Po pranašo Džozefo Smito nužudymo 1844 m. birželio 27 d. daug žmonių buvo sutrikę, nes nežinojo, kas vadovaus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Tačiau prieš mirtį pranašas pasiruošė šiam pasikeitimui, visus kunigystės raktus ir galias suteikdamas Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Kai 1844 m. rugpjūčio 8 dieną šventiesiems kalbėjo Brigamas Jangas, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, daugelis Bažnyčios narių gavo dvasinį liudijimą, kad jis buvo Dievo pašauktas ir paruoštas vadovauti Bažnyčiai.
Įpėdinystės Prezidentūroje po Džozefo Smito nužudymo laiko linija
Data
Įvykis
1844 m. birželio 27 d.
Karteidže, Ilinojaus valst., nužudomi Džozefas ir Hairumas Smitai.
1844 m. birželio 29 d.
Viešas atsisveikinimas su velioniais Džozefu ir Hairumu Smitais.
1844 m. birželio 27 – liepos 7 d.
Vilardas Ričardsas ir sužeistas Džonas Teiloras yra vieninteliai apaštalai Navū mieste, Ilinojaus valst.
1844 m. liepos 8 d.
Parlis P. Pratas grįžta į Navū ir padeda Vilardui Ričardsui ir Džonui Teilorui palaikyti tvarką Bažnyčioje.
1844 m. rugpjūčio 3 d.
Iš Pitsburbo, Pensilvanijos valst., į Navū atvyksta Sidnis Rigdonas.
1844 m. rugpjūčio 4 d.
Sidnis Rigdonas pasako grupei šventųjų, kad jis turėtų būti Bažnyčios globėjas, ir nori rugpjūčio 6 d. surengti neeilinį susirinkimą jo paskyrimui patvirtinti. Tas susirinkimas galiausiai pravedamas ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d.
1844 m. rugpjūčio 6 d.
Iš savo misijų į Navū sugrįžta dauguma kitų apaštalų, tarp jų Brigamas Jangas.
1844 m. rugpjūčio 7 d.
Ryte apaštalai su Sidniu Rigdonu susirenka sužeisto Džono Teiloro namuose.
Popietiniame apaštalų, aukštosios tarybos ir aukštųjų kunigų susirinkime Sidnis Rigdonas vėl teigia, kad jis turėtų būti Bažnyčios globėjas. Brigamas Jangas pareiškia, kad turi raktus ir nori tuo klausimu vykdyti Viešpaties valią.
1844 m. rugpjūčio 8 d.
10 val. susirinkime Sidnis Rigdonas kalba maždaug pusantros valandos tūkstančiams susirinkusių šventųjų aiškindamas, kodėl turėtų būti Bažnyčios globėjas. Brigamas Jangas taip pat kalba ir pakviečia šventuosius vėl susirinkti 14 val.
Tą dieną daugelis Bažnyčios narių gavo liudijimą, kad ant Brigamo Jango nusileido pranašo Džozefo Smito mantija arba įgaliojimas. 14 val. susirinkime šventieji palaiko Brigamą Jangą ir Dvylika Apaštalų kaip Bažnyčios vadovus.
Per abu susirinkimus daugelis šventųjų mato, kad Brigamas Jangas laikinai atrodo ir kalba, lyg būtų pats pranašas Džozefas Smitas.
Po pranašo Džozefo Smito nužudymo keli žmonės pareiškė turį teisę vadovauti Bažnyčiai
Įsivaizduokite, jog sužinote, kad vakar mirė Bažnyčios prezidentas. Kas taptų kitu Bažnyčios prezidentu? Kaip jis būtų išrenkamas? Kaip kunigystės raktai pirmininkauti Bažnyčiai yra perduodami kitam Bažnyčios prezidentui?
Po pranašo Džozefo Smito nužudymo šventieji labai liūdėjo ir daug Bažnyčios narių nežinojo, kas vadovaus Bažnyčiai. Tuo metu daug žmonių tvirtino, kad turi teisę vadovauti Bažnyčiai. Tarp jų buvo Sidnis Rigdonas, Džeimsas Strangas ir Brigamas Jangas.
Skaitydami šias pastraipas ieškokite, kodėl Sidnis Rigdonas, daugelį metų žinomas Bažnyčios vadovas, tvirtino turįs vadovauti Bažnyčiai:
„1844 m. rugpjūčio 3 dieną iš Pitsburgo, Pensilvanijos valst., [į Navū] atvyko Sidnis Rigdonas, Pirmosios Prezidentūros pirmasis patarėjas. Prieš metus jis buvo pradėjęs eiti kryptimi, priešinga pranašo Džozefo Smito patarimui, ir atitolo [atsiskyrė] nuo Bažnyčios. Jis atsisakė susitikti su trimis Dvylikos nariais, jau esančiais Navū, ir vietoje to kalbėjo didelei grupei šventųjų, susirinkusių į sekmadieninį garbinimą“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], p. 62–63).
Sidnis Rigdonas sušaukė neeilinį susirinkimą antradienį, rugpjūčio 6 d., kad Bažnyčios nariai galėtų išsirinkti Bažnyčios globėją. Susidarė įspūdis, kad jis bandė surengti šį susirinkimą tam, kad Bažnyčios nariai galėtų patvirtinti jo kandidatūrą būti Bažnyčios globėju iki grįžtant visiems Dvylikai Apaštalų iš misijų Jungtinių Valstijų rytuose. Kai kurie Bažnyčios vadovai manė, kad brolis Rigdonas rengia sąmokslą norėdamas „pasinaudoti situacija, į kurią pateko šventieji“ (History of the Church, 7:225). Laimei, dėl vyresniojo Vilardo Ričardso ir vyresniojo Parlio P. Prato pastangų susirinkimas buvo nukeltas į rugpjūčio 8 d., ketvirtadienį, kada beveik visi apaštalai buvo grįžę į Navū.
Brolis Rigdonas teigė, kad dėl to, kad jis prieš tai buvo pašauktas ir įšventintas kaip Džozefo Smito kalbėtojas, jo pareiga buvo „prižiūrėti, kad bažnyčiai būtų tinkamai vadovaujama“ (iš History of the Church, 7:229). Jis taip pat teigė, kad turėtų „būti tautos globėjas“ ir kad vykdydamas tas pareigas jis darė tai, ką Dievas jam buvo įsakęs daryti (žr. History of the Church, 7:230).
Paveikslėlis
Sidnis Rigdonas
Sidnis Rigdonas
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Jeigu jūs tuo metu būtumėte Navū mieste, ką būtumėte manę apie Sidnio Rigdono tvirtinimus?
Kokių jums kiltų abejonių dėl brolio Rigdono?
Skaitydami šią pastraipą ieškokite, kodėl Džeimsas Strangas tvirtino turįs vadovauti Bažnyčiai:
Džeimsas Strangas, kuris 1844 m. vasarį buvo pakrikštytas, 1844 m. pavasarį ieškojo šventiesiems galimos apsistojimo vietos Viskonsine. Po Džozefo Smito nužudymo brolis Strangas teigė gavęs iš jo laišką su apreiškimu, kuriame teigiama, kad jis paskirtas būti Džozefo Smito įpėdiniu. Brolio Strango laiške, kurį jis parodė Bažnyčios nariams, buvo Džozefo Smito parašas. Brolis Strangas teigė esąs naujas pranašas ir pranešė apie savo pareigas 1844 m. rugpjūčio 5 d. Bažnyčios konferencijoje Mičigane.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Jeigu būtumėte buvę su šventaisiais Mičigane, kaip manote, ar kurie nors Džeimso Strango tvirtinimai būtų jums atrodę įtikinami?
Kokių jums kiltų abejonių dėl jo tvirtinimų?
Skaitydami šias pastraipas ieškokite, ką likusiems kunigijos vadovams, įskaitant Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius, kurie buvo Navū mieste, pasakė Brigamas Jangas apie tai, kas turėtų vadovauti Bažnyčiai:
Vyresnieji Džonas Teiloras, Vilardas Ričardsas ir Parlis P. Pratas jau buvo Navū mieste, kada atvyko Sidnis Rigdonas. Dauguma kitų apaštalų, įskaitant Brigamą Jangą, sugrįžo į Navū 1844 m. rugpjūčio 6 d. vakare. Kitą dieną, rugpjūčio 7, apaštalai susirinko į pasitarimą Džono Teiloro namuose. Vėliau tą dieną po pietų kartu susirinko Dvylika Apaštalų, aukštoji taryba ir aukštieji kunigai. Prezidentas Jangas, Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, paprašė Sidnį Rigdoną šventiesiems išdėstyti savo žinią. Sidnis Rigdonas drąsiai pareiškė, kad jis matė regėjimą ir kad joks vyras negali būti Džozefo Smito įpėdiniu kaip Bažnyčios prezidentas. Paskui jis pasiūlė, kad jis būtų paskirtas liaudies globėju.
