2010–2019
Khiav tus Tswv lub Tswv Yim Kom Ceev Zog!
October 2013


Khiav tus Tswv lub Tswv Yim Kom Ceev Zog!

Peb txhua tus nyias yuav tsum tsim thiab coj ua nyias lub tswv yim kom ua hauj lwm pab cov tub txib qhia txoj moo zoo.

Ob peb xyoos dhau los, kuv yuav tsum nrog tus poj niam ntawm ib tug npis sov hauv peb ceg txheem ntseeg tham, ces kuv txawm hu xov tooj mus ntsib nkawd lub tsev. Muaj ib tug me nyuam tub teb lub xov tooj. Kuv hais tias, “Nyob zoo. Kuv nrog koj niam tham puas tau?”

Nws teb hais tias, “Tham tau mas. Cia kuv mus hais kom nws los. Nov yog leej twg?”

Kuv teb hais tias: “Qhia koj niam tias yog Thawj Tswj Hwm Nielsen.”

Kuv txawm tsis hnov dab tsi rau ib me pliag, ces, ua ib lub suab yam xyiv fab heev li, tus me nyuam tub ntawd hais rau nws niam hais tias, “Kuv niam, Thawj Tswj Hwm Hinckley yuav nrog koj tham xov tooj os!”

Kuv yeej tsis paub xyov tus niam tsev ntawd xav li cas thaum ntawd. Tej zaum thaum nws taug kev los txais lub xov tooj nws xav tsis thoob li. Kuv kuj xav zoj tias, “Puas tsim nyog kuv tso dag?” Kuv tsis tso dag, tiam sis wb kuj luag txog qhov uas nws tus tub hais ntawd. Nim no, kuv xav hais tias tej zaum nws tsis txaus siab nrog kuv sib tham xwb.

Nej yuav ua li cas yog tias tus Tswv tus yaj saub hu nej? Li cas los, tus yaj saub twb hu peb lawm! Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson tau hu peb txhua tus ib zaug ntxiv tag kis no kom los mus ua ib txoj hauj lwm tseem ceeb heev. Nws hais tias, “Nim no yog lub sij hawm rau cov mej zeej thiab cov tub txib qhia txoj moo zoo los koom tes, ua hauj lwm ua ke, thiab qhia txoj moo zoo ua ke hauv tus Tswv lub vaj txiv hmab es coj tib neeg los ntseeg rau ntawm Nws” (“Faith in the Work of Salvation” [worldwide leadership training broadcast, Rau Hli Ntuj 23, 2013]; lds.org/broadcasts).

Peb paus tau mloog thiab ua raws li cov lus no?

Nyob thoob plaws lub ntiaj teb, tej ceg txheem ntseeg, tej koog chaw, thiab tej qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo txawm muaj zog ntau dua, vim tus Cawm Seej cov lus uas nws hais rau Yauxej Xamiv thaum xyoo 1832 muaj tseeb thaum Nws hais tias Nws yuav khiav Nws tej hauj lwm kom mus ceev zog thaum txog sij hawm (saib Q&K 88:73).

Cov kwv tij thiab cov muam, lub sij hawm ntawd yog tam sim no! Kuv xav li ntawd, thiab kuv xav tias nej xav li ntawd thiab.

Kuv tau xav muab kuv kev xyiv fab txog thiab kev ntseeg ntawm Yexus Khetos coj mus ua dab tsi. Thaum kuv ntaus football, kuv coj ua raws li tej tswv yim ua si (game plans). Yeej paub hais tias yog tias peb pawg neeg npaj lawm ntaus football raws li tej tswv yim zoo, ces peb yuav yeej. Tsis kav, tsis ntev tas los no kuv tau nrog BYU tus coach qub LaVell Edwards tham txog peb tej tswv yim ntaus football yav thaud, thiab nws hais tias, “Kuv yeej tsis quav ntsej saib nej hu nej lub tswv yim li cas, tsuas yog peb ntaus kom yeej tau xwb!” Ua Coach Edwards ib tug quarterback, kuv xav tias yeej nyuaj dua qhov uas nws hais ntawd, tiam sis tej zaum nws cov lus yooj yim ntawd yog qhov uas ua rau nws tau ib qho chaw ntaus football tuav nws lub npe.

