1 ^aIštarmė apie ^bBabilonę, kurią matė Izaijas, Amoco sūnus.

2 Iškelkite ^avėliavą ant aukšto kalno, pakelkite balsą į juos, ^bpamokite ranka, kad jie galėtų įeiti pro kilmingųjų vartus.

3 Aš įsakiau savo ^apašventintiesiems, taip pat pašaukiau savo galinguosius, nes mano pyktis skirtas ne tiems, kas džiaugiasi mano iškilumu.

4 Kalnuose minios triukšmas kaip didžio sambūrio, ^asurinktų tautų ^bkaralysčių audringas triukšmas: Pulkų Viešpats renka kovos pulkus.

5 Jie ateina iš tolimos šalies, nuo padangės pakraščio, taip, Viešpats ir jo pasipiktinimo ginklai visai šaliai sunaikinti.

6 Aimanuokite, nes Viešpaties diena čia pat; ji ateis kaip sunaikinimas nuo Visagalio.

7 Todėl visos rankos nusilps, kiekvieno žmogaus širdis sutirps.

8 Ir jie bijos; diegliai ir sielvartai juos suims; jie stebėsis vienas kitu; jų veidai bus kaip liepsnos.

9 Štai, Viešpaties diena ateina, žiauri tiek rūstybe, tiek ir nuožmiu pykčiu, paversti šalies negyvenama; ir jis ^aišnaikins iš jos nusidėjėlius.

10 Nes dangaus žvaigždės ir žvaigždynai neteiks šviesos; ^asaulė bus užtemdyta per savo patekėjimą, ir mėnulis neskleis šviesos.

11 Ir aš ^abausiu pasaulį už blogį, ir nelabuosius – už jų nedorumą; aš sustabdysiu ^bišdidėlių įžūlumą ir pažeminsiu baisūnų puikybę.

12 Aš padarysiu, kad ^ažmogus bus brangesnis už gryną auksą; netgi žmogus – už Ofyro aukso liejinį.

13 Todėl aš papurtysiu dangus, ir žemė ^apersikels iš savo vietos, Pulkų Viešpačiui užsirūstinus ir jo nuožmaus pykčio dieną.

14 Ir tai bus kaip ^apersekiojama stirna ir kaip avys, kurių niekas nesurenka; ir jie, kiekvienas žmogus, pasuks pas savuosius, ir bėgs kiekvienas į savo paties žemę.

15 Kiekvienas, kuris išdidus, bus pervertas; taip, ir kiekvienas, kuris prisijungė prie nelabųjų, kris nuo kalavijo.

16 Jų vaikai taip pat bus sudaužyti į gabalus jų akyse; jų namai bus išplėšti, ir jų žmonos išprievartautos.

17 Štai, aš sukurstysiu prieš juos medus, kurie nepaisys sidabro ir aukso, ir nesigėrės jais.

18 Jų lankai taip pat ištaškys jaunuolius į gabalus, ir jiems nebus gaila įsčių vaisiaus; jų akys nepasigailės vaikų.

19 Ir Babilonė, karalysčių šlovė, chaldėjų didybės ^apažiba, taps kaip ^bSodoma ir Gomora, kai Dievas jas sunaikino.

20 Jis niekada nebebus ^aapgyvendintas, ir nebebus gyvenamas per kartų kartas: nei arabas ten statysis palapinę; nei piemenys ten darysis avidę.

21 Bet ^alaukiniai dykumos žvėrys ten gulinės; ir jų namai bus pilni liūdnų paradų; ir pelėdos ten gyvens, ir šoks ^bsatyrai.

22 Ir salų laukiniai žvėrys stūgaus jų tuščiuose ^anamuose, ir ^bdrakonai – jų prabangiuose rūmuose; ir jo metas netrukus ateis, ir jo diena nebus prailginta. Nes aš sunaikinsiu jį greitai; taip, nes būsiu gailestingas savo žmonėms, bet nelabieji pražus.