Jis gerbė mano prašymą

Chuanas Karlosas Falasas Aguero, San Chosė, Kosta Rika

Kai, būdamas 18 metų, pasikrikštijau, žinojau, kad gyvenimas pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją taps mano gyvenimo būdu. Jutau, kaip svarbu ir rimta yra gyventi pagal Evangelijos standartus. Taip darydamas savo gyvenime sulaukiau įvairių palaiminimų.

Šabo dienos šventimas man yra vienas iš svarbiausių Evangelijos principų. Per Šabą atsitraukiu nuo savo kasdieniškos rutinos ir savo mintis nukreipiu į Dangiškąjį Tėvą.

Kosta Rikoje darbuojuosi turizmo srityje. Šioje srityje yra normalu dirbti sekmadieniais. Pradėdamas dirbti aš pasakiau, kad esu Bažnyčios narys. Paprašiau, ir man buvo leista sekmadieniais nedirbti.

Dėl tokio neįprasto prašymo manimi susidomėjo mano kolegos ir viršininkas. Jie daug manęs klausinėjo apie mano tikėjimą. Po truputį jiems aiškindavau apie kai kuriuos dalykus, kuriais tiki pastarųjų dienų šventieji. Dažniausiai tokie Evangelijos doktrinų paaiškinimai pelnydavo man jų pagarbą.

Vieną dieną mano viršininkas sukvietė visus darbuotojus išklausyti pranešimo. „Kitus du savaitgalius jums visiems reikės dirbti“, – tarė jis. Man net širdį suspaudė. Žinojau, kad tai reiškė, jog ir man teks dirbti sekmadienį.

Tęsdamas viršininkas tarė: „Visiems, išskyrus Chuaną Karlosą. Žinome, kad niekas nepriverstų jo dirbti sekmadieniais.“

Man palengvėjo. Viršininkas gerbė mano prašymą! Dėl mano elgesio ir darbe pademonstruotų standartų aš pelniau jo pagarbą. Todėl jis ir gerbė mano įsitikinimus.

Žinau, kad Evangelijos standartams teikdami pirmenybę, sulauksime Viešpaties palaimų.

„Kitus du savaitgalius jums visiems reikės dirbti“, – tarė mano viršininkas. Man net širdį suspaudė. Žinojau, kad tai reiškė, jog ir man teks dirbti sekmadienį.