Vim peb txhua tus koom tus Tswv pawg, peb puas muaj ib lub tswv yim uas yuav pab peb yeej? Peb puas npaj ntaus kom yeej? Yog tias peb, ua mej zeej, hlub peb tsev neeg, phooj ywg, thiab lwm tus neeg tiag, puas yog peb yuav muaj lub siab xav faib peb tej lus tim khawv txog txoj moo zoo uas txum tim rov qab los nrog rau lawv?

Thaum muaj lub rooj cob qhia rau cov thawj tswj hwm tshiab ntawm cov chaw tshaj tawm txoj moo zoo thaum lub Rau Hli tas los no, kam 173 tug thawj tswj hwm tshiab thiab lawv cov poj niam tau txais lus qhia zoo ua ntej lawv pib ua hauj lwm pab. Tag nrho 15 tug mej zeej ntawm Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm thiab Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim tau hais lus rau pawg neeg no.

Txwj Laug L. Tom Perry tau xaus cov lus qhia hais tias: “Lub caij nyoog no yog lub caij nyoog zoo kawg nkaus hauv lub Koom Txoos. Nov yog ib yam uas tseem ceeb npaum li tej yam uas tau muaj los lawm, xwb li Thawj qhov Kev Ua Yog Toog Pom, lub txiaj ntsim Phau Ntawv Maumoos, Kev Txum Tim txoj Moo Zoo Rov Qab Los, ib yam li tag nrho tej yam uas txhim tsa lub hauv paus rau peb coj mus qhia rau peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej lub nceeg vaj” (“Concluding Remarks“ [address given at the seminar for new mission presidents, Rau Hli Ntuj 26, 2013], 1, Church History Library, Salt Lake City).

Peb yuav tsum rau rau siab ua tej hauj lwm no kom thiaj phim peb cov thawj coj thiab peb cov tub txib qhia txoj moo zoo tej kev xyiv fab. Tej hauj lwm no yuav tsis txav mus tom ntej raws li tus Tswv lub siab xav yog tias tsis muaj peb! Ua li Thawj Tswj Hwm Henry B. Eyring tau hais, “Txawm peb muaj hnub nyoog li cas, muaj peev xwm li cas, ua hauj lwm hauv lub Koom Txoos li cas, los yog nyob qhov twg, peb koom siab raug hu los mus pab tus Tswv coj tib neeg los ntseeg” (“We Are One,” Ensign los sis Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2013, 62).

Cia kuv qhia nej txog ib lub tswv yim qhia txoj moo zoo uas kuv tau npaj tom qab kuv tau thov Vajtswv thiab nyeem tshooj 13 ntawm Qhia Kuv txoj Moo Zoo thiab xav txog tej yam uas tau muaj los yav tas los, puas tau? Kuv caw kom nej xav txog peb qho no thaum nej xav txoj nej tej hom phiaj.

Qhov thib ib, txhua txhua hnub thov Vajtswv pab koj coj ib tug neeg txav los ze dua tus Cawm Seej thiab Nws txoj moo zoo. Nej ua tau li no thaum nej pom tau txhua tus neeg ua Vajtswv cov tub thiab cov ntxhais thiab peb sawv daws ib leeg pab ib leeg mus kom txog tsev. Cia li xav txog cov phooj ywg tshiab uas nej nrog ntaus phooj ywg tau.

Qhov thib ob, txhua txhua hnub thov Vajtswv pab cov tub txib qhia txoj moo zoo uas ua hauj lwm hauv nej lub cheeb tsam thiab thov Vajtswv pab lawv cov neeg uas ntxim kawm txog txoj moo zoo. Nej tsuas ua tau li no yog tias nej ntsib lawv, saib lawv daim npe, tuav lawv lub npe, thiab nug lawv saib lawv qhia leej twg. Txwj Laug Russell M. Nelson hais tias, “Yog tias nej tsis paub ib tug neeg lub npe thiab lub ntsej muag, tus Tswv yuav pab tsis tau nej kom paub tus ntawd lub siab.”

Kuv tau koom mus saib ib tug muam ua kev cai raus dej, es nyob ntawd nws hais lus tim khawv rau peb sawv daws. Kuv yuav nco qab ntsoov nws cov lus hais tias, “Yeej tsis tau muaj neeg coob heev thov Vajtswv rau kuv thiab muaj kev hlub rau kuv npaum li ntawd li. Tej hauj lwm no ham tsis muaj tseeb tiag, puas yog!”

Qhov thib peb, caw nej ib tug phooj ywg tuaj koom ib yam ntxim saib ntxim ua hauv nej lub tsev. Txawm nej mus qhov twg los yog ua dab tsi, cia li xav saib leej twg yuav nyiam koom nej thiab ua tib zoo mloog tus Ntsuj Plig qhia nej.

Tus Cawm Seej qhia kuv ib qho thaum kuv kawm cov vaj lug kub kuv tus kheej, es kuv xav tias qhov no muaj feem rau qhov kev khiav tej hauj lwm no “ceev zog.” Thaum kuv zoo siab heev txog ib qho, qhov kev zoo siab ntawd yog qhia hauv ntawv thaum kuv sau ib qho exclamation point, es qhov ntawd yog ib lub cim uas txhais tau tias “ib txoj kev xav hauv nruab siab uas muaj zog [los sis] ib yam tseem ceeb” Merriam-Webster’s Collegiate Dictionary, 11th ed. [2003], “exclamation point”).

Kuv xav tsis thoob thaum tej nqes vaj lug kub uas hais txog “kev sib sau” uas xaus muaj lub cim exclamation point no pib muaj ntau hauv cov vaj lug kub, xws li thaum Amas hais tias: “Au kheev lam tias kuv yog ib tug tim tswv, thiab muaj peev xwm ua tau li kuv lub siab xav, xwv kom kuv yuav tawm mus thiab qhia nrog Vajtswv tej suab raj, nrog ib lub suab uas ua lub ntiaj teb tshee hnyo, thiab qhuab qhia kev hloov siab lees txim rau txhua tus neeg!” (Amas 29:1).

Kev tshawb nrhiav qhia tias kam muaj 65 nqes vaj lug kub uas qhia txog tej kev xav hauv nruab siab uas muaj zog hais txog kev tshaj tawm txoj moo zoo, suav cov lus nram qab no hais tias:

Nws txoj kev xyiv fab loj heev hais txog tus neeg uas hloov siab lees txim! …

Txawm yog hais tias nej khwv tag nej lub neej tshaj txoj kev hloov siab lees txim rau cov neeg no, es tsuas ho coj tau ib nyuag tug ntsuj plig los rau kuv xwb los, nej yeej yuav muaj txoj kev xyiv fab loj kawg nrog tus ntawd nyob hauv Leej Txiv lub nceeg vaj!

Yog hais tias nej twb yuav muaj txoj kev xyiv fab loj nrog rau ib tug ntsuj plig uas nej tau coj los rau kuv mus nyob hauv kuv Txiv lub nceeg vaj, ces nej txoj kev xyiv fab yuav loj npaum cas yog hais tias nej ho coj tau ntau tus ntsuj plig los cuag tus Tswv (saib D&C 18:13, 15–16).

Qhov uas kuv kawm txog tej nqes vaj lug kub los ntawm ib yam uas muaj los rau kuv thaum kuv pib ua hauj lwm ua ib tug Xya Caum rau ib lub Cheeb Tsam. Kuv ib nyuag ntshai vim kuv yog tus Thwj Tim, Txwj Laug Quentin L. Cook tus khub, rau ntawm ib ceg txheem ntseeg lub rooj sab laj. Thaum kuv nkag ceg txheem ntseeg ntawd tus thawj tswj hwm lub hoob kas rau ib txoj kev sib ntsib thaum ntawd, kuv pom ib nkawm khau uas leej twg tau muab tooj tha rau uas nyob saum lub txee ua ke nrog ib daim phiaj uas muaj ib nqes vaj lug kub uas xaus muaj ib tug exclamation point. Thaum kuv tau nyeem nqes vaj lug kub ntawd, kuv xav tias tus Tswv paub txog qhov uas kuv tau kawm thiab Nws tab tom teb kuv cov lus thov txog Nws, thiab Nws paub hais tias kuv xav rau li cas kom thiaj nplij tau kuv lub siab.

Kuv hais kom tus thawj tswj hwm qhia kuv txog nkawm khau ntawd.

Nws tias:

“Nkawm khau no yog ib nkawm ntawm ib tug tub hluas uas tau hloov siab los ntseeg lub Koom Txoos. Nws tsev neeg txom txom nyem, tiam sis tus tub hluas ntawd txiav txim siab mus ua tub txib hauv teb chaws Guatemala. Thaum nws rov qab los tsev kuv ntsib nws yuav tso nws tawm ntawm nws txoj hauj lwm thiab kuv pom tias nws nkawm khau yaig lawm thiab qub heev. Tus tub hluas no tau muab tag nrho rau tus Tswv es nws tsev neeg twb tsis tau pab hlo li.

“Nws pom tias kuv ntsia ntsoov nws nkawm khau thiab nug kuv tias, ‘Thawj Tswj Hwm, muaj dab tsi?’

“Kuv teb tias, ‘Tsis muaj, Txwj Laug, txhua yam zoo heev! Koj puas kam muab nkawm khau ntawd pub rau kuv?’”

Tus thawj tswj hwm hais txuas ntxiv hais tias: “Kuv saib tus tub txib no rau nqi thiab hlub nws heev! Kuv xav cim ntsoov qhov uas muaj los rau kuv ntawd, ces kuv kom lawv tha xim tooj rau nws nkawm khau ntawd. Ua li ntawd pab kuv nco qab ntsoov hais tias peb yuav tsum rau rau siab ua hauj lwm txawm peb ua neej nyob li cas los xij. Nqes vaj lug kub ntawd yog los ntawm Yaxayas, nws hais tias: ‘Zoo nkauj cuag cas nyob saum tej roob rau tej ko taw ntawm nws tus uas coj tej moo zoo los; uas yuav tsim txoj kev thaj yeeb; uas yuav coj tej moo zoo ntawm qhov zoo; uas tsim txoj kev cawm seej; uas hais rau Xi-oos tias, Koj tus Vajtswv kav!’ (Yaxayas 52:7).”

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, tej zaum tus npis sov tus poj niam ntawd xav paub yog vim li cas tus yaj saub thiaj hu xov tooj tuaj ntsib nws. Kuv ua tim khawv hais tias nws thiab peb tsis tas coj li tsis paub tseeb ntxiv li lawm—EXCLAMATION POINT!

Kuv paub tias peb txhua tus nyias yuav tsum tsim thiab coj ua nyias lub tswv yim kom ua hauj lwm pab cov tub txib qhia txoj moo zoo—EXCLAMATION POINT!

Kuv ntxiv kuv zaj lus tim khawv rau tus Yaj Saub Yauxej Xamiv hais tias: “Thiab nim no, tom qab ntau zaj lus tim khawv uas tib neeg tau hais txog nws, nov yog zaj lus tim khawv, uas yog zaj kawg, uas peb hais txog nws: Hais tias nws muaj txoj sia nyob!” (Q&K 76:22). Los ntawm Yexus Khetos lub npe dawb ceev, amees.