1829 m. birželį Džozefas Smitas pasamdė spaustuvininką Egbertą B. Grandiną už 3 000 dolerių atspausdinti 5 000 Mormono Knygos egzempliorių. Tačiau Grandinas nesiruošė pradėti spausdinti ar pirkti spaudmenų tol, kol negaus garantijos, kad bus sumokėta už darbą. Doktrinos ir Sandorų 19 skyriaus apreiškime, greičiausiai duotame 1829 m. vasarą, Viešpats Martinui Harisui įsako „[parduoti] dalį savo turto … [ir sumokėti] skolą, kaip susitar[ta] su spausdintoju“ (DS 19:34–35). Užstatęs dalį savo ūkio Martinas Harisas asmeniškai garantavo, kad apmokės spausdinimo išlaidas, jeigu jų nepadengs Mormono Knygos pardavimas.
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas šį apreiškimą, kartu ir jame esančius mokymus apie Apmokėjimą, apibūdino kaip „vienus iš didingiausių apreiškimų, duotų šiame Evangelijos laikotarpyje; tėra tik keli svarbesni nei šis“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:85).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:1–3 ir suraskite, kas, pasak Gelbėtojo, Jis yra ir ką Jis padarė. Pažymėkite frazes ir žodžius, kurie mokytų, kad Jėzus Kristus įvykdė Savo Tėvo valią ir kad Jėzus Kristus teis mus pagal mūsų darbus.
Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip šių tiesų apie Gelbėtoją žinojimas galėjo padėti Martinui Harisui nusiraminti ir suteikti stiprybės įvykdyti Viešpaties valią.
Jėzus Kristus aiškina apie amžiną ir begalinę bausmę
Viešpats paaiškino kelias tiesas, galinčias mums padėti geriau suprasti Jo apmokančiąją auką. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:4 ir suraskite tokius žodžius, kuriais galima būtų užbaigti šią doktrininę formuluotę: Kiekvienas žmogus privalo arba . Siūlome pasižymėti šią frazę Raštuose.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:5. Kaip Gelbėtojas apibūdino kentėjimą tų, kurie neatgailauja ir dėl to bus Jo teisiami? Kaip šios tiesos žinojimas gali mus papildomai motyvuoti atgailauti už savo nuodėmes?
Peržvelkite Doktrinos ir Sandorų 19:6–7 ir suraskite tas frazes, kurios kartais vartojamos norint apibūdinti neatgailaujančiųjų būseną. Pasižymėkite frazes „begalinis kentėjimas“ ir „amžinoji bausmė“. Apie ką pagalvojate perskaitę šias dvi frazes?
Doktrinos ir Sandorų 19:8–12 eilutėse paieškokite tokios informacijos, kuri padėtų jums suprasti, kodėl šios frazės nereiškia laiko periodo, per kurį žmonės kentės už savo nuodėmes.
Ar atkreipėte dėmesį, kad „Begaliniu“ yra vadinamas Dievas? Tai reiškia, kad „begalinė bausmė“ ir „amžinoji bausmė“ yra „Dievo bausmė“. Ką, jūsų manymu, reiškia „Dievo bausmė“?
Paveikslėlis
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Pragare yra ne tik įėjimas, bet ir išėjimas. Pragaras – tai ne vieta, kur kerštaujantis teisėjas vien dėl savo šlovės pasiunčia kalinius kentėti ir atlikti bausmę; tai vieta, kuri paruošta mokyti ir drausminti tuos žmones, kurie čia, žemėje, neišmoko to, ko turėjo išmokti. Tiesa, rašoma apie nesibaigiančią bausmę, begalinį kentėjimą ir amžiną pasmerkimą. Tai baisūs žodžiai; tačiau gailestingasis Viešpats paaiškino, ką tie žodžiai reiškia. Jis sako: „Amžinoji bausmė yra Dievo bausmė, nes jis yra amžinas; ir tokia būsena ar būklė, ar galimybė egzistuos nusidėjėliui, kuriam tokio pasmerkimo reikia ir kuris jo nusipelnė; tačiau tai nereiškia, kad tas kentėtojas ar nusidėjėlis turės kentėti amžinai arba be pabaigos. Joks žmogus pragare nebus laikomas ilgiau, nei reikia, kad galiausiai tiktų kažkam geresniam. Kai jis pasieks tą tarpsnį, kalėjimo durys atsivers ir minios džiūgaus pasitikdamos jį geresniame būvyje. Viešpats tikrai nesumenkino to, ką ankstesniais Evangelijos laikotarpiais Jis buvo pasakęs apie Savo įstatymo veikimą ir Savo Evangeliją; Jis tiesiog mums geriau paaiškino apie su visu tuo susijusį Savo gerumą ir gailestingumą, nes Jo šlovė ir Jo darbas yra įvykdyti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (iš Conference Report, Apr. 1930, 97).
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas pasidalijo tokia įžvalga: „Pagal amžinojo ir nesibaigiančiojo Dievo įstatymus už tą patį nusikaltimą visada skiriama ta pati bausmė, todėl ji vadinama nesibaigiančia bausme ir amžina bausme, nes tai yra tokia bausmė, kurią Dievas paskyrė pagal nekintantį įstatymą. Žmogus kurį laiką gali patirti nesibaigiančią kančią, tačiau jis yra išleidžiamas, kai sumoka baudą už savo prasižengimą, o toji bausmė lieka ir laukia kito nusižengėlio, ir taip vyksta amžinai“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 2:228).
Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas iš Pirmosios Prezidentūros mokydamas apie tikrąją Dievo prigimtį pasidalijo papildoma įžvalga. Kai skaitysite šį paaiškinimą pagalvokite, kaip Dievo prigimties supratimas padeda suprasti Dievo bausmę.
Paveikslėlis
President J. Reuben Clark
„Negaliu sutikti su šiuolaikiniu mokymu, teigiančiu, kad Dievas nebaudžia; negaliu išmesti visų esamų Raštų, kad prieičiau prie tokios išvados; tačiau jaučiu, kad kai Viešpats ateis mums atlyginti […] ir nubausti, […] Jis už mūsų prasižengimą skirs pačią mažiausią bausmę, kokia tik galės patenkinti teisingumą. Tikiu, kad vykdydamas teisingumą Jis pasitelks savo turimą begalinę meilę, palaimą, gailestingumą, švelnumą ir supratimą.
[…] O kai ateis laikas mus apdovanoti už gerą elgesį, tikiu, kad Jis mums atseikės maksimumą, atsižvelgdamas į mūsų padarytą skriaudą“ (“As Ye Sow … ,” Brigham Young University Speeches of the Year [May 3, 1955], 6–7).
Gelbėtojas nori, kad per Jo apmokančią auką mūsų gyvenimas būtų palaimintas ir geresnis. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:13–17 ir užbaikite šį teiginį: Pasirenkantieji neatgailauti bus .
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mums priminė, kad turime pasirinkti: „Galiausiai bus taip, kad turėsime pasirinkti arba Kristaus gyvenimo būdą, arba Jo kentėjimo būdą! Arba kentėsime, kaip kentėjo Jis (žr. DS 19:16–17), arba nugalėsime, kaip nugalėjo Jis (žr. Apreiškimo 3:21)“ (“Overcome … Even As I Also Overcame,” Ensign, May 1987, 72).
Apmąstykite savo pasirinkimus. Ar jie veda jus į krikščionišką gyvenimą, ar į kentėjimo už savo nuodėmes ateitį?
Dauguma pasakojimų apie Jėzaus Kristaus kentėjimą yra ne Jo Paties, o kitų. (žr. Mato 26:36–39; Luko 22:39–44). Doktrinos ir Sandorų 19 skyriuje užrašytas paties Gelbėtojo pasakojimas apie Savo kančią.
Kodėl, jūsų manymu, Dvasios atsitraukimas veda į kančią?
Kodėl būtų pravartu prisiminti, kada patys kentėjome savo nuodėmių padarinius?
Prisiminkite praeitį: kada kentėdami už savo nuodėmes pajutote poreikį atgailauti. Tai apgalvoję, dar prisiminkite, kada jautėte Dvasios bendrystę ir kada jautėte Dvasios atsitraukimą. Ką padarėte, kad vėl galėtumėte mėgautis Dvasios bendryste?
Kad savo Raštų studijavimo žurnale galėtumėte atsakyti į šį klausimą, remkitės Doktrinos ir Sandorų 19:13–16, 20: „Kaip Viešpaties įsakymas atgailauti įrodo Jo meilę mums?“
Kada nors per ateinančią savaitę savo šeimos nariui arba draugui paliudykite apie vieną iš doktrinų ar principų, kuriuos sužinojote studijuodami Doktrinos ir Sandorų 19:1–22. Galbūt kito susitikimo metu galite savanoriškai mokytojui papasakoti, kaip jums sekėsi liudyti.
Pasistenkite Doktrinos ir Sandorų 19:16–19 išmokti mintinai ant popieriaus lapo pažodžiui perrašydami šias Raštų įvaldymo eilutes. Keletą kartų iš to lapelio garsiai perskaitykite perrašytas eilutes. Tada tame lapelyje uždenkite (arba ištrinkite) kelis žodžius ar frazes. Tęskite šių Raštų įvaldymo eilučių skaitymą, mintinai pasakydami uždengtas vietas. Taip kartokite tol, kol galėsite nesutrikdami mintinai pasakyti visas eilutes.
Savo Raštų studijavimo žurnale iš atminties kuo tiksliau perrašykite šias Raštų įvaldymo eilutes.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: