ANKSTI sekmadienio RYTĄ
Šie Fidžio vaikinai keliasi anksti ryte ir eina ilgą kelią, bet noriai atlieka savo pareigą.
Nausori Fidžio kuolo Vailos apylinkėje šeštadienio vakaras. Dienos pareigos atliktos, Aarono kunigystę turintys vaikinai pasiruošė šabui ir dabar susirinko brolio ir sesers Maiviriviri namuose. Jiems tai galimybė prieš pradedant pasninką truputį užvalgyti, po to jie nakvoja ant čiužinių Maiviriviri namuose.
Rytas šiems Aarono kunigystės vaikinams prasidės anksti. Dar gerokai prieš aušrą jie skubiai atsikels, apsirengs baltais marškiniais, kaklaraiščiais bei tamsiais kostiumais ir 6 valandą ryto poromis, labai panašiai kaip misionieriai, išeis iš brolio ir sesers Maiviriviri namų. Kiekviena iš šių porų turi eiti tam tikru tiksliu maršrutu, kad suspėtų į maldos namus 10 valandą, kada prasideda kunigijos susirinkimas. Eidami savuoju maršrutu, jie privalo sustoti kiekvieno nario namuose ir pakviesti juos paaukoti pasninko atnašų.
Šie vaikinai eina 5 kilometrus nuo Maiviriviri namų viename apylinkės gale į maldos namus kitame jos gale. Jiems tai proga atlikti savo pareigą ir pakviesti Bažnyčios narius savo pasninko atnašomis prisidėti prie didžio darbo – rūpintis našlėmis ir kitais broliais bei seserimis. Nausori Fidžio kuolo prezidentas Alipatas Tagidugu paaiškino, kad šių Aarono kunigystės vaikinų pastangų dėka pasninko atnašų įnešimas išaugo 20 procentų.
Svarbu ir tai, kad šie vaikinai turi progą atlikti savo pareigą ir padėti apylinkės nariams laikytis krikšto metu sudarytų sandorų:
„Kadangi norite įeiti į Dievo kaimenę ir vadintis jo žmonėmis ir pasiryžę nešti vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos;
taip, ir pasiryžę gedėti su tais, kurie gedi; taip, ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos, ir būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur, kur bebūtumėte, net iki mirties, kad būtumėte išpirkti Dievo ir priskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo, kad turėtumėte amžinąjį gyvenimą.“ (Mozijo 18:8–9.)
Šiems šauniems vaikinams surinkti pasninko atnašas yra ne našta, bet palaima. Jie su džiaugsmu dėvi baltus marškinius ir kaklaraiščius, energingai keliasi anksti ir noriai beldžiasi į narių duris ankstų rytą, kad pakviestų juos ragauti tų palaimų, kurios išliejamos dosniai aukojant pasninko atnašas.
Stebėdamas, kaip tie vaikinai ruošiasi ir atlieka savąsias kunigystės pareigas, mąsčiau, kokia tai bus nuostabi palaima jiems visą jų gyvenimą – suvokti savo pastangų reikšmingumą kviečiant Bažnyčios narius priartėti prie Gelbėtojo įnešant pasninko atnašas. Kiek geresni misionieriai, vyrai ir tėvai jie bus dėl šių kunigystės pastangų.
Jie geriau supras šią Raštų ištrauką apie Viešpaties žmones: „Viešpats pavadino savo žmones Sione, kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties, ir gyveno teisume; ir tarp jų nebuvo vargšų.“ (Mozės 7:18.)
Kokia palaima šiems kunigystę turintiems vaikinams žinoti, jog jie pakvietė narius priartėti prie Gelbėtojo.
Diena prasideda anksti, bet šie vaikinai šypsodamiesi eina nuo vieno apylinkės galo iki kito, pakeliui rinkdami pasninko atnašas.
Fidžis
Naujoji Zelandija
Australija
Rėmelis: nuotrauka © Dynamic Graphics, Inc; Talato Mehmudo nuotraukos; žemėlapis pritaikytas iš Map Resources