Tarnystė Bažnyčioje
Mokytojo vertė
Pagal „Only a Teacher“, Tambuli, Oct. 1990, p. 3–8.
Kartą trys berniukai kalbėjosi apie savo tėvus. Vienas pareiškė: „Mano tėtis aukštesnis už tavo.“ Kitas į tai atsakė: „Užtat mano tėtis protingesnis už tavo.“ Trečias berniukas atsikirto: „Mano tėtis gydytojas.“ Tada, pasisukęs į vieną berniuką, jis kandžiai ištarė: „O tavo tėtis tik mokytojas.“
Yra vienas mokytojas, kurio gyvenimas nustelbia visus kitus. Jis gyveno ne tam, kad jam tarnautų, bet kad pats tarnautų, ne tam, kad gautų, bet kad duotų, ne kad išsaugotų savo gyvybę, bet kad paaukotų ją dėl kitų. Tikrąją meilę Jis iškėlė virš geismo, neturtą – virš turto. Jis mokė su galia, o ne kaip Raštų žinovai. Kalbu apie Didįjį Mokytoją, būtent Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, visos žmonijos Gelbėtoją ir Išpirkėją.
Kai pasišventę mokytojai atsiliepia į švelnų Jo kvietimą „Ateikite, mokykitės iš manęs“, jie tampa Jo dieviškos galios dalininkais.
Kai buvau berniukas, man teko patirti tokios mokytojos įtaką. Mūsų Sekmadieninėje mokykloje ji mokė apie pasaulio sukūrimą, Adomo nuopuolį ir apmokančiąją Jėzaus auką. Į savo pamokas, kaip garbės svečius, ji atsivesdavo Mozę, Jozuę, Petrą, Tomą, Paulių ir net Kristų. Nors jų nematėme, išmokome juos mylėti, gerbti ir sekti jų pavyzdžiu.
Taigi tas berniukas, išgirdęs kandžius žodžius „Mano tėtis aukštesnis už tavo“, „Mano tėtis protingesnis už tavo“, „Mano tėtis gydytojas“, galėjo atsakyti: „Tavo tėtis gali būti aukštesnis už mano, tavo tėtis gali būti protingesnis už mano, tavo tėtis gali būti pilotas, inžinierius ar gydytojas; bet mano tėtis – mokytojas.“
O kad kiekvienas iš mūsų būtume verti šio nuoširdaus ir vertingo komplimento!
Kalno pamokslas, aut. Karlas Heinrichas Blochas, panaudota Frederiksborgo Nacionaliniam istorijos muziejui Hilerode, Danijoje, leidus. Nekopijuoti