Po devynerių metų Nuolatinis švietimo fondas klesti
Taisonas Kemege, sergantis poliomelitu ir dar vaikystėje likęs našlaičiu, išaugo Nairobyje, Kenijoje. Jis niekada nemiegojo ant čiužinio ir retai kada valgydavo du kartus per dieną. Jis gali vaikščioti tik naudodamasis ramentais.
Jis sumanė studijuoti informacijos technologiją Kenijos Augustanos kolegijoje. Bet be šeimos ir pinigų jo svajonė atrodė nereali.
Brolis Kemege, kuris po vidurinės mokyklos prieš kelis metus prisijungė prie Bažnyčios, susisiekė su pagyvenusių misionierių pora ir papasakojo jiems apie savo norą. Misionieriai pristatė jį Nuolatinio švietimo fondo (NŠF) komitetui. NŠF paskola padėjo jam įstoti į tą kolegiją.
„Esu laimingiausias žmogus žemėje“, – dažnai misionieriams sakydavo brolis Kemege.
Brolis Kemege buvo Augustanos kolegijos studentų organizacijos prezidentu ir turi du pašaukimus savo apylinkėje.
Praėjus devyneriems metams nuo to laiko, kai prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008) pirmą kartą paskelbė apie NŠF įkūrimą, šioje programoje dalyvauja virš 38 000 dalyvių 42 šalyse. Nepaisant pasaulinių ekonominių sunkumų, Nuolatinis švietimo fondas yra gyvybingas ir padeda tokiems žmonėms kaip Taisonas Kemege įgyti išsilavinimą, išsivaduoti iš skurdo ir būti naudingiems visuomenei.
Daugiau nei 87 procentai NŠF dalyvių, įgijusių išsilavinimą, dabar turi darbą.
Iššūkiai, kuriuos tenka įveikti
Nors programa nepatyrė ekonominio nuosmukio, jos valdytojai sako, kad jai teko įveikti kai kuriuos iššūkius. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė programa, yra augantis dalyvių skaičius.
„Kliūtys, su kuriomis mums teko susidurti ir įveikti, yra įprastos kliūtys, kylančios dėl greito augimo ir darbo tarptautiškumo, – sakė šio Fondo direktorius vyresnysis Džonas K. Karmakas, į pensiją išėjęs Septyniasdešimties narys. – Tam tikros kliūtys buvo susijusios su informavimu, su Fondo reikalavimų ir galimybių pasinaudoti juo paskelbimu bei su jo dalyvių patvirtinimu.“
Programai vadovauja Bažnyčios valdyba. Tai daro palyginti maža administravimo grupė, susidedanti iš kelių etatinių darbuotojų, misionierių porų ir vietinių savanorių. Ją prižiūri du į pensiją išėję visuotiniai įgaliotiniai: vyresnysis Karmakas ir vyresnysis Ričardas E. Kukas.
Administruodami pasaulinę programą, NŠF darbuotojai ir misionieriai kartu su Kraštų prezidentūromis moko kraštų vadovus, kurie savo ruožtu kartu su vietiniais vadovais moko bei remia vietinius mokytojus, darbuotojus, savanorius ir programos dalyvius.
„Tai buvo ir tebėra labai novatoriškas projektas, – sakė Reksas Alenas, programos mokymų ir ryšių direktorius. – Tai yra nauja visuose lygiuose, todėl ryšiai ir mokymas yra labai svarbūs.“
Kaip programa veikia
Šią programą įmanomą padarė šimtai ir tūkstančiai žmonių, kurie aukojo pinigus fondui. Visi paaukoti pinigai naudojami programos dalyviams remti.
Programos dalyviams procesas prasideda nuo pasiruošimo fazės, derinamos per religijos Instituto programą, į kurią narys įrašomas. PDŠ įdarbinimo centrų padedami dalyviai praeina „Planning for Success“ (Sėkmės planavimo) kursus ir praktinius karjeros siekimo užsiėmimus, po kurių užpildo internete esančią paskolos paraiškos formą.
Kai paskola patvirtinama, dalyviai siekia išsilavinimo, suprasdami, kad turės padengti savo skolą, idant ir kiti galėtų pasinaudoti fondu. Kiekvienais metais programos dalyviai gražina daugiau nei 2,5 milijono JAV dolerių paskolų.
Pasak vyresniojo Karmako, programa yra sėkminga ne tik dėl didelės finansinės narių paramos, bet ir dėl gerų vadovų. „Nuolatinio švietimo fondo įkūrėjas yra Gordonas B. Hinklis, – sakė jis, – bet prezidentas [Tomas S.] Monsonas padeda ir rūpinasi taip pat, kaip tai darė prezidentas Hinklis. [Prezidentas Monsonas] dalyvavo šiame procese nuo pradžios ir su pranašo įžvalga tebevadovauja jam dabar.“
Rezultatai
2001 m. balandį paskelbdamas šią programą, prezidentas Hinklis sakė: „Turėdami gerus darbo įgūdžius šie jaunuoliai ir merginos gali pakilti iš skurdo, kuriame gyveno jie patys ir ištisos jų protėvių kartos. Jie geriau aprūpins savo šeimas. Jie tarnaus Bažnyčioje ir ugdys savo vadovavimo įgūdžius bei atsakomybę. Jie grąžins paskolą, kad ir kiti galėtų būti palaiminti, kaip buvo palaiminti jie.“ („The Perpetual Education Fund“, Liahona, 2001, birželis, p. 60; Ensign, 2001, gegužė, p. 51).
Programos vadovai nuolat mato, kaip pildosi Prezidento Hinklio žodžiai. Kai kuriose šalyse, kuriose patvirtintas NŠF, net 10–15 procentų dabartinių Bažnyčios vadovų yra naudojęsi šiuo fondu.
„Tai ne tuščia svajonė, – sakė prezidentas Hinklis. – Nuostabių ir dosnių draugų gerumo dėka mes turime šiuos išteklius. Turime organizaciją. Turime etatinius darbuotojus ir pasišventusius Viešpaties tarnus tam įgyvendinti. Tai visiškai savanoriškas darbas, kuris Bažnyčiai beveik nieko nekainuos. Su nuolankumu ir dėkingumu meldžiame, kad Dievas suteiktų sėkmę šiam darbui, idant jis atneštų gausius ir nuostabius palaiminimus tūkstančiams žmonių, kaip kad jo pirmtakas Perpetual Emigration Fund (Nuolatinis emigravimo fondas) atnešė neapsakomus palaiminimus tiems, kurie pasinaudojo jo teikiamomis galimybėmis.“
Po devynerių metų programa tebesivysto. Tai, pasak brolio Aleno, įmanoma dėl „didžio geranoriškumo ir tikėjimo“.
Verti nariai gali būti palaiminti …
naudodamiesi Nuolatinio švietimo fondo vaisiais …
ir grąžindami paskolą, kad ir kiti galėtų ja pasinaudoti.
Iliustravo Bradas Tyras