„Ganykite mano avis“
„Sekite paskui mane ir ganykite mano avis.“ (DS 112:14.)
„Jėzus liepė Petrui ganyti Jo avis. Taip Petras galėjo parodyti Jėzui, kad Jį myli.“
„Mama, ar Jėzus turėjo avių bandą?“
„Ne, mieloji. Jėzus kartais yra vadinamas Geruoju Ganytoju, o mes esame lyg Jo avys. Jėzus mokė Petrą, kad norėdami parodyti Jėzui, kad Jį mylime, turėtume padėti kitiems.“
„Tai todėl po šeimos namų vakaro nešime pyragą seseriai Džeikobs?“
„Taip. Bet būtų malonu, jei sugalvotum, ką tu gali padaryti, kad parodytum seseriai Džeikobs, jog ją myli.“
Olivija pamąstė, ką galėtų padaryti. Ji prisiminė, kad mamai ir tėčiui tikrai patinka jos nupiešti piešinėliai.
„Žinau, ką daryti! Galiu pagaminti atviruką seseriai Džeikobs ir nupiešti ant jo piešinėlį!“
Olivija nupiešė nuostabią vaivorykštę. Vidinėje atviruko pusėje ji užrašė: „Linkiu greičiau pasveikti! Su meile, Olivija.“
Kai Olivija su šeima atvyko į sesers Džeikobs namus, mama paklausė sesers Džeikobs, kaip ši jaučiasi. Sesuo Džeikobs ėmė verkti.
„Aš ką tik sužinojau, kad turėsiu vykti į ligoninę. Rytoj man darys operaciją. Aš truputį bijau.“
Mama padavė seseriai Džeikobs pyragą. Tada Olivija padavė jai savo pagamintą atviruką.
„Ačiū tau, Olivija. Šis puikus atvirukas ir tavo maloni šypsena padeda man jaustis geriau.“
Olivija pasijuto taip, tarsi kas nors būtų ją apkabinęs. Ji buvo laiminga, kad galėjo padėti Jėzui ganyti Jo avis.