Doktrinos ir Sandorų 121–123 skyriuose pateikiamos atrinktos 1839 m. kovo 20 d. datuojamo Džozefo Smito laiško Bažnyčiai dalys. Džozefas Smitas padiktavo šį laišką, kai su keletu bendražygių buvo įkalintas Liberčio kalėjime. Į laišką Džozefas įtraukė kelias savo maldas už šventuosius, kenčiančius nuo priešų veiksmų. Jis taip pat įtraukė ir į tas maldas gautus atsakymus. (Žr. History of the Church, 3:289–305.) Šią savaitę Doktrinos ir Sandorų 121–123 skyrius studijuosite per keturias skirtingomis savaitės dienomis vedamas pamokas.
Džozefas Smitas meldžiasi už kenčiančius šventuosius
Įsivaizduokite, kad jūsų draugė turi sunkumų. Draugė papasakoja jums, kad nesupranta, kodėl ją ištiko tokios negandos, ir kad jaučiasi, tarsi Dievas būtų ją palikęs. Ką pasakytumėte tai draugei?
Ką darytumėte, jei negandos ištiktų jus?
Studijuodami Džozefo Smito maldas Liberčio kalėjime ir Viešpaties jam duotus patarimus, ieškokite doktrinų ir principų, galinčių padėti ištikimai atlaikyti išbandymus ir negandas.
Paveikslėlis
Džozefas Smitas rašo
1838 m. spalio 31 d. buvęs Bažnyčios narys, Misūrio valstijos milicijos pulkininkas Džordžas Hinklas, išdavė Džozefą Smitą. Hinklas pasakė Džozefui, kad Misūrio šventuosius Far Veste, Misūrio valst., užpuolę žmonės panoro su juo susitikti taikiai pasikalbėti ir išspręsti nesutarimus. Džozefui ir kitiems Bažnyčios nariams atvykus į pokalbį, milicija juos jėga sulaikė kaip karo belaisvius. Visą kitą mėnesį Džozefas Smitas ir jo bendražygiai, priešų įkalinti keliuose to krašto kalėjimuose, kentė smurtą ir įžeidinėjimus ir buvo teisiami daugybės teisėjų.
Neteisėtai laikomi Ričmondo kalėjime, Misūryje, pranašas Džozefas Smitas, vyresnysis Parlis P. Pratas ir kiti Bažnyčios vadovai nugirdo kalėjimo sargybą nešvankiai pasakojant apie baisius pastarųjų dienų šventųjų plėšimus, jų prievartavimą ir žudynes. Apie šį nutikimą vyresnysis Pratas rašė:
Paveikslėlis
Parlis P. Pratas
„Vieną iš tų varginančių vakarų gulėjome iki vidurnakčio negalėdami užmigti, nes mums gėlė ausis ir širdis ištisas valandas girdint mūsų sargybinių nešvankius juokelius, baisų keikimąsi, siaubingus burnojimus prieš Dievą ir grubią kalbą. […]
Klausiausi, kol taip pasišlykštėjau, buvau taip sukrėstas, pasibaisėjęs ir pasipiktinęs, kad vos laikiausi nepašokęs ant kojų ir nesudraudęs sargybinių; bet nieko nesakiau Džozefui, […] nors gulėjau šalia jo ir žinojau, kad jis nemiega. Staiga jis atsistojo ir prakalbo griaustinio ar riaumojančio liūto balsu, ištardamas, kiek galiu prisiminti, tokius žodžius:
„NUTILKIT, jūs pragaro išperos. Jėzaus Kristaus vardu aš sudraudžiu jus ir įsakau nutilti; negyvensiu daugiau nė minutės klausydamas tokios kalbos. Nustokite taip kalbėję, arba ŠIĄ PAT AKIMIRKĄ mirsite jūs arba aš!“
Tada jis nutilo. Jis stovėjo tiesus, šiurpinančiai didingas. Surakintas grandinėmis, beginklis; ramus ir orus tarsi angelas, jis žvelgė į susigūžusius sargybinius, kurių keliai tirtėjo, ir kurie, traukdamiesi į kampą arba gūždamiesi prie jo kojų, maldavo atleidimo ir pratylėjo iki pamainos pabaigos.
Esu matęs teisingumo tarnus, apsirengusius teisėjų rūbais, […] kai Anglijos teismuose vienu atokvėpiu būdavo nulemiama gyvybė; esu matęs kongresą iškilmingame susirinkime priimant įstatymus tautoms; bandžiau įsivaizduoti karalius, karališkuosius teismus, sostus ir karūnas; imperatorius, susirinkusius spręsti karalysčių likimų; bet tik kartą esu regėjęs orumą ir didybę – vidurnakčio tamsoje ji stovėjo surakinta grandinėmis atokiame Misūrio valstijos kaime esančiame požemyje“ (Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1938], 210–211).
Paveikslėlis
Džozefas Smitas kalėjime
„Orumas ir didybė […] stovėjo surakinta grandinėmis“
Nors vis dar laukė melagingais kaltinimais grindžiamo teismo, neatlikus tyrimo, lapkričio 30 d. Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai buvo perkelti į kalėjimą Libertyje, Misūrio valstijoje. (History of the Church, 3:188–189, 215.)
Paveikslėlis
Liberčio kalėjimas
Liberčio kalėjimas Misūryje
Kitus keturis mėnesius pranašas, jo brolis Hairumas, Aleksandras Makrėjus, Laimanas Vaitas ir Kalebas Baldvinas labai šaltą žiemą buvo laikomi Liberčio kalėjimo rūsyje. Sidnis Rigdonas kurį laiką taip pat buvo su jais, bet vasario pradžioje jį paleido. Rūsys buvo maždaug 4,3 m ilgio ir 4,3 m pločio. Lubos – maždaug 1,8–2 metrų aukščio. Du grotuoti langeliai teikė mažai šviesos, o iš anapus tų langų kaliniai girdėjo patyčias ir įžeidinėjimus. Jie miegojo ant grindų paklotų purvinų šiaudų, o Džozefas kurį laiką neturėjo antklodės. Kartais maistas būdavo apnuodytas, o kartais jis būdavo toks bjaurus, kad jie valgydavo jį tik iš beviltiško alkio. Lankytojus pas juos įleisdavo retai, o žinios apie žiemos viduryje iš Misūrio išvarytų šventųjų kančias, jiems buvo itin skausmingos.
Laiške, pagal kurį sudaryti Doktrinos ir Sandorų 121–123 skyriai, užrašytos kelios Džozefo Smito maldos Viešpačiui. Ko melstumėte atsidūrę pranašo vietoje?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:1–6 ir atkreipkite dėmesį, ko meldė ir kokius klausimus uždavė pranašas. Galite pasižymėti frazes, kurios jums atrodo reikšmingos. (Skaitant 1 ir 4 eilutes pravartu žinoti, kad čia žodis „priedanga“ reiškia pastatą ar kitokį apsaugantį statinį.)
Užrašykite bent dvi šiose eilutėse rastas tiesas. Paaiškinkite, kaip šie principai arba doktrinos galėjo padėti Džozefui ir jo bendražygiams.
Atsakykite į klausimą, kuo, jūsų manymu, skiriasi „ištverti išbandymus“ nuo „gerai ištverti išbandymus“? Viešpats pasakė Džozefui Smitui, kad jo suspaudimai „truks tik trumpą akimirką“ (DS 121:7). Ką, jūsų manymu, tai reiškia? Kaip tokia perspektyva gali padėti mums gerai ištverti išbandymus?
Dviem ar trimis sakiniais papasakokite apie jūsų pažįstamą, kuris pavyzdingai ištveria išbandymus.
Prisiminkite šios pamokos pradžioje aprašytą situaciją – apie draugę, kuri kenčia ir mano, kad Dievas ją paliko. Vadovaudamiesi Doktrinos ir Sandorų 121:7–9 rastomis tiesomis, parašykite tai draugei paguodžiantį laišką. Paaiškinkite, kaip šios tiesos gali jai padėti. Laiške galite pacituoti visą 9 eilutę arba jos dalį.
Pagalvokite, kaip jus sustiprina žinojimas, kad Viešpats mus nuramins, jei sunkumų ir negandų metu kreipsimės į Jį, ir palaimins mus dabar ir amžinybėse, jei gerai iškęsime mirtingojo gyvenimo išbandymus.
Doktrinos ir Sandorų 122 skyriuje skaitome apie Džozefui Smitui Viešpaties skirtą papildomą patarimą ir paguodos žodžius. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 122:1–4 ieškodami, kokias palaimas Viešpats pažadėjo Džozefui. Kaip, jūsų manymu, šie pažadai galėjo padėti pranašui tuo sunkiu laikotarpiu?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 122:5–7 ieškodami patiriamų negandų prasmę paaiškinančio principo, kurio Viešpats mokė Džozefą Smitą. Galite pasižymėti frazes ir žodžius, kurie jums atrodo reikšmingi.
Ko galime pasimokyti iš šių eilučių apie vieną iš negandų priežasčių? Užbaikite šį sakinį: Negandos suteikia mums ir gali būti .
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kodėl negandos suteikia mums patirties ir gali būti naudingos.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas
„Užklupus negandai, galite pasijusti vienintelis nukentėjęs. Jūs linguojate galva ir stebitės: „Kodėl aš?“
Bet sielvarto ruletės rodyklė galiausiai atsisuka į kiekvieną iš mūsų. Anksčiau ar vėliau kiekvienas turi patirti sielvartą. Išimties nėra nė vienam. […]
Mokymasis ištverti nusivylimo, kančios ir sielvarto laikotarpius yra mūsų praktinio ugdymo dalis. Šie išgyvenimai, nors dažnai tuo metu sunkiai pakeliami, yra būtent tie išgyvenimai, kurie lavina mūsų supratimą, ugdo charakterį ir moko mus atjausti kitus“ („Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paveikslėlis
Vyresnysis Orsonas F. Vitnis
Vyresnysis Orsonas F. Vitnis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat mokė, kad negandos gali būti mums naudingos: „Joks mūsų patiriamas skausmas ar išbandymas nepraeina veltui. Tai padeda išsiugdyti tokias savybes kaip kantrybė, tikėjimas, dvasios tvirtumas ir nuolankumas. Visos mūsų kančios ir visa tai, ką ištveriame, ypač kai ištveriame kantriai, ugdo charakterį, apvalo širdį, praplečia sielą ir daro mus švelnesnius, geraširdiškesnius ir vertesnius vadintis Dievo vaikais […], ir būtent per sielvartą ir kančią, sunkų darbą ir sunkius išmėginimus išmokstame tų dalykų, kurių išmokti ateiname čia“ (iš Spencer W. Kimball, Faith Precedes the Miracle [1972], p. 98).
Po kančių Liberčio kalėjime pranašas Džozefas Smitas patyrė dar daugiau negandų. Prezidentas Brigamas Jangas sakė: „Džozefas negalėjo būti ištobulintas, net jei būtų gyvenęs tūkstantį metų, jei nebūtų patyręs persekiojimo. Jeigu jis būtų gyvenęs tūkstantį metų, vedęs savo žmones, skelbęs Evangeliją, bet nepatyręs persekiojimo, nebūtų buvęs ištobulintas taip gerai kaip būdamas [trisdešimt aštuonerių] metų“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 264).
Raštų studijavimo žurnale aprašykite patirtą sunkumą, kuris išėjo jums į naudą.
Ar kada nors esate girdėję ką nors sakant, kad niekas nesupranta išmėginimų, kuriuos jie patiria? Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 122:8 ir raskite, ką Viešpats pasakytų išgirdęs tokius žodžius. Norėdami geriau suprasti žodžių „nusileido žemiau viso to“ reikšmę, perskaitykite 2 Nefio 9:20–21, Almos 7:11 ir Doktrinos ir Sandorų 88:5–6. Šalia Doktrinos ir Sandorų 122:8 galite užsirašyti tokį principą: Viešpats patyrė skausmus ir kančias už visus žmones.
Paveikslėlis
Kristus meldžiasi Getsemanės sode
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip, jūsų manymu, šis principas galėjo padėti pranašui Džozefui Smitui ir jo bendražygiams Liberčio kalėjime?
Kaip ši doktrina padeda jums išbandymų metu?
Vyresnysis Virtlinas mokė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas
„Kadangi Jėzus Kristus didžiai kentėjo, Jis supranta mūsų kentėjimus. Jis supranta mūsų sielvartą. Išgyvename sunkumus, kad galėtume geriau atjausti ir suprasti kitus.
Atminkite įkvepiančius Gelbėtojo žodžius pranašui Džozefui Smitui, kai jis su savo bendražygiais kentėjo troškioje Liberčio kalėjimo prietemoje:
„Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;
ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų“ (DS 121:7–8).
Suvokdamas tą amžiną perspektyvą Džozefas sėmėsi paguodos iš tų žodžių. Ir mes galime“ („Priimk, kas turi įvykti, ir pamilk tai“).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 122:9 ir pagalvokite, kaip ši eilutė yra susijusi su pranašo Džozefo Smito gyvenimu ir tarnyste.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip Viešpaties žodžiai iš Doktrinos ir Sandorų 122:9 gali jus sustiprinti, kai išgyvenate sunkumus?
Netrukus po to, kai buvo parašytas šis laiškas, Viešpats davė galimybę Džozefui ir jo bendražygiams sugrįžti pas šventuosius Ilinojuje. Dievas su Savo tarnu Džozefu Smitu buvo per visą jo gyvenimą. Vėliau, pusantrų metų prieš kankinio mirtį, Džozefas Smitas pareiškė: „Visagalis Dievas yra mano skydas. Ką gali padaryti žmogus, jei Dievas yra mano draugas?“ (History of the Church, 5:259.) Jei ištverdami negandas liksime ištikimi tikėjime, Dievas taip pat bus su mumis amžinai mus stiprindamas ir palaikydamas.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: