Almos knyga 41

41 Skyrius

Prikėlimo metu žmonės išeina į nesibaigiančios laimės arba nesibaigiančios nelaimės būseną. Nelabumas niekada nebuvo laimė. Kūniškas žmogus yra be Dievo pasaulyje. Kiekvienas asmuo atstatymo metu vėl atgauna mirtingojo gyvenimo metu įgytus bruožus ir savybes. Apie 74 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir dabar, mano sūnau, aš noriu šį tą pasakyti apie atstatymą, apie kurį buvo kalbėta; nes štai kai kurie aiškreipė Raštus ir dėl to toli bnuklydo. Ir aš suvokiu, kad tavo protas taip pat nerimauja dėl šito. Bet štai, aš tau tai paaiškinsiu.

2 Sakau tau, mano sūnau, kad atstatymo planui būtinas Dievo teisingumas; nes būtina, jog viskas būtų atstatyta į savo deramą tvarką. Štai, yra būtina ir teisinga, sulig Kristaus galia ir prisikėlimu, kad žmogaus siela būtų sugrąžinta savo kūnui, ir kad būtų sugrąžinta kiekviena kūno adalis.

3 Dievo ateisingumas reikalauja, kad žmonės būtų bteisiami pagal savo cdarbus; ir jei jų darbai šiame gyvenime buvo geri ir jų širdžių troškimai buvo geri, jie taip pat paskutiniąją dieną turėtų būti datstatyti į tai, kas gera.

4 O jei jų darbai pikti, jiems bus aatstatyta pikta. Todėl viskas bus atstatyta į savo deramą tvarką, kiekvienas dalykas į savo prigimtinį pavidalą, – bmirtingumas prikeltas į nemirtingumą, cgendamumas į negendamumą, – prikelta dbegalinei laimei, kad paveldėtų Dievo karalystę, arba begalinei nelaimei, kad paveldėtų velnio karalystę, vienu atveju viena, kitu atveju kita;

5 vienas prikeltas laimei, pagal jo laimės troškimą, arba gėriui, pagal jo gėrio troškimą; o kitas – blogiui, pagal jo blogio troškimą; nes kaip ištisą dieną jis troško daryti pikta, lygiai taip jis gaus savo blogio atlyginimą, kada ateis naktis.

6 Ir lygiai taip yra kitu atveju. Jeigu jis atgailavo dėl nuodėmių ir troško teisumo iki savo dienų galo, lygiai taip jam bus atlyginta teisumu.

7 aTai yra tie, kuriuos Viešpats išpirko; taip, tai yra tie, kurie išlaisvinti, kurie išvaduoti iš begalinės tamsos nakties; ir taip jie stovi arba puola; nes štai, jie bpatys nusprendžia – daryti gera ar pikta.

8 Dabar, Dievo įsakai yra aneatšaukiami; taigi kelias yra paruoštas, kad kiekvienas norintis eitų juo ir būtų išgelbėtas.

9 Ir štai dabar, mano sūnau, adaugiau niekada nerizikuok prasižengti prieš savo Dievą pagal tuos doktrinos punktus, pagal kuriuos ligi šiol rizikavai nusidėti.

10 Nemanyk, kad būsite atstatyti iš nuodėmės į laimę, kadangi buvo kalbėta apie atstatymą. Štai, sakau tau, anelabumas niekada nebuvo laimė.

11 Ir dabar, mano sūnau, visi žmonės, kurie yra aprigimtinėje būsenoje, arba, sakyčiau, bkūniškoje būsenoje, yra karčiojoje tulžyje ir nedorybės pančiuose; jie cbe Dievo pasaulyje, ir jie nuėjo prieš Dievo prigimtį; todėl jie yra būsenoje, priešingoje laimės prigimčiai.

12 Ir dabar štai argi žodis atstatymas reiškia paimti ką nors iš prigimtinės būsenos ir patalpinti tai į nenatūralią būseną, arba patalpinti tai į būseną, priešingą to prigimčiai?

13 O, mano sūnau, taip nėra; bet žodis atstatymas reiškia sugrąžinti pikta už pikta, kūniška už kūniška, arba velniška už velniška, – gera už tai, kas gera; teisu už tai, kas teisu; teisinga už tai, kas teisinga; gailestinga už tai, kas gailestinga.

14 Todėl, mano sūnau, žiūrėk, kad būtum gailestingas savo broliams; elkis ateisingai, bteisk teisiai ir nuolat daryk cgera; ir jeigu darysite visa tai, gausite savo atlygį; taip, jums vėl bus atstatytas dgailestingumas; bus vėl atstatytas teisingumas; bus vėl atstatyta teisybė; ir vėl bus atlyginta gėriu.

15 Nes tai, ką pasiunčiate, vėl sugrįš jums ir bus atstatyta; todėl žodis atstatymas tik labiau pasmerkia nusidėjėlį ir jokiu būdu jo nepateisina.