Sutuoktuvių suknelė ir planas

Džeinė Makbraid Čiout

„Santuoka paskirta Dievo.“ (DS 49:15.)

Lorė sėdėjo ant savo vyresniosios sesers Karinos lovos, kai ši baigė krauti savąjį šventyklos lagaminėlį. Karina ruošėsi šiandien susituokti.

Lorė džiaugėsi, kad vakare galės eiti į sutuoktuvių priėmimą, bet taip pat ir liūdėjo. Mat jos vyresnysis brolis, tarnavęs misijoje, galėjo įeiti į šventyklą su Karina. Jos tėveliai taip pat galėjo ten įeiti. Bet Lorė su savo dviem jaunesniais broliukais negalėjo eiti į vidų.

„Norėčiau būti šventykloje su tavimi“, – pasakė Lorė.

Karina žvilgtelėjo nuo savo ruošimosi darbų: „Aš taip pat norėčiau, bet tu būsi ten lauke. O kada nors aš eisiu į šventyklą su tavimi, kai tu tuoksiesi.“

Lorė jau nebesijautė tokia liūdna, bet dabar ji mąstė apie dar kažką. „Iš kur tu sužinojai, kad nori ištekėti už Mato?“ – paklausė ji.

Karina atsisėdo šalia Lorės. „Prieš daug metų aš sužinojau, kad Dangiškasis Tėvas turi paruošęs man planą. Kai sutikau Matą, supratau, kad galime įgyvendinti tą planą drauge.“

„Ar tu įvykdei tą planą?“ – paklausė Lorė.

Karina neigiamai papurtė galvą. „Mudu su Matu norime vaikų, norime užbaigti savo išsilavinimą ir dar daug ko.“

Lorė pažvelgė į nuostabiai gražią sutuoktuvių suknelę, kabančią ant Karinos spintos durų. „Tavo suknelė tokia graži“, – pasakė ji.

Karina nusišypsojo. „Tai kita to plano dalis, – pasakė ji. – Visada norėjau susituokti šventykloje, todėl mano suknelė turi būti kukli.“

Po kelių valandų Lorė stebėjo, kaip Karina ir Matas išėjo iš šventyklos. Jų veidai spindėjo.

Lorė pribėgo prie Karinos ir ją apkabino.

Po kelių savaičių Lorė paštu gavo nuotrauką. Tai buvo Karinos ir Mato, stovinčių priešais šventyklą, nuotrauka. Viršuje Karina buvo užrašiusi: „Dangiškasis Tėvas turi tau paruošęs planą.“

Lorė padėjo nuotrauką ant savo spintelės. Ji pažadėjo sau, kad kada nors eis į šventyklą ir jos veidas švytės lygiai taip, kaip švytėjo jos sesers veidas.