Doktrinos ir Sandorų 131 skyrius – 1843 m. gegužės 16–17 d. Reimase, Ilinojaus valst., pranašo Džozefo Smito išdėstytų principų rinkinys. Jis mokė apie naują ir nesibaigiančią santuokos sandorą ir ištikimiesiems duotą amžinojo gyvenimo pažadą. Jis taip pat mokė, kad visa dvasia yra materija.
Džozefas Smitas moko apie amžinosios santuokos svarbą
Paveikslėlis
pora baltais drabužiais šventyklos fone
Kodėl Viešpats ir Bažnyčios vadovai taip stipriai pabrėžia santuokos šventykloje svarbą? Į šį klausimą atsakyti padeda Doktrinos ir Sandorų 131 skyrius. Taip pat ir Doktrinos ir Sandorų 132 skyrius, kurį studijuosite kitoje pamokoje.
1843 m. gegužės 16 d. pranašas Džozefas Smitas nuvyko į Reimasą, Ilinojaus valstiją. Apsistojęs pas Bendžaminą ir Melisą Džonsonus, jis užantspaudavo juos kaip vyrą ir žmoną amžinybei (kol šventykla nebuvo pastatyta, buvo leista laikinai vykdyti tokias apeigas). Jis taip pat mokė juos, kaip amžinoji santuoka yra susijusi su celestialine karalyste. Šios tiesos užrašytos Doktrinos ir Sandorų 131:1–4. (Žr. History of the Church, 5:391–392.)
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 131:1 ieškodami, kokią tiesą Viešpats apreiškė apie celestialinę karalystę. Po to baikite rašyti šį sakinį: Celestialinėje šlovėje dangūs, arba laipsniai.
Aukščiausią šlovės lygį celestialinėje karalystėje dažnai vadiname išaukštinimu, arba amžinuoju gyvenimu. Tie, kurie gaus aukščiausią celestialinės šlovės laipsnį, gyvens tokį gyvenimą, kokį gyvena Dangiškasis Tėvas.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 131:2–4 ir raskite, ką turime daryti, norėdami pasiekti aukščiausią celestialinės karalystės lygį. (Doktrinos ir Sandorų 131:1–4 yra Raštų įvaldymo eilutės. Šias eilutes galite išskirtinai pasižymėti, kad būtų lengviau jas surasti ateityje.)
Užbaigdami šį doktrininį principą remkitės tuo, ką sužinojote iš 2 eilutės: Norėdami pasiekti aukščiausią celestialinės karalystės lygį, turime sudaryti .
Iš Doktrinos ir Sandorų 131:4 sužinome, kad „negal[ėsime] turėti prieaugio“, jei nebūsime užantspauduoti šventykloje. Prieaugis reiškia galimybę turėti vaikų celestialinėje karalystėje.
2 eilutėje atkreipkite dėmesį į frazę „naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora“. Žodis naujoji šiame kontekste reiškia, kad ši sandora iš naujo atkurta šiuo Evangelijos laikotarpiu. Žodis nesibaigiančioji reiškia, kad ši svarbi sandora išliks amžinybėje. Šią celestialinės santuokos sandorą mes sudarome tik šventykloje.
Kaip celestialinė santuoka tarp vyro ir moters gali juos paruošti išaukštinimui? Atsakydamas į šį klausimą vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo išsakė kelias svarbias mintis. Skaitydami jo mokymą, pasižymėkite tas frazes ir žodžius, kurie paaiškina, kaip amžinoji santuoka padeda mums pasiruošti amžinajam gyvenimui.
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas A. Bednaris
„Dvi įtikinančios doktrininės priežastys padeda mums suprasti, kodėl amžinoji santuoka yra svarbi Tėvo plane.
1 priežastis. Vyriškos ir moteriškos lyties dvasios savo prigimtimi papildo ir patobulina viena kitą, ir todėl yra numatyta, kad vyras ir moteris kartu siektų išaukštinimo.
[…] Pagal dievišką sumanymą vyrams ir moterims skirta augti kartu siekiant tobulumo ir šlovės pilnatvės. Dėl to, kad skiriasi jų temperamentai ir sugebėjimai, tiek vyrai, tiek moterys santuokos santykiams suteikia unikalias perspektyvas ir potyrius. Vyrų ir moterų indėlis į visumą ir vienybę yra skirtingas, bet tolygus, ir to negalima pasiekti niekaip kitaip. Vyras papildo ir tobulina moterį ir moteris papildo ir tobulina vyrą, kai jie mokosi vienas iš kito ir kartu stiprina vienas kitą.
[…] 2 priežastis. Pagal dievišką planą vaikams atvesti į mirtingąjį gyvenimą ir parūpinti geriausią aplinką jiems augti ir auklėti reikia tiek vyro, tiek ir moters.
[…] Namai, kuriuose yra mylintys ir ištikimi vyras ir žmona, yra geriausia aplinka, kurioje su meile ir teisumu gali būti auklėjami vaikai ir kurioje gali būti tenkinami dvasiniai ir fiziniai vaikų poreikiai. Kaip tos unikalios vyrų ir moterų savybės prisideda prie santuokos santykių užbaigtumo, taip tos pačios savybės yra būtinos vaikams auginti, auklėti ir mokyti“ (“Marriage Is Essential to His Eternal Plan,” Ensign, June 2006, 83–84; arba Liahona, June 2006, 51–52).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip supratimas, kad celestialinė santuoka būtina išaukštinimui, paveikia tai, ko tikitės iš būsimo sutuoktinio (-ės)?
Kodėl jūsų amžiuje svarbu nusistatyti prioritetą ruoštis šventykloje sudaryti „naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą“ (DS 131:2)?
Išaukštinimo palaimos bus prieinamos ir šiame gyvenime neturintiems galimybės sudaryti celestialinės santuokos: „Kai kurie Bažnyčios nariai pasilieka vieniši ne dėl savo kaltės, nors ir norėtų susituokti. Jeigu jūs esate tokioje situacijoje, būkite tikri, kad „mylintiems Dievą viskas išeina į gerą“ (Romiečiams 8:28). Jei išliekate verti, ateis diena, šiame gyvenime ar kitame, kai jums bus suteikti visi amžinosios šeimos palaiminimai. Viešpats pakartotinai davė šį pažadą per savo pastarųjų dienų pranašus“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 143–144).
Tris kartus perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 131:1–4. Nupieškite šiose eilutėse pateiktas tiesas paaiškinantį piešinį. Raskite progą šios Raštų įvaldymo eilutės pamokyti šeimos narį arba draugą. Ją aiškindami galite į pagalbą pasitelkti savo piešinį. Raštų studijavimo žurnale parašykite, ką ir kada planuojate mokyti.
Džozefas Smitas paaiškina, kas yra „dar tvirtesnis pranašystės žodis“
Laidavimas – tai pažadas, arba užtikrinimas, kad kažkas bus padaryta ateityje.
Apmąstykite tokius klausimus: Kokia yra laidavimo nauda? Kodėl Dangiškojo Tėvo laidavimas būtų itin vertingas?
Reimase, Ilinojaus valst., 1843 m. gegužės 17 d. pranašas Džozefas Smitas pasakė pamokslą apie 2 Petro 1:19 užrašytus žodžius, reiškiančius Dievo laidavimą (žr. History of the Church, 5:392). Atsiverskite 2 Petro 1:19 ir raskite žodžius „tvirčiausi[as] pranašų žod[is]“. Tada perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 131:5 ir sužinosite, ką reiškia „dar tvirtesnis pranašystės žodis“.
Ką, pasak Doktrinos ir Sandorų 131:5, Dangiškasis Tėvas laiduoja žmogui dar tvirtesniu pranašystės žodžiu? Savo Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip jaustumėtės gavę tokias garantijas.
Yra žmonių, mirtingajame gyvenime gavusių amžinojo gyvenimo garantijas. Kartais Raštuose galime aptikti frazių, nusakančių Viešpaties kai kuriems asmenims duodamas garantijas. Pavyzdžiui, Doktrinos ir Sandorų 132:49 Viešpats tai garantavo Džozefui Smitui, o Mozijo 26:20 – Almai. Tačiau tai asmeninis to žmogaus ir Viešpaties reikalas. Neturėtume spėlioti apie asmenis, gavusius „dar tvirtesnį pranašystės žodį“.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 131:6 ir raskite, kas gali sutrukdyti žmogui gauti amžinąjį gyvenimą.
Kas, pasak pranašo Džozefo Smito, gali mūsų išgelbėjimą, arba amžinąjį gyvenimą, padaryti neįmanomą? Užbaikite šį principą: Negalime būti išgelbėti .
Paveikslėlis
Prezidentas Merionas Dž. Romnis
Prezidentas Merionas Dž. Romnis iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, ką tai reiškia: „Žinios apie „vienintelį tikrąjį Dievą ir […] Jėzų Kristų“ (Jono 17:3) – tai svarbiausios žinios visatoje; tai žinios, be kurių, kaip sakė pranašas Džozefas Smitas, nė vienas žmogus neišsigelbės. Jų trūkumas tai tas išmanymo neturėjimas, apie kurį buvo užsiminta apreiškime: „Neįmanoma, kad žmogus būtų išgelbėtas neturėdamas išmanymo.“ (DS 131:6.)“ (“Except a Man Be Born Again,” Ensign, Nov. 1981, 14.)
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokių žinių mums reikia, kad gautume amžinąjį gyvenimą? Kaip manote, kodėl tos žinios yra būtinos mūsų išgelbėjimui?
Kaip planuojate gerinti savo žinias apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų?
Šiose eilutėse mokoma, kad visi kūriniai yra sukurti iš materijos, bet dvasinė materija yra „tyresnė“ (DS 131:7). Medžiaga, iš kurios viskas sudaryta, yra vadinama materija. Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad mūsų dvasios sukurtos iš labai subtilios, švarios materijos, kurios be Viešpaties pagalbos negali matyti mūsų akys.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: