1831 m. birželį pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimus, dabar užrašytus Doktrinos ir Sandorų 53–55 skyriuose. Apreiškimuose užrašyti Viešpaties nurodymai kai kuriems Ohajuje gyvenusiems Bažnyčios nariams, kurie netrukus turėjo persikelti į Misūrį. Šiuose apreiškimuose Viešpats kreipėsi į Sidnį Gilbertą, Njuelą Knaitą ir Viljamą V. Felpsą, duodamas jiems konkrečiai su jų paskyrimu Bažnyčioje ir jų talentais susijusius nurodymus.
Viešpats pašaukia Sidnį Gilbertą būti vyresniuoju ir drauge su Džozefu Smitu vykti į Misūrį
Kai Sidnis Gilbertas sužinojo, kad tarp pakviestų vykti į Misūrį misionierių nebuvo jo vardo (žr. DS 52:22–32), nuvyko pas pranašą Džozefą Smitą ir paklausė, ko Viešpats norėtų, kad jis padarytų. Džozefas paklausė Viešpaties ir gavo apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 53 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodo, kad brolis Gilbertas būtų įšventintas vyresniuoju ir veiktų kaip vyskupo Edvardo Partridžo įgaliotinis. Brolio Gilberto, kaip įgaliotinio, vaidmuo išsamiau paaiškintas Doktrinos ir Sandorų 57:6–10, 15. Viešpats taip pat įsakė Sidniui vykti su Džozefu Smitu ir Sidniu Rigdonu į Misūrį.
Paskaitykite, kas nutiko merginai, kuri taip pat norėjo žinoti, ko iš jos nori Viešpats:
„Ališa Kramer, būdama Kinijoje, gavo atsakymą į savo maldas. Atsakymas buvo paprastas, bet tuo pačiu nelengvai įvykdomas. Ji turėjo atsisakyti viso gyvenimo svajonių, grįžti namo ir gyventi vidutinio koledžo studento gyvenimą. Atsakymas ją nustebino, bet ji buvo pasiryžusi padaryti tai, ką Viešpats jai pasakė daryti.
Ališa […] pasiekė aukštumas tapusi futbolo žvaigžde. Ji jau pasiekė beveik visus tikslus, vedusius link galimybės tapti Jungtinių Valstijų moterų futbolo rinktinės nare ir žaisti pasaulio čempionate bei 2004 m. olimpinėse žaidynėse.
Paveikslėlis
Aleisha Cramer
Ji pasiryžo tai pasiekti. Bet tai jos nedarė laimingos.
„Turėjau viską, – sakė Ališa. – Turėjau gerą šeimą. Turėjau draugų. Mokiausi BJU. Labai gerai žaidžiau už rinktinę. Bet ar galėjau siekti dalyvauti pasaulio čempionate ir nejausti tuštumos?“
Tada, nuvykusi į Kiniją žaisti parodomosiose varžybose, vieną naktį Ališa pabudo verkdama. Ji jautė nuostabų šiltą jausmą. „Pamenu, kaip uždėjau rankas ant širdies ir tada mane užplūdo mintys: „Turi nustoti žaisti už rinktinę. Negerai, kad laužai šabo dieną. Bus gerai, jei pasirinksi kitą kelią. Viskas susitvarkys.“ Ji pasakojo, kad prisipildė dvasios ir kad tai tęsėsi keletą naktų iš eilės.
Nors Ališa visą gyvenimą buvo Bažnyčios narė, jos domėjimasis Evangelija augo. Kiekvieną dieną ji skaitydavo Raštus bent po 30 minučių ir pastebėjo, kad jos maldos keičiasi. Ji ėmė klausti Viešpaties, ko Jis nori iš jos. Ir Kinijoje gavo atsakymą.
„Iki tol niekada nejaučiau tokių jausmų – paguodos ir šilumos. Norėčiau, kad tai nutiktų kiekvieną kartą, kai man kyla klausimų. Viskas atrodė taip aišku. Tai atrodė taip prasminga.“
Ališa veikė pagal gautą įkvėpimą. Ji sako: „Kai gaunate įkvėpimą, turite iš karto juo sekti. Jei pasakyčiau: „Taip, gerai. Bet juk taip noriu žaisti pasaulio čempionate, todėl tai padarysiu po to“, – tada galbūt viskas vyktų ne taip, kaip turėjo.“ […]
Nustojusi žaisti rinktinėje, Ališa rado laiko išmėginti kitus dalykus. Tuo metu ji pradėjo susitikinėti su vaikinu, mokiusi ją groti gitara, vėliau jie susituokė šventykloje.
„Esu tikra, kad tai, kas įvyko Kinijoje, paruošė mane šiam pasikeitimui. Kai ko atsisakiau ir gavau kai ką daug geresnio“, – sako Ališa.
[…] Ji vis dar noriai stengiasi, tik dabar jos pastangos tarnaus šeimos labui.
[Ališa] klauso geriausio trenerio iš visų – savo Dangiškojo Tėvo, To, kuris gali ją vesti, nukreipti ir įkvėpti. Ališa sako: „Viešpats žino kiekvieną iš mūsų. Labai gera tai žinoti ir turėti apie tai liudijimą“ (Janet Thomas, “The Playmaker,” New Era, Nov. 2003, 21, 23).
Pagalvokite, kokiais būdais galite gauti Viešpaties nurodymus dėl savo gyvenimo.
Viešpats duoda Njuelui Knaitui nurodymą vesti Kolzvilio šventuosius į Misūrį
1831 m. balandį Njuelas Knaitas šventųjų grupę išvedė iš Kolzvilio, Niujorko valst., kad prisijungtų prie šventųjų Ohajuje. Gegužės mėnesį pranašas Džozefas Smitas nurodė vyskupui Edvardui Partridžui įkurdinti tuos šventuosius Tompsono, Ohajo valst., žemėse, kurias atiduoti tam tikslui anksčiau sudarė sandorą (pažadėjo) Lemanas Koplis. Ten jie apsėjo laukus ir ėmėsi kitų darbų tame ūkyje. Bet net ir drauge dirbdami žemę, jie ėmė darytis savanaudiški ir godūs. Jų padėtis pablogėjo Lemanui Kopliui grįžus iš misijos pas šeikerius (žr. DS 49) ir ėmus dvejoti dėl savo tikėjimo. Atmetęs savo augantį liudijimą apie atkurtąją Evangeliją, jis liepė šventiesiems palikti jo žemę. Taip pat jis pareikalavo sumokėti 60 dolerių. Lemanui sulaužius sandorą, šventieji nebeturėjo, kur gyventi. Njuelas Knaitas ir kiti paklausė pranašo, ką jiems daryti.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 54:1–3 ir pažymėkite, ko norėjo Viešpats, kad bandydami pagerinti savo padėtį padarytų šventieji. Tada pagalvokite, kodėl, jūsų manymu, atgaila ir nuolankumas turėjo padėti šventiesiems?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 54:6 ir pasižymėkite, kokia palaima buvo duota tiems, kurie laikėsi sandoros pašvęsti savo nuosavybę.
Remdamiesi Viešpaties mokymais, užrašytais Doktrinos ir Sandorų 54:1–6, baikite rašyti šį principą: Jei laikomės sandorų ir vykdome Viešpaties įsakymus, susilauksime .
Kiekviena mūsų gauta palaima, tai Viešpaties gailestingumo apraiška. Viena iš Viešpaties gailestingumo apraiškų yra ta, kad Jis atleidžia mūsų nuodėmes. Kai laikomės krikšto metu sudarytų sandorų ir paklūstame Dievo įsakymams, ne tik šiame gyvenime sulauksime gailestingumo, bet mūsų bus pasigailėta ir per Paskutinįjį teismą .
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie keletą būdų, kaip Viešpats suteikia savo gailestingumą mums besilaikant sandorų:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Švelnūs Viešpaties pasigailėjimai yra labai asmeniški ir kiekvienam pritaikyti palaiminimai, stiprybė, apsauga, patikinimai, pamokymai, meilūs gerumai, paguoda, palaikymai ir dvasinės dovanos, kurias gauname iš, dėl ir per Viešpatį Jėzų Kristų. […]
Viešpaties švelnūs pasigailėjimai nevyksta atsitiktinai ar tiesiog dėl sutapimo. Ištikimybė, paklusnumas ir nuolankumas kviečia švelnius pasigailėjimus į mūsų gyvenimą, ir dažnai tik Viešpaties paskirtu laiku mes galime suvokti šias svarbias palaimas ir imame jas branginti“ („Viešpaties švelnūs gailestingumai“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Raštų studijavimo žurnale aprašykite kelias palaimas, kurias, jūsų manymu, jums davė Viešpats dėl to, kad buvote ištikimi sandoroms ir paklusote Jo įsakymams.
Doktrinos ir Sandorų 54:7–10 skaitome, kad tiems šventiesiems praradus namus Lemano Koplio žemėje, Viešpats įsakė keliauti į Misūrį. Jie turėjo paskirti ką nors apmokėti jų kelionės išlaidas ir darbuotis ten tol, kol Viešpats paruoš jiems vietą įsikurti. Viešpats taip pat davė jiems patarimą kantriai kęsti suspaudimus.
Viešpats pašaukia Viljamą V. Felpsą padėti rašant ir spausdinant Bažnyčios literatūrą
Pagalvokite apie savo talentus ir įgūdžius. Tada pagalvokite apie vieno iš savo draugų talentus ir įgūdžius. Kadangi mūsų sugebėjimai skiriasi, Dievo darbe galime prisidėti skirtingais būdais. Dievas gali panaudoti mūsų talentus, įgūdžius ir sugebėjimus Savo vaikams laiminti. Viljamas V. Felpsas yra šio principo pavyzdys. Prieš atvykdamas į Kirtlandą, Ohajo valst., jis nusipirko Mormono Knygos egzempliorių antrą savaitę nuo jos pardavimo pradžios. Tai atvedė jį į atsivertimą.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 55 skyriaus įvadą ieškodami vieno Viljamo V. Felpso įgūdžio arba sugebėjimo. Tada perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 55:4 ieškodami kito jo talento. Viešpats pašaukė brolį Felpsą pasinaudoti savo talentais ir sugebėjimais ir padėti Misūryje rašant ir spausdinant Bažnyčios literatūrą (žr. DS 55:5). Brolio Felpso įdėtos pastangos įvairiais būdais palaimino Bažnyčią.
Paveikslėlis
Viljamas Felpsas ir Džozefas Smitas prie spausdinimo mašinos
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ar matėte, kaip Viešpats naudoja žmonių talentus ir sugebėjimus, kad palaimintų kitus?
Kaip jūsų talentai ir sugebėjimai galėtų palaiminti ir išaukštinti kitus ir pastūmėti Viešpaties darbą?
Viešpats atšaukia Ezros Teirio misijos pašaukimą ir perspėja jį, kad atgailautų
Raštų studijavimo žurnale parašykite apie jums žinomą žmogų, kuris, siekdamas paklusti įsakymams, atsisakė kažko jam arba jai svarbaus. (Pavyzdžiui, kas nors aukojosi dėl galimybės prisijungti prie Bažnyčios, vykti į misiją arba paklusti Bažnyčios standartams.)
Ezra Teiris buvo paskirtas gyventi ir dirbti kartu su Džozefu Smitu Vyresniuoju Frederiko G. Viljamso fermoje Kirtlande, Ohajo valst. Ezra ne tik dirbo fermoje, bet ir padėjo apmokėti dalį skolų už žemę. Kai jį su Tomu B. Maršu pašaukė į misiją Misūryje (žr. DS 52:22), jis pareikalavo nuosavybės į dalį Bažnyčios žemių, kurios, jo manymu, jam priklausė, dokumento. Dėl susirūpinimo nuosavybe ir pinigais Ezra Teiris nebuvo pasiruošęs vykti į misiją su Tomu, kai šis buvo pasiruošęs, todėl Tomas nuvyko pas pranašą Džozefą Smitą ir paklausė, ką turįs daryti.
Apreiškime, vėliau užrašytame Doktrinos ir Sandorų 56 skyriuje, Viešpats atšaukė Ezrai Teiriui duotą pakvietimą vykti į misiją ir broliui Maršui skyrė naują porininką. Tada Viešpats perspėjo dėl pasididžiavimo ir mokė šventuosius, kad Jis paruošė jiems daug daugiau nei žemė ir pinigai.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 56:3–5 ir raskite, kas atsitiko dėl to, kad Ezra Teiris nebuvo pasiruošęs vykti į misiją Misūryje su Tomu B. Maršu. Prieš pradedant skaityti, naudinga žinoti, kad žodis atšauk[ti] reiškia atsiimti arba panaikinti. Ką prarado Ezra dėl to, kad nebuvo pasiruošęs vykti su broliu Maršu?
Doktrinos ir Sandorų 56:4 moko mus, kad Viešpats duoda įsakymus ir juos atšaukia, kaip Jam yra tinkama. Galite pasižymėti šį principą nusakančius žodžius.
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš Raštų ir Bažnyčios istorijos, kaip Viešpats duoda ir atšaukia įsakymus:
Kai Viešpats Mozei ir jo žmonėms davė aukštesnįjį įstatymą, Izraelio vaikai ėmė maištauti ir garbinti auksinį veršį. Tada Viešpats davė jiems žemesnįjį įstatymą. (Žr. Joseph Smith Translation, Exodus 32:14; 33:20; 34:1–2 [Bible appendix].)
Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas prisakė apaštalams Evangeliją skelbti tik žydams (žr. Mato 10:5). Netrukus po Gelbėtojo mirties Petras gavo apreiškimą, kad jau laikas skelbti Evangeliją visoms tautoms (žr. Mato 28:19).
Šiuo Evangelijos laikotarpiu kai kuriems šventiesiems Viešpats įsakė praktikuoti daugpatystę. Pranašui Džozefui Smitui ir daugeliui kitų Bažnyčios vadovų vykdyti šį įsakymą buvo sunku, bet jie pakluso. Po daugelio metų, gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido rašytinį pareiškimą, Manifestą, kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės Bažnyčioje pabaigą (žr. 1 oficialus pareiškimas).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 56:8–11 ieškodami, ką daryti Viešpats įsakė Ezrai Teiriui po to, kai atšaukė jo misijos pašaukimą. Laimei, Ezra atgailavo ir po septynių mėnesių vėl buvo pašauktas tarnauti misionieriumi su Tomu B. Maršu (žr. DS 75:31).
Viešpats perspėja šventuosius dėl godumo ir išdidžių širdžių
Kartais žmonės mano, kad išdidumas tai vien turtuolių širdyse randamas bruožas. Tačiau taip yra ne visada – apie tai sužinosite iš toliau pateiktų eilučių.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 56:16–17 ieškodami, kaip turtuoliai ir beturčiai parodo širdžių išdidumą. Galite pasižymėti tai, ką rasite. Apmąstykite, kodėl išdidumas ir godumas gali būti ir turtingųjų, ir beturčių bruožas.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 56:18 ieškodami, kaip Viešpats apibūdina širdis ir dvasias tų, kurie bus palaiminti. Norėdami geriau suprasti Viešpaties pasakytus žodžius, peržiūrėkite išnašas.
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
Vyresnysis Todas D. Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Siekdami atsivertimo palaiminimų, galite pasiūlyti Viešpačiui sudužusią ir atgailaujančią širdį ir paklusnią dvasią. Iš tikrųjų, jūs dovanojate save – tai, kas esate, ir tai, kuo tampate“ („Kai būsi atsivertęs“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 56:19–20 ieškodami, kokias palaimas Viešpats pažadėjo tiems, kurių širdys nuolankios. Pravartu žinoti, kad žodis „atlygins“ reiškia, kad Jis sumokės už kiekvieną padarytą gerą ir blogą darbą.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip Doktrinos ir Sandorų 56:18–20 aprašytas palaimas galima lyginti su nuosavybe ir pinigais, dėl kurių buvo susirūpinęs Ezra Teiris ir kiti šventieji?
Ką galime padaryti, kad mūsų širdys taptų tokios, kurios gaus šiose eilutėse išvardintas palaimas?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: