Versdamas Mormono Knygą Džozefas Smitas sužinojo, kad trims liudytojams bus leista pamatyti plokšteles „Dievo galia“ (žr. 2 Nefio 27:12–14; Etero 5:2–4). Apie tai sužinoję, Oliveris Kauderis ir Deividas Vitmeris pajuto įkvėpimą būti tais liudytojais. Ankstesniame apreiškime (DS 5) Viešpats pasakė Martinui Harisui, kad jeigu jis bus pakankamai nuolankus ir paklusnus, tai jam bus leista pamatyti plokšteles. Oliveris Kauderis, Deividas Vitmeris ir Martinas Harisas paprašė pranašo pasiteirauti Viešpaties, ar jiems bus suteikta ši galimybė. Doktrinos ir Sandorų 17 skyriuje užrašytas apreiškimas, kurį studijuosite šiandien, patvirtino, kad šiems trims vyrams plokšteles ir kitus susijusius daiktus bus leista pamatyti su sąlyga, jeigu jie parodys pakankamą tikėjimą.
Viešpats pasako Oliveriui Kauderiui, Deividui Vitmeriui ir Martinui Harisui, kad, jeigu jie parodys pakankamą tikėjimą, jiems bus leista pamatyti plokšteles ir kitus šventus daiktus
Mormono Knygoje yra dvi vietos, kuriose yra apreiškimas apie liudytojus, pamatysiančius ir liudysiančius apie knygą, arba plokšteles, su išraižytais rašmenimis. Perskaitykite 2 Nefio 27:12–14 ir Etero 5:2–4 ir pagalvokite, ką reiškia būti auksinių plokštelių liudytoju. Kaip, pasak Raštų, tiems trims liudytojams bus parodytas metraštis?
Paveikslėlis
Trys liudytojai
Oliveris Kauderis, Deividas Vitmeris ir Martinas Harisas
Per apreiškimą Viešpats Džozefui Smitui pasakė, kad plokšteles bus leidžiama pamatyti Oliveriui Kauderiui, Deividui Vitmeriui ir Martinui Harisui. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 17:1. Kokius dar daiktus, be plokštelių, pamatys šie trys liudytojai? (g išnašoje nurodytose dviejose Raštų nuorodose (1 Nefio 16:10, 16, 26 ir Almos 37:38–47) parašyta, kas yra tie „stebuklingi vadovai“.)
Pamąstykite, kaip šie šventi daiktai (pvz., Labano kalavijas ir Liahona) galėtų būti papildomi Mormono Knygoje aprašytų žmonių ir įvykių tikrumo įrodymai.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 17:2–3. Ko, pasak Viešpaties, reikėjo šiems trims liudytojams, kad jie galėtų pamatyti plokšteles?
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl, jūsų manymu, šiems liudytojams prieš išvystant aukso plokšteles reikėjo turėti tikėjimą?
Nors savo liudijimo galbūt negausime taip, kaip gavo šie trys liudytojai, tačiau mes irgi galime gauti liudijimą apie tas tiesas, kurias trokštame sužinoti. Pamąstykite, kaip, pagal Doktrinos ir Sandorų 17:1–3, galime gauti asmeninį liudijimą apie Evangelijos tiesas. Tada pagal tai, ką sužinojote iš šių eilučių, užbaikite šį principą: Jei mes , tai galėsime gauti liudijimą apie trokštamas sužinoti tiesas.
Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip, norėdami gauti liudijimą apie Mormono Knygą ir kitas Evangelijos tiesas, jūs parodėte tikėjimą Dievu. Arba, jei dar tik norite gauti tokį liudijimą, tai paaiškinkite, kaip galėtumėte vadovautis tikėjimu, kad gautumėte liudijimą apie Mormono Knygą.
Džozefo Smito motina Liusi Mak Smit užrašė, kaip Martinui Harisui buvo pranešta, kad jis bus vienas iš trijų liudytojų. Visą vakarą praleidęs skaitydamas ką tik baigtą Mormono Knygos rankraštį, kitą rytą, sudalyvavęs įprastose pamaldose, t. y. paskaitęs, pagiedojęs ir pasimeldęs, Džozefas pakilo nuo kelių ir žengęs link Martino Hariso su tokiu iškilmingumu, kad kaskart apie tai prisiminusi imu virpėti, tarė: „Martinai Harisai, privalai šiandien pat nusižeminti prieš Dievą, kad gautumei savo nuodėmių atleidimą. Jei tai padarysi, tai Dievo valia yra tokia, kad kartu su Oliveriu Kauderiu ir Deividu Vitmeriu išvystumei tas plokšteles“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 151–152).
Apmąstykite šiuos klausimus:
Kodėl, jūsų manymu, siekiant atleidimo iš Dievo reikia būti nuolankiems?
Kodėl, jūsų manymu, norėdami iš Dievo gauti liudijimą apie tiesą turime siekti Jo atleidimo?
Įsivaizduokite, kad esate išrinktas būti vienu iš trijų liudytojų, kuriam buvo leista „Dievo galia“ pamatyti tas plokšteles. Kokią pareigą pajustumėte po tokio patyrimo? Viešpats kalbėjo apie jų pareigą būti šių plokštelių liudytojais. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 17:3–5 ir suraskite, ką Viešpats įsakė daryti šiems trims liudytojams po to, kai šie išvys plokšteles.
Pagalvokite, kokią pareigą turime mes, kai Viešpats mums suteikia liudijimą apie dieviškas tiesas. 3 eilutėje galite pasižymėti tas frazes, kurios moko tokio principo: Gavę liudijimą apie tiesą, turime pareigą apie ją liudyti. Pagalvokite, kaip jūsų noras liudyti apie tiesą parodo jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Raštų studijavimo žurnale užrašykite keletą Evangelijos doktrinų ir principų, kuriuos žinote esant tiesa. Su savo tėvais arba broliais ir seserimis pasidalykite savo liudijimu, įspūdžiais ir mintimis apie šiuos principus.
Netrukus po to, kai buvo duotas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 17 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas, Deividas Vitmeris, Oliveris Kauderis ir Martinas Harisas nuvyko į prie Vitmerio namų esančią giraitę, kad „pabandytų per karštą ir nuolankią maldą gauti“ pažadėtą liudijimą. Džozefas Smitas rašė, kad po dviejų nesėkmingų bandymų „Martinas Harisas pasisiūlė atsiskirti nuo mūsų, nes, kaip jis sakė, buvo įsitikinęs, kad dėl jo buvimo mes negauname ko norime. Todėl jis atsiskyrė nuo mūsų, o mums vėl atsiklaupus ir neilgai pasimeldus virš savęs ore išvydome šviesą, nepaprasto skaistumo; ir štai, prieš mus stovėjo angelas. Savo rankose jis laikė plokšteles, kurias norėjome pamatyti ir dėl kurių meldėmės. Jis po vieną vertė lapus, kad matytume juos ir aiškiai regėtume juose esančius raižinius. […] Iš viršum mūsų esančios skaisčios šviesos pasigirdo balsas, sakantis: „Šios plokštelės yra apreikštos Dievo galia ir jos yra išverstos Dievo galia. Jų vertimas, kurį jūs matėte, yra teisingas, tad įsakau jums liudyti apie tai, ką dabar matote ir girdite.“
Palikęs Deividą ir Oliverį nuėjau ieškoti Martino Hariso, kurį radau gerokai nutolusį ir karštai besimeldžiantį. Tačiau jis man tarė, kad dar neįtikino Viešpaties ir nuoširdžiai paprašė manęs pasimelsti kartu su juo, idant jis irgi gautų mūsų ką tik patirtus palaiminimus. Tad ėmėme melstis ir galiausiai mūsų troškimai išsipildė, nes dar nebaigus melstis mums atsivėrė tas pats regėjimas, bent jau man jis atsivėrė, ir aš vėl išvydau ir išgirdau tuos pačius dalykus; o tą akimirką, akivaizdžiai apimtas džiaugsmo ekstazės, Martinas Harisas sušuko: „Pakaks! Pakaks! Mano akys jau pamatė! Mano akys jau pamatė!“ (iš History of the Church, 1:54–55.)
Įsivaizduokite, kad jums patikėjo svarbią informaciją, kuria jums ilgą laiką neleidžiama su niekuo dalytis. Kaip jaustumėtės pagaliau gavę leidimą ja pasidalyti? Pagalvokite, kaip turėjo jaustis Džozefas Smitas, ilgą laiką būdamas vieninteliu Mormono Knygos plokštelių liudytoju. Kaip būtumėte jautęsi jo vietoje? Kaip, jūsų manymu, pasijuto Džozefas Smitas, sužinojęs, kad prie jo liudijimo galės prisidėti kiti?
Paveikslėlis
Liusi Mak Smit
Toliau pateiktame Džozefo motinos Liusi Mak Smit pasakojime apibūdinama, kaip Džozefas jautėsi po to, kai trys liudytojai išvydo plokšteles: „Kai jie grįžo namo, buvo tarp trijų ir keturių valandų popiet. Ponia Vitmer, ponas Smitas [Džozefas Smitas Vyresnysis] ir aš tuo metu sėdėjome miegamajame. Įėjęs Džozefas krito šalia manęs ir sušuko: „Tėve, mama, neįsivaizduojate, koks esu laimingas: dabar Viešpats leido plokšteles parodyti, be manęs, dar trims žmonėms. Jie matė angelą, kuris paliudijo jiems, ir jie turės liudyti, kad tai, ką sakiau, yra tiesa, nes dabar jie patys žino, kad aš neapgaudinėju žmonių, ir aš jaučiuosi taip, tarsi nuo manęs buvo nuimta man beveik nepakeliama našta, ir tai džiugina mano sielą, kad jau nesu visiškai vienas pasaulyje.“ Tariant šiuos žodžius įėjo Martinas Harisas; jis atrodė beveik pergalėtas džiaugsmo ir drąsiai liudijo, ką regėjo ir girdėjo. Tą patį darė Deividas ir Oliveris, pridurdami, kad jokia kalba neįmanoma apsakyti jų širdžių džiaugsmo bei jų regėtų ir girdėtų dalykų didingumo“ (History of Joseph Smith by His Mother, 152–153).
Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip jaustumėtės, jei šalia jūsų būtų kiti žmonės, gavę liudijimą, kad tai, ką jūs žinote, yra tiesa. Kaip jų liudijimai padeda jums?
Vyresnysis Lorenas Č. Danas iš Septyniasdešimties kalbėjo apie liudytojų svarbą Viešpaties darbe: „Liudytojų įstatymas visada buvo Viešpaties darbo žemėje dalis. Šis įstatymas byloja, kad „dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis visa byla“ (2 Kor 13:1; taip pat žr. PakĮst 17:6; 19:15; Mato 18:15–16; Jono 8:12–29). Tokiu liudijimu patvirtinama, kad įvyko tam tikri įvykiai ir kad Dievo duota doktrina ir principai yra tiesa“ (“Witness,” Ensign, Nov. 1995, 28). Viešpats liudytojų įstatymu patvirtino plokštelių tikrumą.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai trims liudytojams Dievo galia buvo parodytos aukso plokštelės, pranašui Džozefui Smitui plokšteles buvo leista parodyti „[keliems žmonėms] pagal Dievo valią, idant paliudytų apie jo žodį žmonių vaikams“ (2 Nefio 27:13; taip pat žr. Etero 5:2). Perskaitykite „Trijų liudytojų liudijimą“ ir „Aštuonių liudytojų liudijimą“ (užrašytus Mormono Knygoje, po įvado). Atkreipkite dėmesį į tai, kuo skiriasi jų patyrimai ir kuo panašūs jų liudijimai. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad aštuoni liudytojai apie plokšteles sakė, kad jos „atrodo kaip auksinės“, o raižiniai ant jų – „senovinio […] darbo“. Kadangi jie nežinojo, ar plokštelės buvo iš tikro aukso ir ar raižiniai tikrai buvo senoviniai raštai, jie liudijo tik apie tai, ką sąžiningai žinojo esant tiesa.
Įsivaizduokite, kad jūsų liudijimas bus išspausdintas kiekviename Mormono Knygos egzemplioriuje. Tuščiame savo Raštų studijavimo žurnalo puslapyje užrašykite savo asmeninį liudijimą. Užrašykite, ką žinote esant tiesa apie Mormono Knygą ir ką norėtumėte, kad kiti žinotų.
Doktrinos ir Sandorų 17:6 pateikiamas Gelbėtojo liudijimas apie Mormono Knygą. Šioje eilutėje pabraukite pasauliui Jo duotą liudijimą arba jį perrašykite į savo Raštų studijavimo žurnalą. Savo Raštų studijavimo žurnale arba Raštuose prie 6 eilutės, paraštėje, taip pat galite užrašyti: Jėzus Kristus liudijo, kad Mormono Knyga yra tiesa. Pamąstykite, kaip Viešpaties liudijimas apie Mormono Knygą veikia jūsų liudijimą?
Po tokios nepaprastos patirties kiekvienas iš tų trijų liudytojų turėjo atlaikyti nuožmius išbandymus, o jų tikėjimui Dievu ir liudijimui apie Evangeliją buvo mestas iššūkis. Dėl tokių sunkumų visi trys paliko Bažnyčią, nors Martinas Harisas ir Oliveris Kauderis vėliau sugrįžo ir visą likusį gyvenimą buvo ištikimi. Vis dėlto, nė vienas iš trijų liudytojų niekada nepaneigė savo liudijimo apie Mormono Knygą.
Nors ir nežinome konkrečios priežasties, kodėl galingą liudijimą patyrę trys liudytojai paliko Bažnyčią, bet Viešpaties įspėjimas pranašui Džozefui Smitui, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 3:4, padeda mums suprasti, kaip tai gali nutikti: „Nes nors žmogus gautų daug apreiškimų ir turėtų galią atlikti daug galingų darbų, bet, jeigu jis giriasi savo paties jėga ir laiko nieku Dievo patarimus, ir seka savo paties valios ir kūniškų norų nurodymais, jis būtinai puls ir užsitrauks teisiojo Dievo kerštą.“ Vis dėlto visi trys liudytojai ir toliau visą savo gyvenimą ištikimai liudijo apie Mormono Knygą.
Paveikslėlis
Oliveris Kauderis
Oliveris Kauderis liudijo: „Savo paties plunksna aš užrašiau visą Mormono Knygą (išskyrus kelis puslapius), padiktuotą pranašo Džozefo Smito lūpomis, kai jis ją vertė Dievo dovana ir galia per Urimus ir Tumimus arba, kaip parašyta toje knygoje, per „šventuosius vertiklius“. Savo akimis regėjau ir savo rankomis liečiau tas aukso plokšteles, nuo kurių ji buvo perrašyta. […] Ta knyga yra tikra. Jos neparašė Sidnis Rigdonas; jos neparašė ponas Spoldingas. ją užrašiau aš, iš pranašo lūpų. Joje yra nesibaigianti Evangelija. […] Joje yra išgelbėjimo principai; tad, jeigu jūs, klausantieji manęs, seksite jos šviesa ir paklusite jos priesakams, būsite išgelbėti nesibaigiančiu išgelbėjimu Dievo karalystės aukštybėje“ (iš “Last Days of Oliver Cowdery,” Deseret News, Apr. 13, 1859, 48).
Paveikslėlis
Deividas Vitmeris
Laikraštyje Richmond Democrat buvo išspausdintas toks pasakojimas apie Deividą Vitmerį, kuris likus kelioms dienoms iki savo mirties paliudijo apie Mormono Knygą: „Sekmadienio vakarą, apie 17:30 (1888 m. sausio 22 d.), ponas Vitmeris prie savo lovos susikvietė savo šeimą ir kelis draugus. […] Tada jis kreipėsi į visus prie jo lovos susirinkusiuosius tokiais žodžiais: „Taigi, visi turite būti ištikimi Kristuje. Noriu jums visiems pasakyti, kad Biblija ir nefitų metraštis (Mormono Knyga) yra tikri, ir noriu, kad žinotumėte, jog apie tai girdėjote mane liudijant mirties patale. Visi būkite ištikimi Kristuje ir gausite atlygį pagal savo darbus. Telaimina visus jus Dievas. Sudedu visas viltis į Kristų per amžius, pasaulius be galo. Amen.“ (Richmond Democrat, Feb. 2, 1888, quoted in Andrew Jenson, Latter-day Saint Biographical Encyclopedia, 4 vols. [1901], 1:270).
Paveikslėlis
Martinas Harisas
Prieš pat savo mirtį Martinas Harisas liudijo: „Taip, tikrai mačiau tas plokšteles, kuriose buvo užrašyta Mormono Knyga; tikrai mačiau angelą ir girdėjau Dievo balsą; ir tikrai žinau, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas, turintis šventosios kunigystės raktus“ (“The Last Testimony of Martin Harris,” recorded by William H. Homer in a statement sworn before J. W. Robinson, Apr. 9, 1927, HDC). (Taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual [Church Educational System manual, 2001], 33.)
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 17:7–9 ir pažymėkite, ką Viešpats pažadėjo trims liudytojams, jeigu jie ištikimai liudys. Atkreipkite dėmesį į 9 eilutėje esančius žodžius „teisius tikslus“. Pagalvokite apie tuos teisius tikslus, kuriuos, kaip troško Viešpats, tie trys liudytojai įvykdytų liudydami apie aukso plokšteles ir Mormono Knygą. (Mąstydami apie šį klausimą taip pat galite peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 17:4.)
Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, dėl kokio teisaus tikslo Viešpats galėtų jums duoti liudijimą apie tas tiesas, kurias norite sužinoti?
Atminkite, kad savo liudijimą galime įgyti arba sustiprinti juo pasidalydami. Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Paveikslėlis
President Boyd K. Packer
„Nėra neįprasta, kad misionierius sakytų: „Kaip galiu liudyti dar neturėdamas liudijimo? Kaip galiu liudyti, kad Dievas yra gyvas, kad Jėzus yra Kristus ir kad Evangelija yra tiesa? Neturiu tokio liudijimo, ar tai nebus nesąžininga?“
Ak! Jei tik galėčiau jus išmokyti šio vieno principo. Liudijimas įgyjamas jį išsakant! Kažkur savo dvasinio pažinimo kelionėje jūs patiriate filosofų vadinamą „tikėjimo šuolį“. Tai ta akimirka, kai pasiekę šviesos pakraštį ir įžengę į tamsą pamatote, jog kelias vis dar apšviečiamas vieną ar du žingsnius į priekį. Raštuose sakoma, kad „žmogaus gyvybės alsavimas – VIEŠPATIES žibintas“. (Pat 20:27.)
Gauti liudijimą iš to, ką perskaitėte ar ką kitas žmogus pasakė, yra viena; ir tai yra būtina pradžia. Visai kas kita, kada Dvasia tavo krūtinėje patvirtina tau, kad tai, ką tu liudijai, yra tiesa. Ar nemanote, kad jį gausite juo pasidaliję? Jei atiduosite ką turite, tai atgausite su kaupu! […]
Liudijimo išsakymas yra jūsų tikėjimo išbandymas“ (“Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 54).
Pagalvokite, su kuo galėtumėte pasidalyti savo liudijimu ir kam jis būtų naudingas. Savo liudijimu su tuo žmogumi pasidalykite dar šią savaitę.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: