1830 m. gruodį Viešpats Niujorko šventiesiems įsakė persikelti į Ohają, kur jie turėjo gauti Viešpaties įstatymą (žr. DS 37:3; 38:32). Apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 41 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas gavo 1831 m. vasario 4 d., atvykimo į Ohają dieną. Per šį apreiškimą Viešpats davė tolesnius nurodymus, skirtus padėti šventiesiems pasiruošti gauti Jo įstatymą. Be to, Jis pašaukė Edvardą Partridžą pirmuoju Bažnyčios vyskupu.
Viešpats paaiškina, kaip tapti Jėzaus Kristaus mokiniu
Kokia veikla jums yra miela? Kaip manote, kokia veikla yra miela Viešpačiui? Pagalvokite, ką reiškia mėgautis arba džiūgauti kažką veikiant.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 41:1 ieškodami, ką Viešpats mielai daro. Atkreipkite dėmesį į tai, ką turime daryti, norėdami gauti „visų didžiausi[ą] palaiminim[ą]“.
Remdamiesi 1 eilutėje užrašytais Viešpaties žodžiais, užbaikite šį principą: Viešpats mielai kai mes .
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ar kada nors esate jautę, kad Viešpats gėrėjosi laimindamas jus, nes paklausėte Jo?
Ką jums reiškia žinojimas, jog Viešpats džiaugiasi laimindamas jus, nes paklausėte Jo?
Pranašas Džozefas Smitas pakluso Viešpaties patarimui rinktis Ohajuje. Po vedybų per ketverius metus Džozefui su Ema jau teko persikelti septynis kartus, be to Ema buvo ką tik pasveikusi po mėnesį trukusios ligos ir šeštą mėnesį nėščia, kai 1831 m. sausio pabaigoje jie išvyko iš Niujorko ir rogėmis keliavo apie 480 kilometrų į Kirtlandą, Ohajo valst.
Džozefas su Ema, atvykę į Kirtlandą, sustojo priešais Gilberto ir Vitnio parduotuvę. „Džozefas laipteliais užbėgo į parduotuvę, kurioje stovėjo jaunesnysis verslo partneris. „Njuelai K. Vitni! Tu esi tas žmogus!“ – sušuko jis, draugiškai ištiesdamas ranką tarsi senam pažįstamam. „Taip, tai aš, – atsakė [Njuelas K. Vitnis], automatiškai paspausdamas jam ištiestą ranką, – bet aš nežinau jūsų vardo.“ „Aš esu pranašas Džozefas, – šypsodamasis tarė nepažįstamasis. – Meldeisi, kad ateičiau čia, ir dabar, ko gi iš manęs tau reikia?“ (History of the Church, 1:146.)
Džozefas paaiškino regėjime matęs Njuelą besimeldžiantį, kad jis atvyktų į Kirtlandą. Džozefą ir Emą Vitnių šeima maloniai priėmė ir Džozefas su Ema pas juos gyveno kelias savaites (žr. History of the Church, 1:145–146).
Per penkis mėnesius po to, kai buvo gautas Viešpaties įsakymas rinktis Ohajuje, dauguma Niujorko šventųjų persikėlė į jį. Kai kuriems Bažnyčios nariams teko daug ką paaukoti. Jie nuostolingai pardavė savo turtą arba paprasčiausiai paliko neparduotus namus ir kitą nuosavybę ir išvyko į Ohają paskui pranašą. Perskaitykite šią istoriją ir suraskite pavyzdį, kaip Viešpats palaimino šventuosius dėl to, kad jie pakluso Jo įsakymui ir tuo metu persikėlė į Ohają.
Paveikslėlis
Liusi Mak Smit
Pranašo Džozefo Smito motina Liusi Mak Smit vadovavo 80 Bažnyčios narių kelionei iš Fajeto, Niujorko valst., į Ohają. Laivu keliaujant Kajugos–Senekos kanalu į Bafalą, Niujorko valst., Liusi priminė šventiesiems, kad jie „keliauja, vykdydami Viešpaties įsakymą, taip pat kaip tėvas Lehis, kai paliko Jeruzalę, ir, jeigu [jie] bus ištikimi, turės tokią pat priežastį tikėtis Dievo palaiminimų“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 196).
Atvykę į Bafalą, Niujorko valst., jie sutiko Kolzvilio Bažnyčios narius, kurie taip pat keliavo į Ohają ir jau savaitę buvo įstrigę Bafale. Kanalą blokavo „šešių metrų aukščio ledo grūstis“ ir jiems buvo pasakyta, kad gali tekti „likti uoste dar bent dvi savaites“. Liusi grupėje daugelis šventųjų nusiminė. Jie buvo alkani, keletas jų vaikų susirgo. Įsigiję vietas ant denio kitame laive, jie sukrovė į jį savo mantą, o Liusi Smit moterims su sergančiais vaikais rado laikiną priedangą iki ryto. (Žr. History of Joseph Smith by His Mother, 199–202.)
Jiems grįžus į laivą Liusi paliudijo grupei: „Dabar, broliai ir seserys, jei visi šauksitės dangaus dėl savo troškimo, kad ledas būtų pralaužtas ir mes būtume išlaisvinti, kaip Dievas gyvas, tai įvyks.“ Apie tai, kas įvyko po to, ji pasakojo: „Tuo pat metu pasigirdo tarsi griaustinio griausmas. Kapitonas sušuko: „Visiems užimti savo vietas!“ Ledas prasiskyrė, palikdamas tarpą, pro kurį vos galėjo praplaukti laivas, tokį ankštą, kad laivui plaukiant nuo vandens rato su trenksmu buvo nuplėštos kelios mentės. […] Vos spėjome praplaukti, kai ledas vėl susijungė, ir broliai iš Kolzvilio, negalėdami vykti paskui mus, liko Bafale“ (History of Joseph Smith by His Mother, 204–205).
Remdamiesi perskaityta istorija apie šventųjų grupę, vedamą Liusi Smit, savo Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip šventieji parodė savo tikėjimą Viešpačiu. Taip pat parašykite, kaip šis nutikimas, jiems patekus į keblią situaciją, rodo, kad Viešpats žino apie mus ir, jei klausysime Jo, Jis padės mums pereiti išbandymus.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 41:2–4 ir raskite Viešpaties duotą įsakymą ir nurodymus. Šiame sąraše išbraukite tuos nurodymus, kuriais sekti nebuvo liepta:
Susirinkti ir sutarti dėl Dievo žodžio.
Tikėjimo malda gauti įstatymą.
Žiūrėti, kad įstatymo būtų laikomasi.
Susirinkti Džeksono apygardoje, Misūrio valst.
Doktrinos ir Sandorų 41:3 pažymėkite, kodėl įstatymą žmonės turėjo gauti „savo tikėjimo malda“. Įstatymas, apie kurį Viešpats kalba, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 42 skyriuje. Šį įstatymą nuodugniai išstudijuosite per kitas tris pamokas.
Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip galime būti palaiminti, gaudami Dievo įstatymus ir įsakymus. Be to, paaiškinkite, kaip Dievo įstatymai padeda mums „viską teisingai tvarkyti priešais [Jį]“ (DS 41:3).
Pagalvokite, kuo šie du apibūdinimai yra panašūs ir kuo skiriasi:
Tikintysis
Mokinys
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 41:5 ir užbaikite šį principą: Jėzaus Kristaus mokiniais tampame, kai .
Ar yra koks nors skirtumas tarp tikėjimo Jėzaus Kristaus duotais įstatymais ir jų priėmimo? Nors tikėjimas Dievo įstatymais yra svarbi tapimo Jėzaus Kristaus mokiniu dalis, Jo įstatymų priėmimas – jų pripažinimas ir laikymasis – stiprina mūsų tikėjimą Gelbėtoju.
Kad būtų lengviau įgyvendinti principą, sakantį, jog Jėzaus Kristaus mokiniais mes tampame priimdami Jo įsakymus ir gyvendami pagal juos, pasirinkite ir perskaitykite vieną iš knygelėje Jaunimo stiprybės vardan pateiktų standartų. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką norėtumėte daryti siekdami priimti tą standartą ir geriau pagal jį gyventi.
Viešpats nurodė, žr. Doktrinos ir Sandorų 41:7, kad šventieji Džozefui Smitui ir jo šeimai parūpintų namą, kuriame jis galėtų gyventi ir toliau versti Bibliją. Šventieji sekė šiais nurodymais – buvo pastatytas nedidelis namas, kuriame Džozefas ir Ema gyveno kelis mėnesius.
Viešpats pašaukia Edvardą Partridžą pirmuoju Bažnyčios vyskupu
Įsivaizduokite, kad jūsų apylinkei reikia naujo vyskupo. Peržiūrėkite Doktrinos ir Sandorų 41:9 eilutę ir pažymėkite visus žodžius ir frazes, mokančius šio principo: Vyskupus pašaukia Dievas, palaiko nariai savo pritarimu, o paskiria asmuo, turintis tinkamą įgaliojimą.
Frazė „paskirtas bažnyčios balsu“ reiškia, kad Bažnyčios nariai palaikė Dievo pašauktą žmogų. Žodžiai „visą savo laiką skirtų bažnyčios darbams“ buvo skirti asmeniškai Edvardui Partridžui ir šiais laikais tinka Pirmininkaujančiai Vyskupijai. Jie netinka apylinkių vyskupams, kurie ir toliau dirba įprastą darbą, nors tarnauja Bažnyčioje.
Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl jums svarbu žinoti, kad jūsų vyskupas arba skyriaus prezidentas buvo pašauktas Dievo ir įšventintas turinčiojo tinkamą kunigystės įgaliojimą.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 41:11 ieškodami charakterio bruožų, kuriuos, pasak Viešpaties, turėjo Edvardas Partridžas ir kurie galėjo jam padėti tarnaujant vyskupu. Raštuose galite užsirašyti pastabą, kad žodis klasta reiškia apgaulę ir veidmainystę. Taigi, Edvardas buvo sąžiningas ir doras žmogus.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 41:12 ieškodami Viešpaties perspėjimo. Po to Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ką, jūsų manymu, reiškia žiūrėti, kaip elgiamės su Viešpaties žodžiu?
Kaip supratimas apie tai, kaip elgiesi su Viešpaties žodžiais, susijęs su tuo, ką sužinojote apie buvimą Jėzaus Kristaus mokiniu?
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
Skaitydami šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, pagalvokite, kaip jis susijęs su tuo, ko apie mokinystę išmokote šioje pamokoje: „Kasdien nusprendžiame, kokie mokiniai būsime. Kiekvieną dieną atsakome į klausimą: „Kas už Viešpatį? Kas?“ (“My Servant Joseph,” Ensign, May 1992, 39.)
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: