Raštai
Doktrina ir Sandoros 70


70 Skyrius

Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1831 m. lapkričio 12 d. (History of the Church, 1:235–237). Pranašo surašyta istorija teigia, kad nuo lapkričio 1-os iki 12-os dienos imtinai buvo surengtos keturios neeilinės konferencijos. Paskutinėje iš šių sueigų buvo pažymėta didelė knygos „Book of Commandments“ (Įsakymų Knyga), vėliau pavadintos „Doctrine and Covenants“ (Doktrina ir Sandoros), svarba; pranašas ją apibūdino kaip „Bažnyčios šiomis paskutinėmis dienomis pamatą ir naudingą pasauliui, rodančią, kad mūsų Gelbėtojo karalystės slėpinių raktai vėl patikėti žmogui“ (History of the Church, 1:235).

1–5 Paskirti prievaizdai apreiškimams publikuoti; 6–13 Tie, kurie dirba su dvasiniais dalykais, verti savo užmokesčio; 14–18 Laikinųjų dalykų atžvilgiu šventieji turi būti lygūs.

1 Atkreipkite dėmesį ir įsiklausykite, o jūs, Sionės gyventojai, ir visi jūs, mano bažnyčios žmonės, esantys toli, ir išgirskite Viešpaties žodį, kurį aš duodu savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam ir taip pat savo tarnui Martinui Harisui, ir taip pat savo tarnui Oliveriui Kauderiui, ir taip pat savo tarnui Džonui Vitmeriui, ir taip pat savo tarnui Sidniui Rigdonui, ir taip pat savo tarnui Viljamui V. Felpsui, kaip įsakymą jiems.

2 Nes aš duodu jiems įsakymą; todėl įsiklausykite ir išgirskite, nes taip jiems sako Viešpats:

3 Aš, Viešpats, juos paskyriau ir įšventinau, kad būtų apreiškimų ir įsakymų, kuriuos jiems daviau ir kuriuos jiems duosiu vėliau, aprievaizdai;

4 ir teismo dieną aš pareikalausiu iš jų šio prievaizdavimo ataskaitos.

5 Todėl aš jiems paskyriau, ir tai yra jų darbas Dievo bažnyčioje, tvarkyti juos ir su jais susijusius reikalus, taip, bei naudas.

6 Todėl aš jiems įsakau, kad jie šitų dalykų neduotų nei bažnyčiai, nei pasauliui;

7 tačiau, kiek jie gaus daugiau nei reikia jų svarbiausiems poreikiams ir norams patenkinti, tiek bus atiduodama į mano asandėlį;

8 ir naudos bus pašvęstos Sionės gyventojams ir jų kartoms, jeigu jie taps apaveldėtojais pagal karalystės įstatymus.

9 Štai ko Viešpats reikalauja iš kiekvieno žmogaus jo aprievaizdavime, pagal tai, ką aš, Viešpats, jam paskyriau arba vėliau paskirsiu.

10 Ir štai, nė vienas, kuris priklauso gyvojo Dievo bažnyčiai, nėra atleistas nuo šio įstatymo;

11 taip, nei vyskupas, nei aįgaliotinis, tvarkantis Viešpaties sandėlį, nei tas, kuris paskirtas prievaizdu laikiniesiems dalykams.

12 Tas, kuris paskirtas tvarkyti dvasinius dalykus, yra avertas savo užmokesčio, lygiai kaip tie, kurie paskirti prievaizdais, kad tvarkytų laikinuosius dalykus;

13 taip, netgi gausiau, ir ta gausa jiems dauginama per Dvasios pasireiškimus.

14 Tačiau laikinųjų dalykų atžvilgiu jūs būsite alygūs, ir ne nenoromis; kitaip Dvasios pasireiškimų gausa bus sulaikyta.

15 Dabar, šį aįsakymą aš duodu savo tarnams jų labui, kol jie pasilieka, dėl mano palaiminimų ant jų galvų apreiškimo ir dėl atlygio už jų bstropumą, ir dėl jų saugumo;

16 dėl maisto ir adrabužio, dėl paveldo, dėl namų ir dėl žemių, į kokias aplinkybes aš, Viešpats, juos bepastatyčiau ir kur aš, Viešpats, juos bepasiųsčiau.

17 Nes adaugelyje dalykų jie buvo ištikimi ir gerai elgėsi, tiek, kiek nenusidėjo.

18 Štai, aš, Viešpats, esu agailestingas ir juos palaiminsiu, ir jie įeis į šių dalykų džiaugsmą. Būtent taip. Amen.