1831 m. lapkritį grupelė vyresniųjų susirinko į neeilinę konferenciją Hairame, Ohajo valstijoje. Vienas iš konferencijos klausimų buvo pranašo Džozefo Smito gautų apreiškimų išleidimas. Tame susirinkime Viešpats Džozefui Smitui davė apreiškimą ir nurodė jį kaip būsimos apreiškimų knygos įvadą. Tas apreiškimas dabar yra pirmasis Doktrinos ir Sandorų skyrius. Vėliau konferencijoje Viešpats davė apreiškimą, kuris dabar yra užrašytas Doktrinos ir Sandorų 67 skyriuje. Tame apreiškime Viešpats kreipėsi į vyresniuosius, kuriems kilo klausimų dėl pranašui Jo duotuose apreiškimuose vartotos kalbos.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės gauna Evangelijos principų liudijimą, o kiti – ne?
1831 m. lapkritį grupelė vyresniųjų, tarp jų ir pranašas Džozefas Smitas, susirinko aptarti pranašo gautų apreiškimų išspausdinimo. Keli vyresnieji gavo liudijimą, kad apreiškimai yra tikri. Tačiau kiti vis dar vylėsi gauti tokį liudijimą.
Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš 1–2 eilučių, užpildykite praleistas šio principo vietas: Viešpats girdi mano ir žino mano .
Paveikslėlis
moteris meldžiasi
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šį klausimą: Kaip šio principo žinojimas padeda jums tobulinti savo maldas? Paskui aprašykite patyrimą, kuris padėjo jums arba kuriam nors jūsų pažįstamam gauti dvasinį Evangelijos tiesų patvirtinimą.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 67:3 ir ieškokite, kodėl kai kurie vyresnieji nepriėmė Viešpaties jiems pasiūlyto palaiminimo. Frazes, kurios jums atrodo svarbios, galite pasižymėti.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šį klausimą: Kaip įsileisdami baimę į savo širdį užkirsite kelią palaiminimams? Paskui sudarykite baimių, kurios gali neleisti žmonėms gauti palaiminimų, sąrašą.
Pagalvokite apie Viešpaties galią padėti mums baimę pakeisti tikėjimu. Kaip tas žinojimas gali padėti kam nors toliau ugdyti liudijimą?
Viešpats meta iššūkį tiems, kurie kritikuoja Jo apreiškimus
Ar kada nors susimąstėte, kodėl turėtume sekti Bažnyčios vadovais, net kai jie yra netobuli?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 67 skyriaus įvadą ir 5 eilutę ieškodami, kaip skyrėsi kai kurių vyresniųjų požiūris į apreiškimus. (Prisiminkite, kad pirmasis pranašo Džozefo Smito apreiškimų rinkinys vadinosi Įsakymų Knyga. Vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Doktriną ir Sandoras.) Atkreipkite dėmesį, kad skyriaus įvade rašoma, jog „daugelis brolių iškilmingai paliudijo“ apie apreiškimų tikrumą. Tačiau „kilo šiokių tokių neigiamų atsiliepimų dėl apreiškimuose vartotos kalbos“. Pasak 5 eilutės, keli vyresnieji manė galėsiantys „išsireikš[ti] geriau už [Džozefo Smito] kalbą“. Didžiuodamiesi savo intelektu jie manė esantys labiau pasirengę užrašyti apreiškimus nei Viešpaties pateptas pranašas (žr. 2 Nefio 9:28–29).
Dar kartą perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 67:4 ir taip pat 5 eilutę. Ieškokite, kaip Viešpats atsakė į vyresniųjų susirūpinimą dėl apreiškimuose pavartotos kalbos.
Kaip manote, kodėl buvo svarbu, kad vyresnieji suprastų, jog Viešpats žino, kad dirba per netobulus tarnus?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 67:6–9 ir raskite, kokį iššūkį Viešpats metė tiems, kurie buvo susirūpinę dėl apreiškimuose vartojamos kalbos.
Paaiškinkite, kad Viljamas E. Maklelinas nusprendė priimti Viešpaties iššūkį ir užrašyti apreiškimą, prilygstantį tiems, kuriuos gavo pranašas Džozefas Smitas. Štai ką užrašė Džozefas Smitas savo istorijoje: „Viljamas E. Maklelinas, manė, kad yra išmintingiausias, nes buvo įgijęs gerą išsilavinimą, todėl stengėsi užrašyti įsakymą, kuris būtų panašus į vieną iš mažiausių Viešpaties įsakymų, bet jam nepavyko; rašyti Viešpaties vardu yra didinga atsakomybė. Vyresniųjų ir visų susirinkusiųjų, kurie buvo to vyro bergždžių pastangų pamėgdžioti Jėzaus Kristaus kalbą liudininkai, tikėjimas Evangelijos pilnatve ir Viešpaties per mane duotų įsakymų ir apreiškimų tikrumu atsinaujino; ir vyresnieji išreiškė norą visam pasauliui paliudyti apie jų tikrumą“ (iš History of the Church, 1:226).
Po šio įvykio visi ten buvę vyresnieji nutarė pasirašyti dokumentą ir oficialiai paliudyti apie apreiškimų Įsakymų Knygoje tikrumą.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip manote, kodėl būdamas riboto išsilavinimo Džozefas Smitas galėjo parašyti tuos apreiškimus, o Viljamas E. Maklelinas, kuris buvo įgijęs gerą išsilavinimą, negalėjo to padaryti?
Ko iš to pasakojimo galite pasimokyti apie mūsų vadovų kritikavimą dėl jų netobulumų?
Apmąstykite savo įsipareigojimą teisiai sekti savo vadovais, nepriklausomai nuo to, kokius jų netobulumus matote jūs arba kiti žmonės.
Viešpats pataria Savo pasekėjams, kaip pasiruošti išlaikyti Dievo akivaizdą
Raštų studijavimo žurnale nubraižykite dviejų stulpelių lentelę. Pirmąjį stulpelį pavadinkite Atlygis, o antrąjį – Kaip tą atlygį gauti. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 67:10–14 ieškodami, kokį atlygį Gelbėtojas pažadėjo tiems broliams ir ką reikia daryti, kad tą atlygį būtų galima gauti. Užrašykite savo atsakymus atitinkamuose stulpeliuose.
Ką, pagal šias eilutes, turėjo daryti tie broliai, kad išlaikytų Dievo akivaizdą? (Žodis išlaikyti reiškia ištverti arba išlikti tam tikroje vietoje.) Jeigu nusiplėštų pavyduliavimus bei baimes ir nusižemintų, jie galėtų išlaikyti Dievo akivaizdą.
Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 67:13, tie broliai buvo raginami „kantriai tęs[ti]“, kol bus ištobulinti. Perskaitykite šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros pasakojimą, kuris moko apie kantrybės svarbą tobulėjimo procese:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Praeito šimtmečio šeštajame dešimtmetyje Stanfordo universiteto profesorius pradėjo nedidelį eksperimentą tirdamas keturmečių vaikų valios stiprybę. Jis prieš juos padėdavo po didelį zefyrą ir sakydavo, kad jie gali jį suvalgyti iš karto arba palaukti 15 minučių ir gauti dar vieną zefyrą.
Tada jis palikdavo vaikus vienus ir jų elgesį stebėdavo iš už veidrodinės sienos. Kai kurie vaikai zefyrą suvalgydavo tuoj pat; kiti galėdavo palaukti vos keletą minučių, kol pasiduodavo pagundai. Tik 30 procentų vaikų galėjo išlaukti“ („Kantriai tęskite“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip, jūsų nuomone, šis profesoriaus eksperimentas ir padarytos išvados yra susiję su jumis dabar?
Paskui prezidentas Uchtdorfas kalbėjo apie eksperimento su zefyrais išvadas:
Paveikslėlis
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
„Einant laikui, [profesorius] toliau stebėjo tų vaikų gyvenimą ir pradėjo pastebėti įdomią sąsają: vaikai, kurie negalėjo išlaukti, ir toliau gyvenime kamavosi ir turėjo daugiau elgesio problemų, o tie, kurie išlaukė visą terminą, buvo linkę būti pozityvesni ir geriau motyvuoti, jie gaudavo geresnius įvertinimus bei pajamas ir jų santykiai su kitais buvo geresni.
Tai, kas prasidėjo kaip paprastas eksperimentas su vaikais ir zefyrais, tapo žymiu mokslo darbu, kuriame teigiama, kad gebėjimas laukti – būti kantriam – yra esminė charakterio savybė, galinti vėliau gyvenime atnešti sėkmę.
[…] Laukti gali būti sunku. Tai žino tiek vaikai, tiek ir suaugusieji. Gyvename pasaulyje, siūlančiame greitą maistą, momentines žinutes, filmų pagal pareikalavimą paslaugas ir greitus atsakymus į pačius nereikšmingiausius ar pačius sudėtingiausius klausimus. Mes nemėgstame laukti.
[…] Kantrybė – gebėjimas kuriam laikui atidėti savo troškimus – yra brangi ir reta dorybė. Mes norime gauti, ko norime, ir norime to tuojau pat. Todėl pati mintis apie kantrybę atrodo nemaloni ir kartais nepriimtina.
Vis dėlto be kantrybės mes negalime patikti Dievui; negalime tapti tobuli. Tikrai, kantrybė yra išgryninantis procesas, ištobulinantis supratimą, padidinantis laimę, sutelkiantis pastangas ir teikiantis ramybės viltį“ („Kantriai tęskite“).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą, kaip manote, kodėl kantrybė yra būtina jums siekiant būti vertiems ir išlaikyti Viešpaties akivaizdą? Taip pat skirkite kelias minutes apmąstyti tas jūsų gyvenimo sritis, kuriose jums galbūt reikia daugiau kantrybės sau ir kitiems. Jei jūsų tai netrikdo, užrašykite tikslą, kad siekdami tapti tyresni prieš Dievą būsite kantresni.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: