Aš turiu vykti į šventyklą
Nei avarija, nei daugelio dienų kelionė autobusu ir ilgas plaukimas laivu, nei didelės kelionės išlaidos nesulaikė šio brolio iš Brazilijos nuo lankymosi šventykloje.
Chosė Gonsalesas da Silva atsipeikėjo išgirdęs žmones šaukiant jį vardu. Buvo tamsu, ir jis nesuvokė, kur esąs.
„Aš miegojau, kai autobusas apsivertė, – pasakoja Chosė apie tą ankstų rytą, kai 2008 m. sausį įvyko avarija. – Manęs negalėjo rasti, nes aš buvau autobuso gale po mane užgriuvusiais lagaminais. Galiausiai kai kurie broliai mane atrado, pradėję rinkti savo lagaminus.“
Kai tankiame drėgname Venesuelos miške siauroje vingiuoto kelio atkarpoje vairuotojas nesuvaldė autobuso, Chosė ir kiti pastarųjų dienų šventieji iš Manauso, Brazilijoje, buvo įveikę maždaug pusę savo trijų dienų kelionės į Venesuelos Karakaso šventyklą. Chosė patyrė tik kelis nežymius sužeidimus, bet keletą brolių ir seserų teko paguldyti į ligoninę.
„Laikas tau liautis važinėti į šventyklą“, – sakė susirūpinę šeimos nariai Chose, kuris avarijos metu buvo 80-ties metų. Tačiau jis nesutrikęs pareiškė: „Aš turiu vykti į šventyklą. Jei Viešpats leis, aš sugrįšiu.“
Jis nedelsdamas pradėjo taupyti pinigus savo ketvirtai kelionei į Karakasą, kuri įvyko 2009 m. pradžioje. Keturiasdešimties valandų kelionė autobusu yra lengva, palyginti su trimis kelionėmis, kurias jis prieš tai sukorė į Brazilijos San Paulo šventyklą. Daugelį metų San Paulo šventykla, esanti už tūkstančių kilometrų į pietryčius nuo Manauso, buvo arčiausiai šio milijoninio šiaurinės Amazonės valstijos miesto esanti šventykla. Tada, 2005 metais, Manausas buvo priskirtas Venesuelos Karakaso šventyklos apylinkei.
Tais kelionių į San Paulą laikais „mes čia, Manause, sėsdavome į laivą ir keturias diena plaukdavome į Portą Velhą, Rondonijos valstijos sostinę, – sako Chosė. – Tada keturias dienas autobusu važiuodavome į San Paulą. Mano žmona nėra Bažnyčios narė, todėl, kai 1985 m. pirmą kartą vykau į šventyklą, vykau vienas. Naktį praleidau Porto Velho autobusų stotyje, nes atvykau per vėlai ir nebebuvo autobuso. Kitą rytą leidausi į San Paulą. Tai buvo puikus patyrimas, bet atvykau truputį pavargęs.“
Tada jis tris dienas tarnavo šventykloje ir po to aštuonias dienas keliavo namo. Jam reikia metų, kad iš savo pensijos sutaupytų pakankamai pinigų kelionei į šventyklą apmokėti.
„Kad nuvyktum į šventyklą tenka aukotis, bet tai daryti verta, – sako brolis Gonsalesas da Silva, kuris atliko daug šventyklos darbo už mirusius artimuosius. – Ypatingą džiaugsmą jaučiau, kai pasikrikštijau už savo tėvą, kai kažkas pasikrikštijo už mano mamą, ir kai tada aš atstovavau savo tėvą užantspauduojant mano gimdytojus. Tai buvo nuostabi galimybė. Visi mano broliai ir seserys jau mirę, bet per savo keliones į šventyklą esu atlikęs šventyklos darbą dėl jų.“
Chosė tiki, kad aukos, susijusios su tokiomis tolimomis kelionėmis į šventyklą, padės pastarųjų dienų šventiesiems Manause džiaugtis ta diena, kai šventykla bus pašventinta jų mieste. „Su jauduliu laukiu tos dienos“, – sako jis.
Kai 1980-tais metais Chosė prisijungė prie Bažnyčios, Manause tebuvo vienas mažas 20 narių skyrius. Nuo to laiko jis matė, kaip Bažnyčia čia išaugo iki beveik 50 000 narių, gyvenančių aštuoniuose kuoluose.
„Kai 2007 m. buvo paskelbta, kad Manause bus statoma šventykla, – sako Chosė, – aš pravirkau iš džiaugsmo ir meldžiau, kad Viešpats leistų man pagyventi bent tiek, kad pamatyčiau statybos pradžios ceremoniją“, kuri įvyko po metų. Dabar jis prašo Dievą leisti jam gyventi tiek, kad pamatytų užbaigtą šventyklą ir savo žmonos krikštą, idant jie galėtų būti užantspauduoti.
„Nežinome, kada mirsime, bet turime būti pasiruošę ir laimingi, kai tas metas ateina, – sako brolis Gonsalesas da Silva. – Noriu sugrįžti pas savo Dangiškąjį Tėvą ir savo Gelbėtoją Jėzų Kristų. Buvimas šventykloje padeda man pasiruošti tai dienai.“
Kairėje: Venesuelos Karakaso šventyklos nuotrauka © IRI; viršuje kairėje ir dešinėje Maiklo R. Moriso nuotraukos
Venesuelos Karakaso šventykla.
Viršuje: Rio Negro upė, kur Chosė Gonsalesas de Silva pradeda savo aštuonių dienų kelionę į Brazilijos San Paulo šventyklą.
Apačioje: brolis Gonsalesas da Silva 40 valandų kelionėje autobusu į Venesuelos Karakaso šventyklą. Jis sako, jog tenka aukotis, kad nuvyktum į šventyklą, bet kad tarnavimas Viešpaties namuose padengia visas tas aukas.