Raštai
2 Nefio knyga 29


29 Skyrius

Daugelis kitataučių atmes Mormono Knygą. Jie sakys: Mums nereikia kitos Biblijos. Viešpats kalba daugeliui tautų. Jis teis pasaulį iš parašytų knygų. Apie 559–545 m. prieš Kristaus gim.

1 Bet štai, bus daugelis, – tą dieną, kada imsiu daryti anuostabų darbą tarp jų, kad prisiminčiau savo bsandoras, kurias sudariau žmonių vaikams, ir vėl pajudinčiau savo ranką cantrą kartą susigrąžinti savo žmones, kurie yra Izraelio namų;

2 ir taip pat kad prisiminčiau pažadus, duotus tau, Nefi, ir taip pat tavo tėvui, kad prisiminsiu tavo sėklą; ir kad tavo sėklos ažodžiai išeis iš mano burnos tavo sėklai; ir mano žodžiai bšnypš tolyn iki žemės pakraščių kaip cvėliava mano žmonėms, kurie yra Izraelio namų;

3 ir kadangi mano žodžiai šnypš tolyn, – daugelis kitataučių sakys: aBiblija! Biblija! Mes turime Bibliją, ir negali būti jokios kitos Biblijos.

4 Bet taip sako Viešpats Dievas: O kvailiai, jie turės Bibliją; ir ji išeis iš ažydų, mano senovės sandoros žmonių. Ir kaip jie atsidėkoja bžydamscBibliją, kurią iš jų gauna? Taip, ką kitataučiai sau galvoja? Ar jie atsimena žydų kentėjimus ir vargus, ir skausmus, ir jų ištikimybę man, atnešant išgelbėjimą kitataučiams?

5 O jūs kitataučiai, ar prisiminėte žydus, mano senovės sandoros žmones? Ne. Bet jūs prakeikėte juos ir anekentėte, ir nesistengėte jų sugrąžinti. Bet štai, aš atgręšiu visa tai ant jūsų pačių galvų; nes aš, Viešpats, neužmiršau savo žmonių.

6 Tu, kvaily, kuris sakysi: aBiblija, mes turime Bibliją, ir mums nereikia kitos Biblijos. Kaipgi kitaip būtumėte gavę Bibliją, jei ne per žydus?

7 Argi nežinote, kad yra daugiau kaip viena tauta? Argi nežinote, kad aš, Viešpats, jūsų Dievas, asukūriau visus žmones ir kad atsimenu tuos, kurie yra jūros bsalose; ir kad aš viešpatauju viršuj danguose ir apačioj žemėje; ir atnešu savo žodį žmonių vaikams, taip, net visoms žemės tautoms?

8 Kodėl murmate, kad gausite daugiau mano žodžio? Argi nežinote, kad adviejų tautų bliudijimas yra įrodymas jums, kad aš esu Dievas, kad prisimenu vieną tautą, kaip ir kitą? Todėl kalbu tuos pačius žodžius vienai tautai, kaip ir kitai. Ir kada dvi ctautos susijungs, dviejų tautų liudijimas taip pat susijungs.

9 Ir aš darau tai, kad įrodyčiau daugeliui, jog esu atas pats vakar, šiandien ir per amžius; ir kad ištariu savo žodžius pagal savo paties pageidavimą. Ir dėl to, kad pasakiau vieną bžodį, jūs neturite galvoti, jog negaliu pasakyti kito; nes mano darbas dar nebaigtas; nei bus baigtas iki žmonijos pabaigos, nei po to laiko, nei per amžius.

10 Taigi dėl to, kad turite Bibliją, nemanykite, kad joje yra visi mano ažodžiai; ir nemanykite, jog aš nenurodžiau parašyti daugiau.

11 Nes aš įsakau avisiems žmonėms tiek rytuose, tiek ir vakaruose, tiek šiaurėje, tiek ir pietuose, tiek ir jūros salose, kad jie bužrašytų žodžius, kuriuos jiems kalbu; nes iš cknygų, kurios bus parašytos, aš dteisiu pasaulį – kiekvieną pagal jo darbus, sulig tuo, kas parašyta.

12 Nes štai, aš kalbėsiu ažydams, ir jie tai užrašys; ir taip pat kalbėsiu nefitams, ir jie tai bužrašys; ir taip pat kalbėsiu kitoms Izraelio namų gentims, kurias išvedžiau kitur, ir jos tai užrašys; ir taip pat kalbėsiu cvisoms žemės tautoms, ir jos tai užrašys.

13 Ir bus taip, kad ažydai turės nefitų žodžius, ir nefitai turės žydų žodžius; o nefitai ir žydai turės prapuolusių Izraelio genčių žodžius; o bprapuolusios Izraelio gentys turės nefitų ir žydų žodžius.

14 Ir bus taip, kad mano žmonės, kurie yra iš Izraelio anamų, bus surinkti namo į savo valdas; ir mano žodis taip pat bus surinktas į bvieną. Ir aš parodysiu tiems, kurie kovoja prieš mano žodį ir prieš mano žmones, kurie yra Izraelio cnamų, kad aš esu Dievas ir kad sudariau dsandorą su Abraomu, jog prisiminsiu jo esėklą fper amžius.