Teiloro talentas

Hetera Hol, Jutos valst., JAV

Ar galite man pasakyti, kokių talentų turi Teiloras, apie kuriuos galėčiau papasakoti klasei?“ – paklausė mano aštuonmečio Pradinukų mokytoja. Ji skambino man, nes Teiloro klasė ruošėsi kalbėti apie talentus, kuriuos jie gavo iš Dangiškojo Tėvo.

Net nežinojau ką atsakyti. Permąsčiau visus praėjusius aštuonerius metus ir stengiausi surasti tinkamą atsakymą. Kai Teilorui tebuvo keturios dienos, jį ištiko priepuolis, kurio metu jis patyrė sudėtingą smegenų pažeidimą, dėl kurio prasidėjo nekontroliuojami traukuliai. Jis negali nei matyti, nei kalbėti, nei bendrauti. Jis dar ir dabar mąsto kaip šešių mėnesių kūdikis. Daugumą dienų jis praleidžia savo vežimėlyje, o mes rūpinamės, kad jis kuo geriau jaustųsi.

Mes labai džiaugėmės, kai jis išmoko kikenti arba gerti iš specialaus puodelio, ir švęsdavome, kai jis galėdavo atsistoti ir žengti kelis žingsnius. Bet nors išore mes džiaugėmės ir švęsdavome tokius jo pasiekimus, vidumi verkėme suprasdami, kad Teiloro telaukia tik tokio pobūdžio pasiekimai. Kažkaip susipratau, kad Pradinukų mokytoja ne tai norėjo išgirsti.

Aš atsikrenkščiau ir nejaukiai tariau: „Tikrai nesugalvoju, kokių talentų turi Teiloras.“

Šios malonios sesers atsakymas amžiams pakeitė mano ir sūnaus santykius.

„Galvodama apie šią pamoką supratau, kad visi Dievo vaikai turi talentą, – tarė ji. – Manyčiau, kad Teiloro talentas yra tai, kad kitus jis moko tarnauti. Jei neprieštaraujate, norėčiau pamokos metu pakalbėti apie tai, kokį Teiloro talentą aš pastebiu čia Bažnyčioje. Mačiau, kaip kiti Pradinukų vaikai mokosi stumti jo vežimėlį, atidaryti jam duris ir nugalėti baimę tuomet, kai kartais nosine tenka nuvalyti jo smakrą. Manau, kad tai didelis talentas, kuriuo jis laimina mūsų gyvenimus.“

Sutikdama kažką sumurmėjau ir mudvi ramiai atsisveikinome. Įdomu, ar toji Pradinukų mokytoja tikrai supranta, kokį nepaprastą poveikį mano gyvenimui padarė tas mūsų pokalbis. Teiloras liko toks pat. Jam vis dar reikia daug priežiūros. Ligoninės, gydytojai ir terapeutai vis dar užima didžiąją mano gyvenimo dalį. Bet pasikeitė mano požiūris ir pradėjau pastebėti jo talentą.

Mačiau, kaip, norėdami jam padėti, aplinkiniai žmonės keisdavo savo elgesį. Taip pat pastebėjau, kaip jis mums vis primena sulėtinti tempą, atkreipti dėmesį į jo poreikius ir tapti labiau užjaučiantiems, pastabesniems ir kantresniems.

Nežinau, kodėl Dievas nusprendė duoti Teilorui tokius nelengvus išbandymus, bet tikiu, kad jo Pradinukų mokytoja padėjo man iš dalies atsakyti į šį klausimą. Jis čia yra tam, kad su mumis dalintųsi savo talentu. Jis čia yra tam, kad suteiktų mums galimybių mokytis tarnauti. ◼

„Mačiau, kaip kiti Pradinukų vaikai mokosi stumti jo vežimėlį, atidaryti jam duris ir nugalėti baimę“, – tarė mano sūnaus Pradinukų mokytoja.