2013
    Jis prisikėlė
    Footnotes
    Theme

    Pirmosios Prezidentūros žinia

    Jis prisikėlė

    Prezidentas Henris B. Airingas

    Liudijimas apie Jėzaus Kristaus prisikėlimo realumą yra vilties ir pasiryžimo šaltinis. Ir taip gali būti kiekvienam Dievo vaikui. Taip buvo man 1969 m. vasarą, kai mirė mano mama, taip buvo visus metus nuo to laiko ir taip bus, kol vėl ją pamatysiu.

    Liūdesį dėl laikino išsiskyrimo tuoj pat pakeitė džiaugsmas. Tai buvo daugiau nei viltis dėl džiaugsmingo susitikimo. Dėl to, kad Viešpats tiek daug apreiškė per savo pranašus, ir dėl to, kad Šventoji Dvasia patvirtino man tiesą apie prisikėlimą, galiu įsivaizduoti, koks bus mūsų susitikimas su pašventintais ir prisikėlusiais mylimaisiais:

    „Tai tie, kurie išeis teisiųjų prikėlimo metu. […]

    Tai tie, kurių vardai įrašyti danguje, kur Dievas ir Kristus yra visų teisėjas.

    Tai tie, kurie yra teisūs žmonės, padaryti tobuli per naujosios sandoros tarpininką Jėzų, kuris atliko šį tobulą apmokėjimą praliedamas savo paties kraują“ (DS 76:65, 68–69).

    Dėl to, kad Jėzus Kristus sutraukė mirties pančius, visi pasaulyje gimę Dangiškojo Tėvo vaikai prisikels kūne, kuris jau niekada nebemirs. Taigi mano ir jūsų liudijimas apie tą šlovingą tiesą gali pašalinti mylimo šeimos nario ar draugo netekties geluonį ir pakeisti jį džiaugsmingu laukimu ir tvirtu pasiryžimu.

    Visiems mums Viešpats suteikė prisikėlimo dovaną, dėl kurios mūsų dvasios bus sujungtos su fiziškai tobulais kūnais (žr. Almos 11:42–44). Mano mama atrodys jauna ir švytinti, senatvės ir fizinių kančių padariniai bus pašalinti. Ji ir mes tai gausime kaip dovaną.

    Bet tie iš mūsų, kurie trokšta būti su ja amžinai, turi pasirinkti tam pasiruošti, kad galėtų gyventi ten, kur šlovėje gyvena Tėvas ir Jo mylimas prisikėlęs Sūnus. Tai vienintelė vieta, kur šeimos gyvenimas gali tęstis amžinai. Liudijimas apie tą tiesą sustiprino mano pasiryžimą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimo įtaką mūsų gyvenime pasiruošti pačiam ir paruošti tuos, kuriuos myliu, aukščiausiam celestialinės karalystės laipsniui (žr. DS 76:70).

    Taip siekiant amžinojo gyvenimo, Viešpats kaip vedlį mums siūlo sakramento maldas, kurios padeda man ir gali padėti jums. Per kiekvieną sakramento susirinkimą esame kviečiami atnaujinti savo krikšto sandoras.

    Pasižadame visada atminti Gelbėtoją. Jo aukos simboliai padeda mums suvokti kainą, kurią Jis sumokėjo, kad sutraukytų mirties pančius, kad galėtų taikyti gailestingumą ir atleisti už visas mūsų nuodėmes, jei pasirenkame atgailauti.

    Pasižadame laikytis Jo įsakymų. Skaitydami Raštus bei dabartinių pranašų žodžius ir klausydami įkvėptų kalbėtojų per sakramento susirinkimą, prisimename, kad esame sudarę sandorą tai daryti. Šventoji Dvasia primena mūsų širdims ir protams įsakymus, kurių turime labiausiai laikytis tą dieną.

    Sakramento maldose yra Dievo pažadas, kad Jis atsiųs Šventąją Dvasią būti su mumis (žr. Moronio 4:3; 5:2; DS 20:77, 79). Girdėdamas jas suprantu, kad Dievas gali su manimi vesti tarsi asmeninį pokalbį. Jis man primena, ką padariau, kas Jam patinka, dėl ko turiu atgailauti ir prašyti atleidimo, ir vardus bei veidus žmonių, kuriems turėčiau pasitarnauti Jo vardu.

    Bėgant metams, tas besikartojantis patyrimas viltį pavertė malonės jausmais ir suteikė tikrumą, kad Gelbėtojo Apmokėjimas ir Prisikėlimas atrakino man gailestingumą.

    Liudiju, kad Jėzus yra gyvasis Kristus, mūsų Gelbėtojas, tobulas pavyzdys ir vedlys į amžinąjį gyvenimą.

    Kaip mokyti pagal šią žinią

    Turėtume pritaikyti Raštus sau, „kad tai būtų mūsų labui ir pasimokymui“ (1 Nefio 19:23). Galite perskaityti sakramento maldas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 20:76–79. Perskaitę Prezidento Airingo mokymą apie sakramento maldas, galite pakviesti savo mokomus žmones pagalvoti, kaip šiomis maldomis jie gali vadovautis gyvenime, kad sugrįžtų vėl gyventi su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi.

    Metju Rajerio nuotrauka; Jis prisikėlė, dail. Delas Parsonas, nekopijuoti