Mes kalbame apie Kristų
Jis paims ant savęs savo žmonių skausmus
Praėjus kelieriems metams po to, kai mudu su žmona Žizele grįžome iš Fidžio, Suvos misijos, kur tarnavau misijos prezidentu, mano žmonai buvo diagnozuotas skrandžio vėžys. Šis išmėginimas galiausiai išsiplėtojo iki trijų operacijų ir komplikacijų, dėl kurių teko visiškai pašalinti jos skrandį. Didžiausių savo žmonos kentėjimų metu ėmiau geriau suprasti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.
Pamenu, kad buvau visiškai priblokštas Žizelės kančių. Ką ji tokio padarė, kad nusipelnytų tokių kančių? Argi ji ištikimai netarnavo Viešpačiui? Argi ji nesilaikė Išminties Žodžio? Kodėl Jis negalėjo apsaugoti jos nuo šios ligos? Kodėl?
Vieną vakarą savo širdį ir jausmus išliejau maldoje, išsakydamas Viešpačiui visą savo nusivylimą. Sakiau Jam: „Negaliu ilgiau stovėti ir žiūrėti, kaip mano brangi žmona kenčia tokius skausmus!“ Tada nusprendžiau atsakymo ieškoti Raštuose. Almos 7:11–12 radau šias paguodžiančias eilutes apie Jėzų Kristų:
„Ir jis eis, kęsdamas visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus; ir tai tam, kad galėtų išsipildyti žodis, sakantis: Jis paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas.
Ir paims ant savęs mirtį, kad galėtų atrišti mirties pančius, surišusius jo žmones; ir paims ant savęs jų silpnybes, kad jo vidus prisipildytų gailestingumo, pagal kūną, kad jis savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse.“
Iki tos akimirkos neįvertinau visko, ką duoda nuostabus Gelbėtojo Apmokėjimas. Iš tikrųjų buvau nesuvokęs, kad Jėzus Kristus paėmė ant savęs Žizelės ar mano skausmus. Aš atidaviau savo skausmą ir baimę Tam, kuris „[paėmė] savo žmonių skausmus ir ligas“. Šis suvokimas išvadavo mane nuo sunkios naštos!
Dabar Žizelė jaučiasi taip gerai, tarsi niekada nebūtų sirgusi vėžiu. Per reguliarius patikrinimus jos gydytojas sako jai, kad tai stebuklas. Esu toks dėkingas už jos fizinį išgydymą. Bet taip pat esu dėkingas už išgydymą, kurį aš patyriau, – širdies išgydymą. Ta paguoda, kurią gali suteikti tik Gelbėtojas, suteikė man ramų patikinimą, kad viskas bus gerai.
Dabar, susidūręs su sunkumais, prisimenu tą įsimintiną pamoką ir tai, ką Viešpats sakė pranašui Džozefui Smitui: „Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to. Argi tu didesnis už Jį?“ (Žr. DS 122:8.) Prisiminimas apie Jėzaus Kristaus pasiaukojimą visada guodžia mane.
Esu amžinai dėkingas už mūsų Gelbėtojo norą pereiti visa tai, ką Jis taip skausmingai iškentėjo. Liudiju apie Jo meilę, Jo gailestingumą ir Jo akylą rūpinimąsi Savo vaikais. Jis yra mūsų Gelbėtojas, ir aš myliu Jį.
O mano Tėve, aut. Saimonas Djuvis, nekopijuoti