2013
Kaip džiaugtis gyvenimu
2013 m. balandis


Kaip džiaugtis gyvenimu

Keren Rokvūd, Aidaho valst., JAV

Kartą skaičiau vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo visuotinės konferencijos kalbą. Nors šią kalbą jau buvau girdėjusi ir skaičiusi anksčiau, tačiau mano dėmesį tąkart patraukė ir susimąstyti paskatino viena frazė.

Po kelių valandų pas mane užsuko sūnus, kuris su savo draugais gyveno kitame bute. Grįžęs iš misijos jis kelis semestrus lankė universitetą, tačiau vis dar nežinojo, ką turėtų studijuoti ir kokią profesiją rinktis. Apimtas nevilties ir manydamas, kad tuo metu mokymasis universitete tebuvo laiko ir pinigų švaistymas, jis atidėjo savo studijas ir pradėjo dirbti visu etatu.

Jis man užsiminė, kad vienas draugas pasiūlė važiuoti į Bahamų ar Karibų salas, ten įsidarbinti ir taip kelis mėnesius papramogauti. Mano sūnus labai to norėjo. Gerai supratau, kokia gundanti gali atrodyti tokia nerūpestinga kelionė jaunuoliui.

Būtent tada prisiminiau vyresniojo Skoto žinią. Atsiverčiau Ensign žurnalą ir sūnui perskaičiau tokius žodžius: „Į žemę atėjote dieviškam tikslui. Ir tas tikslas tikrai nėra beribės pramogos ar nuolatinės malonumų paieškos. Atėjote čia tam, kad būtumėte išbandyti, kad sau įrodytumėte, jog galite gauti daugiau palaimų, kurias jums paruošė Dievas. Tam reikia tvardančio kantrumo poveikio“ („Finding Joy in Life“, Ensign, 1996 m. gegužė, p. 25).

Netaręs nė žodžio, mano sūnus pasiėmė žurnalą, išėjo ir perskaitė visą tą kalbą. Vėliau jis man tepasakė, kad pramogauti į salą nevyks.

Po kurio laiko jis įstojo į policijos akademiją, kur susipažino su savo būsima žmona. Jie susituokė Arizonos Mesa šventykloje ir šiandien augina tris nuostabius vaikus. 2010 metais mano sūnus įgijo bakalauro laipsnį ir tikrai „džiaugiasi gyvenimu“.

Ta sūnaus kelionė galėjo būti geras patyrimas, tačiau, kita vertus, tai galėjo būti dvasiškai pavojinga. Kaskart, kai apie tai prisimenu, mane užlieja Dvasia.

Esu dėkinga už pranašų žodžius ir už tai, kad buvau paraginta prisiminti kalbą, kuri padėjo man patarti. Esu taip pat dėkinga už tai, kad mano sūnus įsiklausė į Viešpaties pasiuntinį ir leidosi veikiamas Dvasios. Žinau, kad klausydamiesi ir sekdami Gelbėtojo ir Jo tarnų mokymais, patirsime daug palaimų ir švelnių pasigailėjimų.