1831 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje Oliveris Kauderis gavo pavedimą Įsakymų Knygos rankraštį iš Ohajo valstijos nuvežti į Misūrio valstiją. Misūryje Viljamas V. Felpsas turėjo išleisti šią knygą savo spaustuvėje. 1831 m. lapkričio 11 d. Viešpats paskyrė Džoną Vitmerį būti Oliverio kelionės bendražygiu ir įsakė jam toliau vykdyti Bažnyčios istoriko pareigas (žr. DS 69 skyrių). Kitą dieną Viešpats paskyrė šešis vyrus tarnauti apreiškimų prievaizdais (žr. DS 70 skyrių). 1831 m. gruodį Viešpats įsakė pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui tarnauti misijoje, išsklaidyti priešiškus jausmus Bažnyčiai ir paruošti kelią, kad būtų išleisti apreiškimai ir įsakymai (žr. DS 71 skyrių).
Kodėl, jūsų manymu, buvo išmintinga, kad tais vertingais dalykais rūpintųsi daugiau nei vienas žmogus?
Kartu su pavedimu padėti Oliveriui Kauderiui gabenti apreiškimus ir pinigus į Misūrį, Viešpats patikėjo Džonui Vitmeriui kitą svarbią užduotį. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 69:3–8 ieškodami, ką dar Viešpats pavedė Džonui Vitmeriui. Galite pasižymėti, ką radote.
Peržvelkite, ko Doktrinos ir Sandorų 47 skyriuje mokoma apie Džono Vitmerio paskyrimą Bažnyčios istoriku ir raštininku.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kodėl tai būtų gera paskata jums vesti asmeninę istoriją?
Raštų paraštėse galite užrašyti tokį principą: Viešpats tikisi, kad istorija bus vedama Bažnyčios ir kylančių kartų labui.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip, jūsų nuomone, Bažnyčios istorija ir asmeninės istorijos praverčia Bažnyčiai?
Kaip jos gali praversti kylančiai kartai?
Atlikite vieną arba abi šias veiklas ir paskui Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite savo patyrimus:
Pagalvokite, koks nutikimas iš Bažnyčios arba jūsų šeimos istorijos kaip nors jums padėjo. Papasakokite tą istoriją kuriam nors šeimos nariui arba draugui.
Paprašykite kurio nors šeimos nario papasakoti kokį nors jam pravertusį nutikimą iš šeimos istorijos.
Pranašas Džozefas Smitas taip pat vedė asmeninę istoriją. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 70 skyriaus įvadą ir pažymėkite, kas Džozefo Smito istorijoje sakoma apie Doktriną ir Sandoras.
Paveikslėlis
Doktrinos ir Sandorų egzemplioriai įvairiomis kalbomis
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokius būdus, kuriais Doktrina ir Sandoros palaimino pasaulį, žinote?
Kaip manote, ką reiškia frazė „aš pareikalausiu iš jų šio prievaizdavimo ataskaitos“ (DS 70:4)? Nors tos pareigos, kurias Viešpats duoda mums, skirsis nuo tų vyrų prievaizdavimų, ko, pasak to principo, Viešpats pareikalaus iš mūsų teismo dieną?
Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš šių eilučių, užpildykite praleistas šio principo vietas: Viešpats laikys mus už Jo mums patikėtas pareigas.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip šis principas gali paveikti mūsų požiūrį į Bažnyčios pašaukimus ir pavedimus?
Už kokias pareigas Viešpats laikys jus atsakingais?
Viešpats paaiškina, kaip tenkinti nuolat Bažnyčiai tarnaujančiųjų poreikius
Doktrinos ir Sandorų 70:5–18 mokoma, kad vyrai, kuriems buvo patikėta būti apreiškimų ir įsakymų prievaizdais, turėjo Bažnyčios leidinių spausdinimą ir paskirstymą paversti savo darbu. Mūsų laikais Bažnyčios visuotiniai įgaliotiniai atsisako savo pragyvenimo šaltinio, kad galėtų nuolat tarnauti, todėl pragyvenimui jie gauna kuklią sumą, kurios pakanka išlaikyti save ir savo šeimą.
Kodėl priimtina, kad Bažnyčios vadovai, pašaukti į nuolatinę tarnystę, gautų išmokas savo poreikiams?
Viešpats moko pranašą Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną, kaip reaguoti į Bažnyčios kritiką
Ar kada esate girdėję, kaip kritikuojama Bažnyčia? Kaip galima tinkamai reaguoti į Bažnyčios kritiką?
Kad geriau suprastumėte apreiškimo, užrašyto Doktrinos ir Sandorų 71 skyriuje, kontekstą, perskaitykite šią pastraipą. Skaitydami ieškokite, kaip tuo metu, kada buvo duotas šis apreiškimas, buvo kritikuojama Bažnyčia ir jos vadovai.
Ezra Būtas, buvęs metodistų pastorius, prisijungė prie Bažnyčios po to, kai pamatė išgijimą. Jis keliavo į Misūrį kaip misionierius, bet nusivylė, nes negalėjo atlikti stebuklų, kad įrodytų kitiems tiesą. Be to, brolis Būtas netikėjo, kad Džozefo Smito elgesys buvo tinkamas pranašui ar dvasiniam vadovui. Jis pradėjo stipriai kritikuoti pranašą Džozefą Smitą, išėjo iš Bažnyčios ir parašė devynis laiškus, kuriuose kritikavo Bažnyčią ir jos vadovus. Tie laiškai, išspausdinti laikraštyje, kuris vadinosi Ohio Star, paskatino kai kurių žmonių priešiškumą Bažnyčiai ir jos vadovams. Pranašas Džozefas Smitas rašė, kad Ezros Būto laiškai buvo „serija laiškų, kurie savo išvedžiojimais, melu ir tuščiais ketinimais sugriauti Viešpaties darbą parodė [Ezros Būto] silpnumą, nelabumą ir kvailybę ir pasiliko kaip jo paties gėdos paminklas, kuriuo gali stebėtis pasaulis“ (iš History of the Church, 1:216–17).
Simondsas Ryderis, dar vienas nepatenkintas Bažnyčios narys, kitam laikraščiui davė kai kurių apreiškimų kopijas, siekdamas atbaidyti žmones nuo prisijungimo prie Bažnyčios. Ezros Būto ir Simondso Ryderio agitavimas peraugo į didelę problemą.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 71:1–4 ieškodami, ką Viešpats pasakė pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui daryti, kad nuramintų laikraščių straipsnių paskatintus priešiškus jausmus.
Atkreipkite dėmesį, kaip 1 eilutėje Džozefui ir Sidniui nurodoma skelbti Evangeliją. Kokį principą sužinome iš nurodymo, kaip reaguoti į Bažnyčios kritiką?
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip galite dabar pasiruošti atsakyti į Bažnyčios ir jos vadovų kritiką?
Raštų paraštėse šalia Doktrinos ir Sandorų 71:1 galite užsirašyti tokį principą: Kai žmonės kritikuoja Bažnyčią, galime atsakyti pasidalydami tiesomis iš Raštų ir vadovaudamiesi Dvasia.
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip Dvasia gali padėti mums reaguoti į Bažnyčios kritiką: „Mūsų atsakymai bus skirtingi, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Laimei, Viešpats žino mūsų kaltintojų širdis ir kaip galime veiksmingiausiai jiems atsakyti. Jei tikri mokiniai sieks Dvasios vadovavimo, tai jie gaus atsakymą, geriausiai tinkantį konkrečiam susidūrimui. O per kiekvieną sankirtį tikri mokiniai atsako taip, kad pakviestų Viešpaties Dvasią“ („Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“,2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 71:5–11 ieškodami, kokius patarimo ir paguodos žodžius Viešpats pasakė pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui, kai jie susidūrė su Bažnyčios kritika. Taip pat ieškokite, kokius pažadus Viešpats davė jiems 7 ir 10 eilutėse.
Atkreipkite dėmesį, kad šiame apreiškime dviem bažnyčios vadovams – pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui – buvo nurodyta viešai ir asmeniškai susitikti su tais, kurie kritikavo Bažnyčią, ir nugalėti jų skleidžiamą melą. Paprastai tai yra Bažnyčios vadovų pareiga, nebent kunigijos vadovai nurodo, arba paskiria, tai atlikti kitiems. Tačiau Bažnyčios jaunimas turi būti pasiruošęs atsakyti į melą apie Bažnyčią taip, kaip apibūdino vyresnysis Heilsas.
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
Vyresnysis Heilsas taip pat davė patarimą dėl mūsų požiūrio į tuos, kurie kritikuoja Bažnyčią arba jos vadovus: „Kaip tikrų mokinių, mūsų svarbiausias siekis turėtų būti kitų gerovė, o ne asmeninis pasiteisinimas. Klausinėjimai ir kritika suteikia mums progų padėti kitiems ir parodyti jiems, kad jie rūpi mums ir mūsų Dangiškajam Tėvui. Mūsų tikslas turėtų būti padėti jiems suprasti tiesą, o ne ginti savo ego ar rinkti taškus teologijos debatuose. Mūsų širdingi liudijimai yra galingiausi atsakymai mūsų kaltintojams. O tokie liudijimai ateina tik iš meilės ir romumo“ („Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“).
Sidnis Rigdonas pakluso Viešpaties patarimui ir pakvietė Ezrą Būtą susitikti su juo Ravenos miestelyje, Ohajo valst., kur jie būtų galėję viešai aptarti Ezros laiškus, nusiųstus laikraščio leidėjams. Sidnis taip pat pakvietė Simondsą Ryderį į viešus Mormono Knygos debatus. Abu vyrai atmetė kvietimą. Sidnis vis tiek liudijo Ravenoje ir kitose vietose.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus: