Seminarija
11 dalis. 4 diena, Doktrinos ir Sandorų 47–48


11 dalis. 4 diena

Doktrinos ir Sandorų 47–48

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 47 ir 48 skyriuose užrašytus apreiškimus pranašas Džozefas Smitas gavo 1831 m. kovo mėnesį. Iš Doktrinos ir Sandorų 47 skyriaus sužinome, kad Viešpats paskyrė Džoną Vitmerį pakeisti Bažnyčios istoriku ir raštininku tarnavusį Oliverį Kauderį. Doktrinos ir Sandorų 48 skyriuje rašoma, kad Viešpats nurodė Bažnyčios nariams Ohajuje padėti iš Niujorko atvykstantiems nariams. Viešpats taip pat nurodė Bažnyčios nariams pasirengti pirkti žemę Sionės miesto statybai Misūryje.

Doktrinos ir Sandorų 47

Viešpats skiria Džoną Vitmerį vesti rašytinę Bažnyčios istoriją

Pagalvokite apie kokį nors dvasiškai svarbų renginį, kuriame dalyvavote ir kurį, manote, verta prisiminti (pavyzdžiui: šventyklos pašventinimas, Bažnyčios susirinkimas arba tokia šeimos veikla kaip sutuoktuvės arba laidotuvės).

Jei įmanoma, apie tą renginį papasakokite šeimos nariui ir atsakykite į šiuos klausimus. (Jei šalia nėra šeimos nario, tiesiog apmąstykite šiuos klausimus.)

  • Kas šiame renginyje jums paliko didžiausią įspūdį?

  • Kodėl verta jį prisiminti?

  • Kaip po 100 metų jūsų palikuonis palaimintų žinios apie šį renginį?

PerskaitykiteDoktrinos ir Sandorų 47 skyriaus įvadą ir šio skyriaus 1–3 eilutes ir sužinosite, ką daryti Viešpats pašaukė Džoną Vitmerį. Kaip manote, kodėl svarbu, kad kažkas rašytų Bažnyčios istoriją?

Paveikslėlis
1 Apreiškimų knyga

Džonas Vitmeris nukopijavo anksčiau Džozefo Smito gautus apreiškimus į knygą, dabar žinomą kaip „I apreiškimų knyga“. Šioje knygoje yra daug ankstyvųjų apreiškimų nuorašų.

Pagalvokite, koks įvykis iš Bažnyčios istorijos jus įkvepia. Kaip sužinojote apie šį įvykį?

Apie praėjusius Bažnyčios istorijos įvykius žinome, nes kažkas rašė ir rinko užrašus apie juos, kad šie būtų išsaugoti mūsų laikams ir būsimoms kartoms. Prisiminkite, kad ankstesniame apreiškime Viešpats sakė: „Jūs vesite metraštį“ (DS 21:1). Bažnyčioje dabar yra Pirmosios Prezidentūros paskirti istorikas ir registratorius. Tačiau istorikas negali aprėpti ir užrašyti visko, kas vyksta Bažnyčioje, todėl jam nurodyta surinkti kitų užrašytas istorijas. Tai reiškia, kad Bažnyčios narių gyvenimo įvykiai yra Bažnyčios istorijos dalis ir gali paveikti būsimas kartas.

Vyresnysis Marlinas K. Džensenas iš Septyniasdešimties, tarnavęs Bažnyčios istoriku 2005–2012 m., mokė: „Dauguma didžiųjų Bažnyčios istorijų yra asmeninės ir šeimos istorijos, jos yra mūsų žmonių ir šeimų palikimo dalis“ (“There Shall Be a Record Kept among You,” Ensign or Liahona, Dec. 2007, 31).

  1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl svarbi jūsų asmeninė istorija?

  2. Pagalvokite apie dvasiškai svarbius jūsų gyvenimo įvykius, kuriuos verta prisiminti. Įsivaizduokite, kad jūsų vaikai ir vaikaičiai skaitys jūsų pasakojimą apie vieną iš šių įvykių. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, koks tai buvo įvykis, ir atsakykite į šiuos klausimus:

    1. Kurią šio įvykio dalį aprašytumėte?

    2. Ką norėtumėte, kad jūsų palikuoniai žinotų ir prisimintų apie šį įvykį?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 47:4 ir sužinosite, kas bus duota Džonui Vitmeriui „raštininkau[jant] ir reguliariai ve[dant] istoriją“ (DS 47:1).

Remdamiesi tuo, ką perskaitėte Doktrinos ir Sandorų 47:4, užbaikite šį principą: Jei mes , Dvasia padės mums .

Šventoji Dvasia gali viską priminti (žr. Jono 14:26) ir padėti mums aprašyti įvykius ir nutikimus taip, kad tai padėtų palaiminti būsimų kartų šeimos narius ir kitus žmones. Stengdamiesi rašyti asmeninę istoriją melskite Šventosios Dvasios pagalbos ir gyvenkite vertai.

Pagalvokite, ką dar galite padaryti, kad galėtumėte sėkmingai rašyti dienoraštį ar užrašyti asmeniškai jums svarbius įvykius, apeigas ir gyvenime sutiktų žmonių istorijas.

Doktrinos ir Sandorų 48

Ohajo šventiesiems nurodyta padėti atvykstantiems iš Niujorko ir ruoštis paveldui Sionėje

Įsivaizduokite, kad tolimame krašte Bažnyčios narius ištiko stichinė nelaimė ir jiems teko skubiai palikti namus. Bažnyčios vadovai paprašė jūsų ir jūsų šeimos keliems mėnesiams apgyvendinti pas save žmones, netekusius namų. Kokių klausimų ir rūpesčių kiltų jūsų šeimai? Kaip manote, kuo būtų susirūpinę ir kaip jaustųsi atvykstantys į jūsų namus?

Pažvelkite į 3 Bažnyčios istorijos žemėlapį „Niujorko, Pensilvanijos ir Ohajo kraštas, JAV“. Raskite Palmyrą Niujorko valstijoje ir Kirtlandą Ohajuje. Kiek maždaug kilometrų skiria šiuos miestus?

1831 m. vasarį pranašas Džozefas Smitas persikėlė iš Palmyros Niujorko valstijoje į Kirtlandą Ohajo valstijoje. Per kitus keletą mėnesių jo pavyzdžiu pasekė daug Bažnyčios narių. Vykdydami Dievo įsakymą vykti į Ohają, šie nariai paliko žemiškus turtus bei atsargas ir jiems reikėjo pagalbos. Kaip manote, ko Viešpats pareikalautų iš jūsų, jei gyventumėte Ohajuje ir matytumėte, kad kai kurie šventieji įsikelia į jūsų kraštą neturėdami namų ir su labai mažais pragyvenimo ištekliais?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 48:1–3 ir sužinosite, ką Viešpats nurodė Bažnyčios nariams Ohajuje daryti, kad padėtų iš Niujorko atvykstantiems nariams. Iš tų eilučių sužinome šį principą: pastarųjų dienų šventiesiems Viešpats įsako tuo, ką jie turi, dalytis su gyvenančiais nepritekliuje. Šį principą galite užsirašyti šalia 2 eilutės.

Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 48:3 atkreipkite dėmesį, kad Viešpats iš tų, kurie persikėlė į Ohają turėdami išteklių ir galimybių, tikėjosi, kad jie ten pirks žemę. Panašiai Viešpats tikisi, kad, jei turime išteklių, naudosime juos ir nesiremsime kitų pagalba.

  1. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kokiais būdais Bažnyčioje galime dalytis tuo, ką turime, su kitais?

Kai skaitysite toliau pateiktą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros pasakojimą, apsvarstykite, kaip vaikinas įvykdė įsakymą šelpti skurstančius:

Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Prieš kelerius metus kunigų kvorumas nusprendė per tarnystės projektą rinkti maisto produktus beturčiams. Džimas, vienas iš kunigų, labai norėjo dalyvauti ir pasiryžo surinkti daugiau maisto produktų negu kiti. Kai atėjo laikas, kunigai susirinko maldos namuose. Visi išėjo tuo pačiu metu ir vėliau grįžo nurodytu laiku vakare. Visų nuostabai, Džimo vežimėlis buvo tuščias. Jis atrodė gana rimtas ir keletas berniukų pasišaipė iš jo. Tai matydamas ir žinodamas, kad Džimas domisi mašinomis, patarėjas tarė: „Eime į lauką, Džimai. Noriu, kad apžiūrėtum mano mašiną, nes ji kelia man rūpesčių.“

Kai jie išėjo į lauką, patarėjas paklausė Džimo, ar jis nusiminęs. Džimas atsakė: „Nelabai. Tačiau, kai išėjau rinkti maisto produktų, aš surinkau tikrai daug. Mano vežimėlis buvo pilnas. Grįždamas į maldos namus sustojau ties moters, kuri nėra Bažnyčios narė, namais. Ji išsiskyrusi ir gyvena mūsų apylinkėje. Pasibeldžiau į duris ir paaiškinau, ką mes veikiame. Ji pakvietė mane vidun. Ji pradėjo ieškoti ko nors, ką galėtų man duoti. Jai atidarius šaldytuvą, pamačiau, kad jo viduje beveik nieko nėra. Spintelės buvo tuščios. Galiausiai ji surado mažą persikų skardinę.

Aš vos galėjau tuo patikėti. Aplinkui bėgiojo maži vaikai, kuriuos reikėjo pamaitinti, o ji man padavė šią persikų skardinę. Paėmiau ją, įdėjau į savo vežimėlį ir išėjau į gatvę. Buvau nuėjęs pusę kvartalo, kai pajutau užliejant šilumą. Žinojau, kad man reikia grįžti atgal į tuos namus. Aš jai atidaviau visus maisto produktus.“

Patarėjas tarė: „Džimai, niekada nepamiršk, kaip jauteisi šį vakarą, nes tai ir yra esmė“ („Dvasinės maistingosios medžiagos“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

    1. Kaip manote, kas atsitiko Džimui, kai jis pajautė, kad turi sugrįžti?

    2. Kaip manote, ką turėjo omenyje patarėjas, kai pasakė Džimui „tai ir yra esmė“?

  2. Pasirinkite vieną būdą, kaip galite padėti patenkinti kieno nors kito poreikius dalydamiesi tuo, ką turite. Pavyzdžiui, galite padėti šeimos nariui, draugui, kam nors, kartu su jumis Bažnyčioje lankančiam pamokas, arba jūsų kvorumo nariui, kaimynui ar bendramoksliui. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip padėsite tam žmogui, apie kurį pagalvojote, ir tada įvykdykite savo planą.

Doktrinos ir Sandorų 48:4–6 Viešpats paaiškina, jog norėjo, kad šventieji pasiruoštų pirkti žemes tada, kai Jis atskleis Sionės miesto, arba Naujosios Jeruzalės, vietą. Viešpats paprašė, kad jie taupytų pinigus, kiek tik gali, ruošdamiesi padėti miesto pamatus.

  1. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

    Doktrinos ir Sandorų 47–48 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

    Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: