Seminarija
21 dalis. 4 diena, Doktrinos ir Sandorų 101:17–42


21 dalis. 4 diena

Doktrinos ir Sandorų 101:17–42

Įvadas

1833 m. gruodžio 16 ir 17 d. pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, susijusį su Misūrio šventaisiais, kurie, gelbėdamiesi nuo negailestingo persekiojimo, paliko savo namus. Dauguma iš jų buvo priversti palikti visą savo turtą. Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje užrašytas pranašo gautas apreiškimas yra aptariamas trijose šio vadovėlio pamokose. Ši, antroji, pamoka apima Viešpaties aprašymą apie kai kurias Tūkstantmečio aplinkybes. Ji taip pat apima šventiesiems Misūryje skirtus paguodos ir pažado žodžius.

Doktrinos ir Sandorų 101:17–34

Viešpats apibūdina kai kurias Tūkstantmečio aplinkybes

Pagalvokite apie keletą ateities įvykių, kuriems ruošiatės. Kodėl stengiatės pasiruošti šiems įvykiams?

Doktrinos ir Sandorų 101 skyriuje aprašoma, kaip galime pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui ir Tūkstantmečiui (taikos laikotarpiui, prasidėsiančiam nuo Kristaus sugrįžimo asmeniškai karaliauti žemėje). Iš Doktrinos ir Sandorų 101:17–21 sužinome, kad Viešpaties pažadas surinkti šventuosius į Sionę Džeksono apygardoje, Misūryje, „yra laikinai sustabdytas, kol žmonės yra apvalomi ruošiantis šiai didžiai dovanai ir su ja susijusioms atsakomybėms. Šiuo metu tyraširdžiai yra renkami Uolinių kalnų slėniuose [ir viso pasaulio kuoluose]. […] Statomos šventyklos. […] Tačiau Sionė dar bus įkurta išrinktojoje vietoje“ (James E. Talmage, The Articles of Faith, 12th ed. [1924], 353).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 101:22–23 ieškodami, ką Viešpats pasakė šventiesiems daryti, kad pasiruoštų Jo Antrajam atėjimui. (23 eilutėje žodžiai „ateinančiam apreiškimui“ nurodo Antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Nuoroda į uždangos nuėmimą taip pat susijusi su Antruoju atėjimu – laiku, kai visi žemės gyventojai išvys Gelbėtoją.)

Paveikslėlis
The Resurrected Jesus Christ

Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 101:22–23, užbaikite šį teiginį: mes galime ruoštis Gelbėtojo Antrajam atėjimui Jo vardo, gyvendami pagal Evangelijos principus, drauge ir šventose vietose.

  1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

    1. Kada jautėte, kad esate šventoje vietoje?

    2. Kaip tai, kad renkatės su kitais pastarųjų dienų šventaisiais, padeda jums ruoštis Antrajam Viešpaties atėjimui?

Doktrinos ir Sandorų 101:24–34 kalbama apie nelabųjų sunaikinimą Jėzaus Kristaus Antrojo atėjimo metu ir Tūkstantmečio aplinkybes žemėje. Pavyzdžiui, 32–34 eilutėse skaitome, kad Viešpats apreikš apie žemę tai, kas paslėpta, tai yra, apie jos sukūrimą ir apie dangus. (Žodis priešiškumas, esantis 26 eilutėje, reiškia neapykantą ar nesantaiką.)

  1. Raštų studijavimo žurnale užrašykite dvi ar tris Doktrinos ir Sandorų 101:24–34 randamas aplinkybes, kurias jūs labai norėtumėte patirti. Kodėl šios aplinkybės jums reikšmingos?

Doktrinos ir Sandorų 101:35–38

Viešpats patikina šventuosius Misūryje, kad ištvėrę tikėjime jie galiausiai gaus Jo šlovės

Viešpats davė Doktrinos ir Sandorų 101:24–34 užrašytą apreiškimą po to, kai šventieji Misūryje patyrė didžių sunkumų: fizinį smurtą, namų bei turto netektį ir šaltį.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 101:35–38 ir raskite, kokių tiesų Viešpats mokė ir kokius patarimus Jis davė šventiesiems, norėdamas juos sustiprinti sunkumų metu.

  1. Raštų studijavimo žurnale užrašykite vieną 35–38 eilutėse esantį Viešpaties pamokymą, skirtą šventiesiems. Tuomet paaiškinkite, kodėl šie žodžiai galėjo suteikti Misūryje kenčiantiems šventiesiems paguodos.

Remdamiesi tuo, ką perskaitėte Doktrinos ir Sandorų 101:35, užbaikite šį principą: Tie, kurie vardan Gelbėtojo gaus Dievo šlovės.

Tikri Jėzaus Kristaus mokiniai seka Juo visuomet, net kai yra persekiojami dėl savo tikėjimo. Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros pasidalijo pasakojimu apie du pastarųjų dienų šventuosius, gyvenusius Meksikoje 1900-ųjų pradžioje. 1915 m. juos į nelaisvę paėmė įtūžusi kareivių grupelė. Atkreipkite dėmesį, kokie ištikimi buvo šie du pastarųjų dienų šventieji kęsdami persekiojimą.

Paveikslėlis
Prezidentas Džeimsas E. Faustas

„Rafaelis Monrojus buvo mažo San Markos skyriaus Meksikoje prezidentas, o Vicentas Moralesas tarnavo jo pirmuoju patarėju. […] Jiems buvo pasakyta, kad jų pasigailės, jeigu jie atiduos ginklus ir atsižadės savo keistos religijos. Brolis Monrojus pasakė jį suėmusiems žmonėms, kad jis neturi jokių ginklų ir paprasčiausiai ištraukė iš kišenės Bibliją ir Mormono Knygą. Jis tarė: „Ponai, tai yra vieninteliai mano kada nors nešioti ginklai, tai tiesos ginklai prieš klaidą.“

Kai daugiau jokių ginklų nebuvo rasta, šiuos brolius žiauriai kankino, kad priverstų juos pasakyti, kur paslėpti ginklai. Tačiau nebuvo jokių ginklų. Tada sargybinių lydimi jie buvo nuvesti į mažo miestelio priemiestį, kur juos pastatė prie didelio uosio priešais grupę vyrų su užtaisytais ginklais. Vyresnysis karininkas pažadėjo juos paleisti, jeigu jie atsižadės savo religijos ir prisijungs prie [kareivių], bet brolis Monrojus atsakė: „Mano religija man brangesnė už gyvenimą ir aš jos neatsižadėsiu.“

Tada jiems pasakė, kad juos sušaudys, ir paklausė, koks jų paskutinis noras. Brolis Rafaelis paprašė, kad prieš sušaudant jam leistų pasimelsti. Ten, savo budelių akivaizdoje, jis atsiklaupė ir visiems girdint balsu meldėsi, prašydamas Dievo palaiminti ir apsaugoti jo mylimus žmones bei pasirūpinti mažu, sunkius laikus išgyvenančiu skyriumi, kuris bus paliktas be vadovo. Baigdamas savo maldą, jis pasakė žodžius, kuriuos Gelbėtojas ištarė ant kryžiaus, ir meldėsi už savo budelius: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą.“ [Luko 23:34.] Po to brolis Monrojus ir brolis Moralesas buvo sušaudyti“ („Mokinystė“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; remiantis Rey L. Pratt, “A Latter-day Martyr,” Improvement Era, June 1918, 720–26).

Prisiminkite metą, kai buvote persekiojami (erzinami ar gąsdinami) dėl to, kad tikite Jėzų Kristų ir Jo Bažnyčia.

  1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip kas nors, persekiojamas dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo Bažnyčia, galėtų reaguoti remdamasis tikėjimu?

Paveikslėlis
clean salt

Pagalvokite, kam yra naudojama druska. Druska gali būti naudojama maistui gardinti ar konservuoti, taip pat žaizdoms dezinfekuoti. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 101:39 ir suraskite, kokius žmones Viešpats prilygina druskai.

Pamąstykite, kodėl Evangeliją priimantys ir sandoras su Viešpačiu sudarantys žmonės gali būti vadinami „žemės druska“.

Atkreipkite dėmesį, kad 39 eilutėje Viešpats Bažnyčios narius taip pat pavadino „žmonių sūrumu“. Žodis sūrumas reiškia tam tikrą skonį ar savybę. Ką, jūsų manymu, reiškia būti žmonių sūrumu?

Paveikslėlis
Vyresnysis Karlosas E. Asajus

Geriau suprasti, ką reiškia būti žmonių sūrumu, padeda šis vyresniojo Karloso E. Asajaus iš Septyniasdešimties teiginys: „Viešpats vartojo apibūdinimą „žmonių sūrumas“, kalbėdamas apie tuos, kurie atstovauja Jam. Jis turėjo omeny tuos, kurie atgailavo, kurie buvo švariai nuplauti krikšto vandenyse, ir tuos, kurie sandoros sudarymu pažadėjo priimti Jo vardą ir Jo darbą. Be to, Jis kalbėjo apie tuos, kurie per sandorą buvo Jo kunigystės dalininkai. Jis kalbėjo apie jus ir mane“ (“Salt of the Earth: Savor of Men and Saviors of Men,” Ensign, May 1980, 42).

Šie du posakiai, „žemės druska“ ir „žmonių sūrumas“, moko mus, kad, būdami Dievo sandoros žmonės, turime atsakomybę padėti visiems žemės žmonėms priimti Jo palaiminimus (žr. Abraomo 2:8–11).

Studijuokite Doktrinos ir Sandorų 101:40–42 ieškodami Viešpaties įspėjimų ir pažadų.

Paveikslėlis
salt and dirt

Atkreipkite dėmesį, kad 40 eilutėje parašyta „jei ta žemės druska praranda savo sūrumą“. Druska sendama nepraranda sūrumo. Sūrumą ji praranda tada, kai yra sumaišoma su įvairiomis priemaišomis arba yra jomis užteršiama. Vyresnysis Asajus mokė: „Žmogus praranda skonį ar savybes tuomet, kai užteršia savo protą nešvariomis mintimis, išniekina savo burną, ne visada sako tiesą ir piktnaudžiauja savo jėga, kad darytų nedorus darbus“ (“Salt of the Earth,” 42).

Doktrinos ir Sandorų 101:40–42 padeda mums suprasti, kad norėdami padėti žemės žmonėms priimti Dievo palaiminimus, turime atgailauti dėl savo nuodėmių ir nusižeminti. Šią tiesą galite užsirašyti savo Raštuose.

  1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

    1. Kaip Viešpaties mokymai, esantys Doktrinos ir Sandorų 101:39–42, padeda suprasti, ko Jis tikisi iš jūsų.

    2. Kokių galite pateikti pavyzdžių, kaip nuodėmė trukdo mums laiminti žemės žmones?

    3. Ką darysite, kad nesusiteptumėte nuodėme?

Pagalvokite, ar jūsų gyvenimą teršia nuodėmės. Atgailaukite dėl tų nuodėmių, kad taptumėte švarūs prieš Viešpatį ir galėtumėte būti geresnis įrankis padedant kitiems gauti Jo palaiminimus.

  1. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

    Doktrinos ir Sandorų 101:17–42 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

    Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: