2 Nefio knyga 8

8 Skyrius

Paskutinėmis dienomis Viešpats paguos Sionę ir surinks Izraelį. Išpirktieji ateis į Sionę didžiai džiūgaudami. Palyginkite su Izaijo 51 ir 52:1–2. Apie 559–545 m. prieš Kristaus gim.

1 Klausykit manęs jūs, kurie sekate paskui teisumą. Pažvelkite į auolą, iš kur esate iškirsti, ir į duobės skylę, iš kur esate iškasti.

2 Pažvelkite į Abraomą, savo atėvą, ir į bSarą, tą, kuri pagimdė jus; nes aš pašaukiau jį vieną ir palaiminau.

3 Nes Viešpats paguos aSionę, jis paguos visas jos nuniokotas vietas; ir jis padarys jos btyrus kaip Edeną ir jos dykumą kaip Viešpaties sodą. Džiaugsmas ir linksmybė bus joje, dėkojimas ir melodijos balsas.

4 Klausykit manęs, mano žmonės; ir atsukite ausį į mane, o mano tauta; nes aįstatymas išeis iš manęs, ir savo teisingumą aš padarysiu bšviesa žmonėms.

5 Mano teisumas arti; mano aišgelbėjimas pasklido, ir mano ranka teis žmones. bSalos lauks manęs ir jos pasikliaus mano ranka.

6 Pakelkite savo akis į dangus ir pažvelkite į žemę apačioje; nes adangūs bpranyks kaip dūmas ir žemė cpasens kaip apdaras; ir tie, kas gyvena joje, mirs panašiai. Bet mano išgelbėjimas bus per amžius, ir mano teisumas nebus panaikintas.

7 Klausykitės manęs jūs, kurie pažįstate teisumą, žmonės, kurių širdyje užrašiau savo įstatymą, anebijokite žmonių smerkimo, nebijokite jų užgauliojimų.

8 Nes kandis suės juos kaip apdarą, ir kirminas grauš juos kaip vilną. Bet mano teisumas bus per amžius, ir mano išgelbėjimas – iš kartos į kartą.

9 Pabusk, pabusk! Apsirenk astiprybe, o Viešpaties ranka; pabusk kaip senovės dienomis. Argi tu nesi tas, kuris sukapojai Rahabą ir sužeidei drakoną?

10 Argi tu nesi tas, kuris išdžiovino jūrą, vandenis didžiosios gelmės; kuris padarė jūros gelmes akeliu išpirktiesiems pereiti?

11 Todėl Viešpaties aišpirktieji sugrįš ir bgiedodami ateis į Sionę; ir nesibaigiantis džiaugsmas ir šventumas bus ant jų galvų; ir juos lydės linksmybė ir džiaugsmas; sielvartas ir cgedulas pasitrauks.

12 a esu tas; taip, aš esu tas, kuris jus guodžia. Štai, kas esi tu, kad bbijotum žmogaus, kuris mirs, ir žmogaus sūnaus, kuris bus padarytas kaip cžolė,

13 ir aužmiršti Viešpatį, savo sutvėrėją, kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus, ir bijojai nuolat, kiekvieną dieną, dėl engėjo įtūžio, tarsi jis būtų pasiruošęs sunaikinti? Ir kurgi engėjo įtūžis?

14 Belaisvis tremtinys skuba, kad būtų paleistas ir kad nemirtų duobėje, ir kad jo duona nepasibaigtų.

15 Bet aš esu Viešpats, tavo Dievas, kurio abangos riaumoja; Pulkų Viešpats yra mano vardas.

16 Ir aš įdėjau savo žodžius į tavo burną ir pridengiau tave savo rankos šešėliu, kad galėčiau apsodinti dangus ir padėti žemės pamatus, ir tarti Sionei: Štai, tu – mano aliaudis.

17 Pabusk, pabusk, atsistok, o Jeruzale, kuri išgėrei iš Viešpaties rankos jo aįtūžio btaurę – tu išgėrei šiurpinančių išspaudų taurės padugnes.

18 Ir tarp visų jos sūnų, kuriuos ji pagimdė, nėra nė vieno, kas ją vestų; nei kas ima ją už rankos, iš visų sūnų, kuriuos ji išaugino.

19 Šie du asūnūs atėjo pas tave, kurie gailėsis tavęs – tavo nuniokojimas ir sugriovimas, badas ir kalavijas – ir kuo tave paguosiu?

20 Tavo sūnūs yra nualpę, išskyrus šiuodu; šie guli visose kryžkelėse; kaip laukinis bulius tinkle, jie pilni Viešpaties įtūžio, tavo Dievo papeikimo.

21 Todėl išgirsk dabar tai, tu suspausta ir agirta, bet ne nuo vyno –

22 taip sako Viešpats: Viešpats ir tavo Dievas aužtaria savo liaudies bylą; štai, aš paėmiau iš tavo rankos šiurpulingą taurę, savo įtūžio taurės padugnes; tu daugiau jos nebegersi.

23 Bet aš aįdėsiu ją į ranką tų, kurie spaudžia tave; kurie pasakė tavo sielai: Pasilenk, kad mes pereitume per tave, – ir tu patiesei savo kūną kaip žemę ir kaip gatvę tiems, kas ėjo viršum.

24 aPabusk, pabusk, apsirenk savo bstiprybe, o cSione; apsirenk savo gražiuosius apdarus, o Jeruzale, šventasis mieste; nes nuo šiol daugiau dneįeis į tave neapipjaustytasis ir nešvarusis.

25 Nusipurtyk nuo savęs dulkes; apakilk, atsisėsk, o Jeruzale; išsilaisvink iš savo kaklo bpančių, o belaisve Sionės dukra.