Sidniui Rigdonui baigus savo kalbą, Brigamas Jangas pasakė:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Man nesvarbu, kas vadovaus Bažnyčiai, […] tačiau viena privalau žinoti, būtent tai, ką apie tai sako Dievas. Turiu raktus ir priemones, kaip sužinoti Dievo nuomonę tuo klausimu.
[…] Džozefas ant mūsų galvų [turint omenyje Dvylika Apaštalų] perdavė visus raktus ir galias, priklausančias apaštalystei, kurią jis turėjo iki tol, kol buvo paimtas.
Kaip dažnai Džozefas yra sakęs Dvylikai: „Padėjau pamatą ir ant jo turite statyti jūs, nes į jūsų pečius remiasi karalystė“ (iš History of the Church, 7:230).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kuo prezidento Brigamo Jango troškimai skyrėsi nuo Sidnio Rigdono ir Džeimso Strango troškimų?
Kodėl buvo svarbus Brigamo Jango liudijimas apie kunigystės raktus?
Prezidentas Brigamas Jangas ir kiti Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai mokė šios tiesos: Apaštalai turi visus kunigystės raktus, reikalingus pirmininkauti Bažnyčiai.
Apaštalai šiais laikais turi tuos pačius kunigystės raktus ir galias. Kada yra įšventinamas apaštalas, jam yra suteikiami visi žemėje esantys kunigystės raktai (žr. DS 112:30–32), tačiau įgaliojimą naudoti visus tuos kunigystės raktus turi vyriausias apaštalas, Bažnyčios prezidentas.
1836 m. sausį, likus daugiau nei aštuoneriems metams iki mirties, pranašas Džozefas Smitas mokė Dvylikos Apaštalų Kvorumą, kad „Dvylika yra pavaldūs tik Pirmajai Prezidentūrai“, o tada pridūrė: „Kur manęs nėra, Dvylikos nevaldo Pirmoji Prezidentūra“ (iš History of the Church, 2:374).
Kas, remiantis šiuo pranašo Džozefo Smito mokymu, nutinka Pirmajai Prezidentūrai, kai miršta Bažnyčios prezidentas?
Kas gali vadovauti Bažnyčiai iširus Pirmajai Prezidentūrai?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 124:127–128 ir ieškokite, kas buvo vyriausias apaštalas ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas tuo metu, kada mirė pranašas Džozefas Smitas.
Brigamas Jangas buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, nes jis buvo vyriausias apaštalas. Kada 1835 m. pirmą kartą buvo suformuotas kvorumas, pirmenybė priklausė pagal amžių. Kvorumui pasipildžius pirmenybė buvo nustatoma pagal įšventinimo datą. Todėl mūsų laikais pirmenybė yra nustatoma pagal apaštalų įšventinimo datą ir eiliškumą. Mirus Bažnyčios prezidentui, Pirmoji Prezidentūra paleidžiama ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas tampa pirmininkaujančiu Bažnyčios kvorumu, kuriam vadovauja vyriausiasis apaštalas.
Įpėdinystė Bažnyčios Prezidentūroje buvo įtvirtinta Viešpaties, kad Bažnyčia niekada neliktų be įkvėptos vadovybės, ir nėra vietos spėlionėms arba nesutarimams, kas bus kitas Bažnyčios prezidentas. Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino: „Viešpats žino, kurį jis nori matyti pirmininkaujantį Jo Bažnyčiai, ir Jis neklysta. Viešpats nieko nedaro atsitiktinai. Jis nėra nieko padaręs atsitiktinai“ (iš Conference Report, Oct. 1970, 153).
Apibendrinimas. Karalystės raktai yra suteikiami kiekvienam Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariui tuo metu, kai jis yra įšventinamas į apaštalystę. Vyriausiasis apaštalas, kuris pirmininkauja Dvylikos Kvorumui, yra nustatomas pagal įšventinimo datą ir eiliškumą. Bažnyčios prezidentui mirus, Pirmosios Prezidentūros Kvorumas yra paleidžiamas ir, jei patarėjai prieš tai buvo Dvylikos Apaštalų Kvorume, jie užima savo vietas kvorume pagal pirmenybę. Tada Dvylikos Apaštalų Kvorumas tampa pirmininkaujančiu ir vadovaujančiu Bažnyčiai kvorumu. Vyriausiasis apaštalas, kaip Dvylikos Apaštalų prezidentas, automatiškai turi ir naudoja visus karalystės kunigystės raktus ir pirmininkauja visai Bažnyčiai. Būdamas pirmininkaujančiu Bažnyčios pareigūnu Dvylikos Kvorumo prezidentas turi teisę gauti apreiškimą dėl Pirmosios Prezidentūros reorganizavimo. Viskas Viešpaties Bažnyčioje yra daroma išmintingai ir tvarkingai.
Daugelis gauna liudijimą, kad Bažnyčiai turėtų vadovauti prezidentas Brigamas Jangas
1844 m. rugpjūčio 8 d. Navū mieste, Ilinojaus valst., šventieji susirinko 10 val. pasiklausyti Sidnio Rigdono pretenzijų į Bažnyčios globėjo pareigas. Kadangi vėjas pūtė link pakylos, brolis Rigdonas pasirinko kalbėti iš vežimo susirinkusiesiems už nugaros, kad žmonės galėtų geriau jį girdėti. Susirinkusieji atsisuko, kad galėtų matyti pamokslaujantį brolį Rigdoną. Susirinkusiems šventiesiems jis kalbėjo maždaug pusantros valandos aiškindamas, kodėl turėtų būti Bažnyčios globėjas. Keli žmonės jo kalbą apibūdino kaip neįkvepiančią.
Prezidentas Brigamas Jangas ir kiti Bažnyčios vadovai atėjo ir atsisėdo ant pakylos, priešingoje pusėje, nei kalbėjo Sidnis Rigdonas. Tuo metu vėjas liovėsi pūtęs. Sidniui Rigdonui baigus, kalbėjo prezidentas Jangas. Susirinkusieji pasisuko pasiklausyti kalbančio Brigamo ir atsisuko nugara į vežimą, kuriame buvo Sidnis Rigdonas. (Žr. “Discourse by President Geo. Q. Cannon,” Deseret News, Feb. 21, 1883, 67.) Prezidentas Jangas kalbėjo trumpai ir pasakė, kad jis verčiau grįžtų į Navū gedėti pranašo, nei rūpintųsi naujo vadovo paskyrimu. Jis pranešė, kad Bažnyčios vadovų ir narių susirinkimas įvyks vėliau tą dieną, 14 val. Brigamui Jangui kalbant, keli Bažnyčios nariai matė, kad pasikeitė jo išvaizda, ir girdėjo, kad pasikeitė jo balsas, ir jis atrodė ir kalbėjo kaip pranašas Džozefas Smitas. Tas stebuklingas įvykis padėjo daugeliui šventųjų sužinoti, kad Viešpats norėjo, jog Bažnyčiai vadovautų Brigamas Jangas.
Skaitydami šiuos pasakojimus ieškokite, kaip Viešpats palaimino šventuosius, kad jie žinotų, ką Jis paskyrė vadovauti Bažnyčiai. Terminas „mantija“ reiškia pranašo ir Bažnyčios prezidento (Džozefo Smito) įgaliojimo perdavimą jo įpėdiniui (Brigamui Jangui).
Paveikslėlis
Bendžaminas F. Džonsonas
Bendžaminas F. Džonsonas taip prisiminė: „Prezidentas Brigamas Jangas atsistojo ir kalbėjo. Mačiau, kaip jis atsistojo, bet vos tik jis pradėjo kalbėti, aš pašokau ant kojų, nes visais atžvilgiais tai buvo Džozefo balsas ir jo išvaizda, laikysena, elgsena, apranga, lyg būtų įsikūnijęs pats Džozefas, ir tą akimirką aš žinojau, kad ant jo buvo Džozefo dvasia ir mantija“ (My Life’s Review [1947], 103–4).
Viljamas C. Steinsas apibūdino Brigamą Jangą kaip kalbėjusį „tarytum pranašo Džozefo balsu. Pamaniau, kad tai jis, ir taip manė tūkstančiai tai girdėjusių“ (iš History of the Church, 7:236).
Paveikslėlis
Prezidentas Vilfordas Vudrafas
Vilfordas Vudrafas rašė: „Jei nebūčiau savo akimis jo matęs, niekas nebūtų manęs įtikinęs, kad tai nebuvo Džozefas Smitas, ir kiekvienas, pažinojęs tuos du vyrus, galėtų tai paliudyti“ (iš History of the Church, 7:236).
Popietiniame susirinkime kalbėjo prezidentas Brigamas Jangas ir kiti Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai. Daugelis kitų pasakė, kad Brigamas Jangas atrodė ir kalbėjo taip, lyg tą dieną būtų kalbėjęs Džozefas Smitas. Džordas K. Kenonas, kuriam 1844 m. buvo 17 metų, prisiminė: „Jeigu Džozefas būtų prisikėlęs iš mirusiųjų ir vėl kalbėjęs jiems, tai stebintų ne labiau, nei jau stebino daugumą dalyvavusių tame susirinkime; tai buvo paties Džozefo balsas; ir ne tik girdėjosi Džozefo balsas, bet žmonėms atrodė, kad prieš juos stovėjo pats Džozefas. […] Viešpats taip paliudijo Savo žmonėms, kad neliko vietos abejonei dėl to, kuris vyras buvo išrinktas jiems vadovauti“ (iš History of the Church, 7:236).
Be to stebuklo, daugelis šventųjų taip pat pajuto, kaip Šventoji Dvasia jiems paliudijo, kad Brigamas Jangas ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas buvo Dievo pašaukti vadovauti Bažnyčiai. Baigiantis tam susirinkimui Navū šventieji didžia dauguma pritarė, kad Bažnyčiai vadovautų Dvylikos Apaštalų Kvorumas, kuriam vadovavo Brigamas Jangas. Tačiau ne visi Bažnyčios nariai galiausiai pasirinko sekti apaštalais. Kai kurie žmonės pasirinko sekti tokiais asmenimis kaip Sidnis Rigdonas ir Džeimsas Strangas, kurie įkūrė savo bažnyčias.
Jeigu būtumėte kuriame nors 1844 m. rugpjūčio 8 d. susirinkime, kaip nuspręstumėte, ką Dievas pašaukė vadovauti Bažnyčiai?
Pranašui Džozefui Smitui mirus, vyriausias apaštalas (Brigamas Jangas) iš karto galėjo naudoti visus kunigystės raktus. Jis turėjo teisę gauti apreiškimą, kada suorganizuoti naują Pirmąją Prezidentūrą. 1847 m., praėjus daugiau nei dvejiems metams po pranašo nužudymo, prezidentas Brigamas Jangas gavo įkvėpimą, kad užuot toliau vadovavęs Bažnyčiai kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, turi iš naujo įsteigti Pirmąją Prezidentūrą. Bažnyčiai toliau augant ir plečiantis svarbu prisiminti, kad per Šventąją Dvasią galime gauti liudijimą, kad Bažnyčios vadovai buvo pašaukti Dievo.
Paveikslėlis
Pirmoji Prezidentūra 2013 m.
Pirmoji Prezidentūra 2013 m.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip manote, kodėl yra svarbu gauti liudijimą, kad mūsų Bažnyčios vadovai yra pašaukti Dievo?
Pagalvokite, kada gavote liudijimą, kad kuris nors Bažnyčios vadovas buvo pašauktas Dievo. Jeigu buvote tai patyrę, ką darėte, kad gautumėte liudijimą? Jeigu nesate gavę liudijimo apie Bažnyčios vadovus, parašykite, ką galėtumėte daryti, kad gautumėte tokį liudijimą.
Paprašykite kurio nors šeimos nario arba vieno iš jūsų draugų papasakoti, kaip jie yra gavę liudijimą iš Šventosios Dvasios, kad kuris nors Bažnyčios vadovas pašauktas Dievo. Galite taip pat pasidalyti tuo, ką užrašėte praeitoje užduotyje. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką iš to žmogaus potyrio sužinojote.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Pamoką „Įpėdinystė Prezidentūroje“ išstudijavau ir užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: