1843 m. vasario 9 d. pranašas Džozefas Smitas atskleidė „tris didžiuosius raktus“ (DS 129:9), padedančius atskirti tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį. Šie nurodymai užrašyti Doktrinos ir Sandorų 129 skyriuje. Doktrinos ir Sandorų 130 skyriuje pateikti pranašo mokymai apie įvairias doktrinas, išdėstyti jam susitikus su šventaisiais Reimase, Ilinojaus valst., 1843 m. balandžio 2 d.
Pranašas Džozefas Smitas moko apie tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį
Jei kas nors jūsų paklaustų, ar pastarųjų dienų šventieji tiki angelų egzistavimu, ką atsakytumėte?
Perskaitykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Nuo pat pradžios visais Evangelijos laikotarpiais per angelus ir Savo pasiuntinius Dievas Savo vaikams išreiškia meilę ir susirūpinimą. […]
Paprastai tokios esybės nėra matomos. Kartais jos yra matomos. Tačiau matomos ar nematomos, jos visada yra šalia. Kartais jų pavedimai yra didžiuliai ir labai reikšmingi visam pasauliui. Kartais jų žinios yra asmeniškesnės. Kartais angelų tikslas yra įspėti. Tačiau dažniausiai jų tikslas yra sunkiais laikais paguosti, parodyti tam tikrą gailestingą dėmesį ir duoti nurodymus“ („Angelų tarnavimas“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
1839–1843 m. pranašas Džozefas Smitas kai kuriems žmonėms davė nurodymus, kaip atskirti tarnaujančių angelų ir dvasių prigimtį.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 129:1–3 ieškodami svarbaus skirtumo tarp angelų ir dvasių. Kuo angelai skiriasi nuo dvasių?
Kad geriau suprastumėte 7 eilutę, atminkite, kad dvasios neturi kūno iš mėsos ir kaulų, todėl jos negali mirtingiesiems paspausti rankos. Jei dvasios apsimeta, kad turi joms neduotų savybių, tai apgaudinėja, o dvasia, kuri taip daro, nėra „teisusis“. Todėl, kai ištiesiate ranką, ištobulinto teisiojo dvasia nebandys jos paspausti. Iš Doktrinos ir Sandorų 129:7 sužinojome, kad tikri Dangiškojo Tėvo pasiuntiniai mūsų neapgaus.
Stengdamasis suklaidinti žmones, velnias kartais bando pasirodyti kaip „šviesos angelas“ (žr. DS 129:8). Be to, „Raštai taip pat kalba apie velnio angelus. Tai yra tos dvasios, kurios ikimirtingajame gyvenime nusekė paskui Liuciferį ir buvo išmestos iš Dievo akivaizdos, ir išvytos žemėn (Apr 12:1–9; 2 Nefio 9:9, 16; DS 29:36–37)“ (Raštų rodyklė, „Angelai“, raštai.lds.org).
Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 129:8–9 raskite būdą, kaip atpažinti piktąją dvasią, besistengiančią apsimesti šviesos angelu ir taip suklaidinti. (Pravartu žinoti, kad 9 eilutėje pavartotas žodis tarnavimas reiškia angelo, arba dvasios, apsireiškimą, arba apsilankymą.)
Paveikslėlis
Džozefas Smitas
Šis pranašo Džozefo Smito teiginys gali padėti suprasti, kodėl piktosios dvasios visada elgiasi taip, kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 129 skyriuje: „Atrodo, kad […] piktosios dvasios turi savo ribas ir įstatymus, pagal kuriuos joms yra vadovaujama ir kuriais jos kontroliuojamos, ir žino savo likimą“ (iš History of the Church, 4:576).
Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite, ką iš Doktrinos ir Sandorų 129 sužinojote apie skirtumus tarp angelų, teisiųjų dvasių ir piktųjų dvasių. Paaiškinkite, ką dar, be šių eilučių, jums davė Dangiškasis Tėvas, kad galėtumėte atskirti Šėtono apgaulę.
Pranašas Džozefas Smitas patikslina kai kurias doktrinas
1843 m. balandžio 2 d. Reimase, Ilinojaus valst., maždaug 30 kilometrų į pietryčius nuo Navū, pranašas Džozefas Smitas pravedė kuolo konferenciją. Per rytinį susirinkimą vyresnysis Orsonas Haidas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pamokslavo ir neteisingai aiškino Raštus, taip, kaip buvo išmokęs iš savo ankstesnės bendrystės su kita bažnyčia. Ką tokioje situacijoje turėjo daryti pranašas?
Pirmininkaujantieji Bažnyčios vadovai, pavyzdžiui, pranašai, kuolų prezidentai ir vyskupai, privalo užtikrinti, kad Bažnyčioje būtų mokoma teisingų doktrinų. Po rytinio susirinkimo Džozefas Smitas pietavo su Orsonu Haidu ir keliais kitais žmonėmis savo sesers Sofronijos namuose. Pietaujant pranašas pasakė Orsonui Haidui, kad „ruošiasi šiek tiek pataisyti jo pamokslą“. Vyresnysis Haidas atsakė: „Tai bus su dėkingumu priimta“ (in History of the Church, 5:323).
Paveikslėlis
Orsonas Haidas
Orsonas Haidas
Savo rytinėje kalboje Orsonas Haidas neteisingai traktavo Jono 14:23. Perskaitykite šią eilutę.
Paminėjęs šią eilutę Orsonas Haidas pasakė žmonėms: „Tai privilegija, kad Tėvas ir Sūnus gyvena mūsų širdyse“ (in History of the Church, 5:323). Doktrinos ir Sandorų 130 užrašyta, kaip Džozefas Smitas pataisė šią mintį. Ten taip pat mokoma ir kitų dalykų.
Daugybė žmonių šiomis dienomis arba neturi supratimo apie Dievą, arba, ko gero, lygiai taip pat, kaip buvęs kempbelitų pamokslininkas Orsonas Haidas dėl neteisingų tradicijų klaidingai supranta Dievybę. Galime padėti kitiems suprasti tikrąją Dangiškojo Tėvo prigimtį ir jų ryšį su Juo.
Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip, kalbėdamiesi su gyvenančiais pagal klaidingas religines tradicijas ir įsitikinimus, galėtumėte maloniai ir supratingai pasidalyti savo žiniomis apie tikrą Dievo prigimtį, apie tai, koks Jis yra?
Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 130:22–23 ieškodami, kokių tiesų pranašas Džozefas Smitas mokė apie Dievybę. (Doktrinos ir Sandorų 130:22–23 yra Raštų įvaldymo eilutės. Šias eilutes galite išskirtinai pasižymėti, kad būtų lengviau jas surasti ateityje.)
Savo Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Užrašykite vieną arba porą sakinių, paaiškinančių, kaip, mokydami apie Dievybę, galėtumėte remtis iš 22–23 eilučių sužinotomis tiesomis.
Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti, kad Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra atskiros asmenybės, turinčios fizinius kūnus iš mėsos ir kaulų?
Daugelis tradicijų apie Dievą Tėvą, Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią yra paremtos mirtingųjų vyrų ir moterų idėjomis. Kai kurios šių idėjų kilo iš diskusijų tarp religinių vadovų. Mūsų žinios apie Dievybę kyla iš Dievo Jo pranašams duotų apreiškimų. Toliau pateikti pareiškimai apibendrina apie Dievybę apreikštas tiesas. Skaitydami juos pasižymėkite frazes ir žodžius, kurie jums atrodo prasmingi.
Paveikslėlis
Pirmasis regėjimas
„Dievas Tėvas. Raštuose titulas „Dievas“ dažniausiai reiškia Tėvą arba Elohimą. Jis vadinamas Tėvu, nes jis yra mūsų dvasių tėvas. […] Dievas Tėvas yra aukščiausias visatos valdovas. Jis yra visagalintis […], visažinantis […] ir visur esantis per savo Dvasią. […] Žmonija turi ypatingą ryšį su Dievu, kas išskiria žmogų iš visų kitų kūrinių: vyrai ir moterys yra dvasiniai Dievo vaikai“ (Raštų rodyklė, „Dievas, Dievybė“; raštai.lds.org).
„Dievas Sūnus. Dievas, žinomas kaip Jehova, yra Sūnus Jėzus Kristus. […] Jėzus veikia vadovaujamas Tėvo ir tobulai su juo sutaria. Visa žmonija yra Jo broliai ir seserys, nes Jis yra vyriausias iš Elohimo dvasinių vaikų“ (Raštų rodyklė, „Dievas, Dievybė“; raštai.lds.org). Jis yra Atpirkėjas, iškentęs visos žmonijos nuodėmes ir skausmus ir visų labui nugalėjęs fizinę mirtį.
„Dievas Šventoji Dvasia. Šventoji Dvasia taip pat yra Dievas ir vadinamas Šventa Dvasia, Dvasia arba Dievo Dvasia, taip pat kitais panašiais vardais ir titulais [pavyzdžiui, Guodėjas]. Šventosios Dvasios padedamas žmogus gali sužinoti Dievo Tėvo valią ir žinoti, kad Jėzus yra Kristus“ (Raštų rodyklė, „Dievas, Dievybė“; raštai.lds.org). Pagrindinė Šventosios Dvasios misija yra liudyti apie Dievą Tėvą ir Jėzų Kristų. Šventoji Dvasia moko tiesos ir ją patvirtina.
Raštų studijavimo žurnale užrašykite kelis sakinius, apibūdinančius tai, ką sužinojote apie Dievybę. Paaiškinkite, kurios tiesos jums pasirodė itin reikšmingos ir kodėl. Taip pat galite užrašyti savo liudijimą apie Dievybę.
Peržvelkite Doktrinos ir Sandorų 130:2. Tai darydami galite pasižymėti žodžius, kurie moko šio doktrininio principo: Mūsų santykiai danguje yra tokie patys, kokiais galime džiaugtis žemėje, tik papildyti amžinąja šlove. (2 eilutėje pavartotas žodis santykiai reiškia tarpusavio bendravimo pobūdį ir ryšius.)
Paveikslėlis
Prezidentas Henris B. Airingas
Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros pasidalijo savo liudijimu apie šiuos amžinuosius santykius: „Dėl pažinimo apie amžinąją šeimą sugrąžinimo esame optimistiškesni ir malonesni bendraudami savo šeimose. Didžiausi šio, taip pat ir būsimo, gyvenimo džiaugsmai glūdi šeimose. Esu labai dėkingas už tikrumą, kad, jei būsime ištikimi, tie patys santykiai, kuriais džiaugiamės čia, šiame gyvenime, liks su mumis amžinai būsimame pasaulyje, amžinoje šlovėje. [Žr. DS 130:2.]“ („Tikra ir gyva Bažnyčia“, 2008 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).
Savo Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Atsakykite į klausimą, kokią įtaką jūsų bendravimui su žmonėmis daro žinojimas, kad žemėje puoselėti mūsų santykiai tęsis amžinojoje šlovėje danguje?
Kokį konkretų dalyką galite padaryti stiprindami savo santykius su kitais, ypač šeimos nariais. Tada užrašykite tai kaip tikslą.
Kiti papildomi pranašo Džozefo Smito mokymai Reimase, Ilinojaus valst., užrašyti Doktrinos ir Sandorų 130:4–11. Perskaitykite šias eilutes ir raskite pranašo mokymus apie angelus ir žemės ateitį. Kaip užrašyta 10–11 eilutėse, visi, paveldėję celestialinę karalystę, gaus Urimą ir Tumimą, padėsiančius jiems mokytis dangiškų dalykų ir juos suprasti. Pranašas to mokymo nedetalizavo.
Vyresnysis Džefris R. Holandas pasakė: „Mes skelbiame, jog iš Šventųjų Raštų yra akivaizdu, kad Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiros asmenybės, trys dieviškos esybės“ („Vienintelis tikrasis Dievas ir Jo siųstasis Jėzus – Mesijas“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Kad suprastumėte, jog Raštai aiškiai moko apie Dievybę, Naujajame Testamente raskite bent tris eilutes, kuriose mokoma vyresniojo Holando pasakytos doktrinos. Užduotį bus lengviau atlikti, pasinaudojus tokiu pagalbiniu Raštų studijavimo šaltiniu kaip abėcėlinė Raštų rodyklė. Savo Raštų studijavimo žurnale surašykite šių eilučių nuorodas. Galite jas taip pat užsirašyti Raštuose, šalia Doktrinos ir Sandorų 130:22–23.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: