyčios nariais.

„Mane visada pakylėdavo trumpo Pauliaus laiško Filemonui skaitymas; jis moko mus brolybės Evangelijoje principo ir dvasios. […]

Įkvėpimas ir džiaugsmas matyti tą pačią dvasią darbuojantis Bažnyčioje, matyti, kaip šventieji priima, gelbsti, padeda ir meldžiasi už tuos, kurie kas dieną ateina į Viešpaties karalystę. Toliau siekti padėti vieni kitiems – ir daugybei kitų, kurie ateis į Bažnyčią. Šiltai priimti juos, mylėti ir draugauti su jais.

Deja, yra buvę atvejų, kai to nepadarė kai kurie iš mūsų, atvejų, kai žmonės, kuriuos Viešpats priėmė per krikštą, buvo atstumti. Viešpats „nesigėdij[o] juos vadinti broliais“ (Hbr 2:11), todėl mes taip pat […] paimkime mūsų brolius ir seseris už rankų ir priimkime juos į mūsų rūpinimosi ir meilės ratą“ (“Always a Convert Church: Some Lessons to Learn and Apply This Year,” Ensign, Sept. 1975, 4).

• Kaip, pagal prezidentą Kimbolą, broliai ir seserys Evangelijoje turėtų elgtis vieni su kitais?

Priminkite mokiniams klausimus, kuriuos kvietėte apmąstyti pamokos pradžioje, dėl to, kaip jie elgiasi su kitais Bažnyčios nariais, kurie yra kitokie nei mes arba kurie yra nauji mūsų nariai apylinkėje ar skyriuje.

• Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti, kad mes esame broliai ir seserys Evangelijoje?

• Kada esate matę, kad kas nors elgėsi su kitais žmonėmis kaip su broliais ir seserimis Evangelijoje?

Kad paruoštumėte mokinius atpažinti dar vieną tiesą, minimą Pauliaus laiške Filemonui, paprašykite jų pagalvoti apie atvejį jų gyvenime, kada juos kas nors įžeidė arba jiems pakenkė. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filemonui 1:17. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Paulius patarė Filemonui daryti.

• Ką Paulius patarė Filemonui daryti?

Paaiškinkite, kad Paulius prašė Filemoną priimti Onesimą taip, kaip priimtų Paulių. Sekdamas jo nurodymu Filemonas neskirtų jam žiaurių bausmių, kurias paprastai gaudavo pabėgę vergai.

• Kaip visi Jėzaus Kristaus mokiniai, pagal Pauliaus nurodymus Filemonui, turi elgtis su tais, kurie įžeidžia juos ar elgiasi su jais neteisiai? (Padėkite mokiniams įvardyti tokią tiesą: Jėzaus Kristaus mokiniai rodo maloningumą ir atlaidumą kitiems. Šią tiesą užrašykite lentoje.)

• Kodėl kartais gali būti sunku būti maloningiems ir atlaidiems kitiems?

Atkreipkite dėmesį, kad būti maloningiems ir atlaidiems tiems, kurie mums pakenkė, nebūtinai reiškia leisti jiems išvengti atsakomybės už savo veiksmus ar vėl iš karto pradėti jais pasitikėti. Priešingai, tai reiškia, kad mes užjaučiame juos ir atsisakome bet kokio apmaudo, pykčio ar pagiežos. Tinkamomis aplinkybėmis mes taip pat galime leisti mums pakenkusiems žmonėms susigrąžinti mūsų pasitikėjimą. Nors atleisti kitiems gali būti sunku, mes galime melstis prašydami Dangiškojo Tėvo pagalbos ir Jis padės mums.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Filemonui 1:18–21. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką už Onesimą pasisiūlė padaryti Paulius.

• Ką už Onesimą pasisiūlė padaryti Paulius? (Atlyginti visus finansinius nuostolius, kuriuos patyrė Filemonas dėl Onesimo veiksmų.)

• Kuo Pauliaus pastangos dėl Onesimo yra panašios į Gelbėtojo darbus dėl mūsų? (Kaip Paulius užtarė Onesimą, taip Jėzus Kristus užtars mus ir apgins mus prieš Dangiškąjį Tėvą [žr. DS 45:3–5]. Jėzus Kristus taip pat apmokėjo dvasinę skolą, kurią mes turime dėl savo nuodėmių.)

• Kaip atminimas, ką Jėzus Kristus padarė dėl mūsų, padeda mums rodyti maloningumą ir atlaidumą kitiems?

Suskirstykite mokinius grupelėmis po tris ar keturis (arba jeigu nėra pakankamai mokinių suskirstyti juos į grupeles, atlikite užduotį visi kartu). Grupelėms išdalinkite dalijamąją medžiagą su šiomis instrukcijomis:

Filemonui 1

Naujasis Testamentas. Seminarijos mokytojo vadovėlis. 134 pamoka

Su savo grupele kartu aptarkite šiuos klausimus. Atsakant nederėtų dalintis niekuo, kas yra pernelyg asmeniška.

• Kada jums, kaip ir Filemonui, reikėjo kam nors parodyti maloningumą ir atlaidumą? Kaip jums pavyko parodyti maloningumą ir atleisti tam asmeniui? Kaip buvote už tai palaiminti?

• Kada jūs, kaip ir Onesimas, tikėjotės sulaukti maloningumo ir atlaidumo iš kito žmogaus? Ką padarėte, kad gautumėte maloningumą ir atlaidumą iš kito žmogaus? Kaip buvote už tai palaimintas?

• Kada jūs, kaip ir Paulius, tarnavote tarpininku tarp norinčio gauti maloningumą ir atlaidumą ir to, kuriam reikėjo parodyti maloningumą ir atlaidumą? Kaip jums sekėsi padėti nusižengusiam žmogui gauti atleidimą, o nukentėjusiam žmogui atleisti kaltininkui?

© 2015 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos.

Mokinių grupelėms aptarus šiuos klausimus, pakvieskite po vieną mokinį iš kiekvienos grupės pasidalinti su klase savo asmeniniu ar vieno iš jų grupelės nario patyrimu (grupelės nariui sutikus) kiekvienoje iš šių situacijų. (Kaip alternatyvą galima kiekvienam mokiniui duoti kopiją su klausimais ar užrašyti klausimus lentoje ir pakviesti mokinius į vieną iš klausimų atsakyti savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Praėjus pakankamai laiko, pakvieskite kelis savanorius pasidalinti su klase, ką užsirašė.)

Atidžiai rinkitės mokymosi veiklas

Žinokite, kad skirtingos mokymosi veiklos skatina skirtingas mokinių nuotaikas ir požiūrį. Vieniems yra naudingesnės grupinės diskusijos dėl jų gyvumo, o kitiems labiau praverstų asmeninės studijos, apmąstymas ir užrašų vedimas. Atsižvelkite į Raštų dalies turinį, siekite Dvasios nukreipimo ir tinkamai įvertinkite savo mokinių poreikius, kai rinksite geriausiai jiems tinkančią mokymosi veiklą.

Paskatinkite mokinius savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti, kaip jie gali parodyti maloningumą ir atlaidumą kitiems. Paraginkite mokinius taikyti tai, ką užsirašė.

Komentarai ir kontekstas

Filemonui 1. Vergija

Prašydamas Filemono priimti atgal pabėgusį vergą Onesimą, Paulius konkrečiai neminėjo įsteigtos vergijos, kuri buvo plačiai priimtina jų tuometinėje visuomenėje. Tačiau šiuolaikiniame apreiškime Viešpats pareiškė, kad yra „neteisinga, kad bet kuris žmogus būtų kito vergijoje“ (DS 101:79).

Pauliaus prašymas Filemonui priimti Onesimą (Filemonui 1:16) galėjo reikšti, kad Paulius norėjo, jog Filemonas išlaisvintų Onesimą ir, išlaisvinęs jį, atsiųstų atgal pas Paulių, kad padėtų tarnauti (žr. 13–14 eilutes).

Filemonui 1:7, 12, 20. „[Tu] atgaivinai šventųjų širdis“

Graikiškas žodis, kuris verčiamas kaip viduriai, reiškia vidinę dalį. Tai vaizdinga metafora, nurodanti žmogaus jausmų, meilės ir užuojautos centrą. Kartais panašiai vartojamas žodis širdis.

Filemonui 1:11. „Naudingas“ ir „nenaudingas“

Onesimo vardas reiškia „naudingas“ (11 eilutė) (žr. Arthur A. Rupprecht, “Philemon,” in The Expositor’s Bible Commentary, ed. Frank E. Gaebelein, 12 vols. [1976–1992], 11:461). Onesimas galėjo būti „nenaudingas“ (11 eilutė) Filemonui, kadangi pabėgo ir negalėjo atlikti savo pareigų arba galbūt dėl to, kad bėgdamas kažką iš jo pavogė (žr. 18 eilutė). Tačiau Paulius sakė, kad nuo tada Onesimas tapo „naudingu“ tiek Filemonui, tiek ir jam (11 eilutė). Pauliui Onesimas greičiausiai galėjo būti naudingas, nes galėjo jam padėti kalėjime (žr. 13 eilutę).